Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-iojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini). moksleivis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2018-10-16 apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buitinio konflikto metu su savo motina A. M., tyčia vieną kartą koja spyrė šiai į dešinę koją, tokiu būdu nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2018-12-11 apie 23.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu su motina A. M., tyčia vieną kartą koja spyrė šiai į dešinės kojos vidinę šlaunies pusę, tokiu būdu nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą.

J. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl 2018-10-16 veikos pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su motina ir broliu V. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) viename bute. Kartu su jais gyvena mamos draugas vardu V. Su mama ir V. jis nesutaria. Jie daug pasižadėjimų neištesi, jis irgi tada savo pasižadėjimų neištesi. 2018-10-16, kaip nurodyta jam pareikštame įtarime, vakare, galimai 22 val. 30 min. sėdėjo namie prie savo nešiojamo kompiuterio. Labai miglotai atsimena to vakaro įvykius, nes praėjo daug laiko. Nepamena, kad mama jo prašytų išjungti kompiuterį, pamena, kad dėl kažko jis su ja susiginčijo, ji paskambino V., sužinojo, kad iškviesta policija ir išėjo iš namų, gyveno dvi dienas pas močiutę. Nepamena, kad tą vakarą muštų mamą, bet galėjo jai kartą spirti į dešinę koją, nelabai dabar atsimena (b. l. 57-58). Papildomai apklaustas parodė, kad 2019-03-06 jam pareikšto įtarimo esmė yra aiški, su įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta pilnai. Parodymus apie šio įtarimo esmę davė 2019-01-14, jų keisti ar pildyti nenori, tik nori pasakyti, kad dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi, padarė sau išvadas, prieš mamą nebesmurtauja ir nesmurtaus, sutaria gerai. Daugiau pasakyti neturi ką (b. l. 68).

Nukentėjusioji A. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. P. yra jos sūnus. Gyvena su juo viename bute. 2018-10-16 apie 22.00 val. J. sukėlė žodinį konfliktą, dėl to, kad ji paprašė J. išjungti kompiuterį, nes buvo laikas jau miegoti visiems. Tačiau J. nesutiko, tada ji pasakė, kad paims kompiuterį, tokie jos žodžiai supykdė J., jis pasakė jai "pabandyk". Ji priėjo prie jo, paėmė nuo stalo nešiojamą kompiuterį. Ir jau apsisukinėdama su kompiuteriu rankose ėjo nuo jo, J. jai kartą spyrė koja šiek tiek virš kelio, iš už nugaros. Jis pasidarė toks agresyvus, nekontroliuojamas, kad ji paskambino savo sugyventiniui V. M., paprašė, kad grįžtų namo. Ji papasakojo kas vyksta ir jis paklausė ar jam iškviesti policiją. Ji sutiko, kad pats V. iškviestų policiją. J. išgirdęs jos ir V. pokalbį ir supratęs, kad iškviesta policija pabėgo iš namų, policija atvažiavusi jo nerado. J. po dviejų dienų grįžo namo. Jis bijojo policijos, ir, kaip vėliau sužinojo, jis tas dvi dienas nakvojo pas močiutę. Dėl J. suduoto smūgio jai skaudėjo, bet į gydytojus nesikreipė, komplikacijų nebuvo, tik sekančią dieną kiek šlubavo. Dėl šio įvykio J. atleido, jie susitaikė. Tačiau J. jos manymu turi psichinių sutrikimų ((duomenys neskelbtini)), geria specialiai paskirtus vaistus. Jie lanko psichiatrą, psichologą vaiko raidos centre, psichologinėje pedagoginėje tarnyboje, psichikos sveikatos centre, bet Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Jos manymu, J. reikia psichiatrų pagalbos, nes jis dažnai elgiasi agresyviai, neadekvačiai, kas kelia pavojų jai ir jam pačiam (b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad 2018-10-16 apie 22 val. grįžinėjo iš darbo, kai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. ir susijaudinus, verkdama paprašė jo iškviesti policiją, nes ką tik J. ją sumušė, kaip ir kur ją mušė A. nekonkretizavo, nes buvo labai susijaudinusi. Tuo metu kai jam skambino A., J. dar buvo namie. Jis nieko nelaukdamas iškvietė policiją, pats grįžo namo, bet namie jau J. nerado. Neprisimena dabar ar ant A. tą ar kitą dieną matė mėlynes ar paraudimus. Nepamena ką A. jam sakė į kurią vietą ją mušė J. J. dažnai tai stumdo, tai mušą A. Jis nuo J. veiksmų nenukentėjo (b. l. 29-30).

J. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl 2018-12-11 veikos parodė, kad 2018-12-11 vakare sėdėjo prie kompiuterio savo kambaryje, buvo vienas. Atėjo į kambarį mama ir pradėjo šnekėti kažkokia tema, dabar jau neprisimena. Jis paprašė, kad mama išeitų iš kambario, nes jis tuo metu nenorėjo kalbėti. Kelis kartus paprašė, kad ji išeitų, ji neišėjo ir toliau kalbėjo. Jis labai susinervino, atsistojo ir vieną kartą dešine koja spyrė mamai į dešinės kojos šlaunį. Mama pargriuvo. Atėjo V., jo patėvis, padėjo mamai atsikelti ir jie abu išėjo. Konfliktas pagrinde kilo dėl to, kad jis nemėgsta mamos, nelaiko jos mama, jam nepatinka ji kaip motina. Tai tikrai ne pirmas konfliktas tarp jų. Smurto buvo nedaug. Nesigaili, kad taip atsitiko. Mama pasižada jam kažką tai bet žodžio nesilaiko, tada ir jis atitinkamai elgiasi. Mama nesugeba jam nupirkti naujo kompiuterio (b. l. 64-65). Papildomai J. P. parodė, kad 2019-03-06 jam pareikšto įtarimo esmė yra aiški, su įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta pilnai. Parodymus apie šio įtarimo esmę davė 2019-01-14, jų keisti ar pildyti nenori, tik nori pasakyti, kad dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi, padarė sau išvadas, prieš mamą nebesmurtauja ir nesmurtaus, sutaria gerai. Daugiau pasakyti neturi ką (b. l. 68).

Nukentėjusioji A. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių. Su ja kartu gyvena jos sūnus J. P., jos sugyventinis V. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir jų bendras vaikas - sūnus V. M., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp jos ir J. būdavo konfliktai, kurių metu J. prieš ją smurtaudavo, dėl to kreipdavosi į policiją, tačiau kiek jai yra žinoma, ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Šį kartą taip pat kreipiasi į policiją dėl J. elgesio, t. y dėl 2018-12-11 įvykio. Visi buvo namuose, jau gulėsi miegoti, nes buvo apie 23 val. Ji užėjo į J. kambarį, kad paraginti jį eiti miegoti, kad išjungtų kompiuterį. J. vis jai sakė "tuoj, tuoj". Ji apie 23.30 val. vėl užėjo į kambarį, vėl pasakė, kad eitų miegoti, nes rytoj į mokyklą ir jų pokalbio metu J. jos pareikalavo duoti jam pavalgyti, nes jis alkanas. Ji jam pasakė eiti į virtuvę ir pavalgyti. Jis pradėjo aiškinti, kad jam nepatinka, kad jam neskanu ir pokalbis nukrypo į pinigų temą. J. papriekaištavo, kad ji juo nesirūpina, kad neduoda jam pinigų, o išleidžia jo pinigus. Ji jam paaiškino, nerėkė visiškai ant jo, ramiai kalbėjo, kad jis yra išlaikomas, nes ji kaip jo mama, pinigus jam duos, bet ir ji prašo jo, kad ir jis vykdytų savo pareigą, t. y. kad eitų į mokyklą. Pokalbio metu J. sėdėjo prie kompiuterio stalo, ir jiems šnekant, staiga atsistojo ir stipriai spyrė vieną smūgį jai į dešinės kojos vidinę šlaunies pusę. Ji iš pradžių net nesuvokė kas įvyko, ji norėjo išeiti iš jo kambario, tačiau nugriuvo. Gal nuo smūgio sutraukė jai kojos raumenį. Jai skaudėjo tą vietą, į kurią J. jai spyrė. Ji iš karto pakvietė V., kuris iš karto atėjo ir padėjo jai atsistoti. V. ją išsivedė į kitą kambarį ir nuėjęs į balkoną iškvietė policiją. Atvyko pareigūnai, ir vienas iš jų su ja kalbėjosi virtuvėje, o kitas pareigūnas su J., kambaryje. Pareigūnams atvykus J. dar pasakė "ko jūs čia atvažiavote, aš tai nenoriu su jumis kalbėti". Ji iš pradžių neapžiūrėjo savo kojos, tačiau jautė skausmą vidinėje šlaunies dalyje. Nusprendė pasižiūrėti į tą vietą ir pamatė didelę mėlynę ir patinimą. Tą vakarą buvo jau vėlu, ji buvo pasimetusi, dėl to pasakė pareigūnams, kad pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašė. Kitą rytą apsvarsčiusi šią situaciją nusprendė, kad turi pretenzijų J. Su ja susisiekė tyrėja, kuriai pasakė, kad nori kreiptis dėl įvykio ir nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi nukentėjo ir tai ne pirmas kartas. J. turi tėvą, tačiau jo tėvas nenori, kad J. gyventų su juo. J. mokyklos beveik nelanko, namuose sėdi internete prie telefono, o jeigu atjungia internetą, tai grasina, kad sudaužys daiktus namuose. Ji žino, kad jis gali taip padaryti, kadangi ankščiau jis yra iš pykčio išdaužęs virtuvės durų stiklą, sulaužė batų lentyną, užkišęs skudurą į kriauklę ir paleidęs vandenį, kad užlietų butą. Šį kartą V. buvo kitame kambaryje ir nematė konflikto tarp jos ir J. J. kas dieną turi gerti vaistus, mažinančius dirglumą, išrašytus psichiatro. Tą kartą, t. y. 2018-12-11 vaistų neišgėrė, dėl to matomai ir buvo piktas (b. l. 23-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad J. P. yra jo sugyventinės A. M. sūnus. Jie gyvena viename bute, apie 7 metus. Kartu su jais gyvena ir jų su A. bendras vaikas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, V. M. Su J. jų santykiai yra įtempti. Jis labai impulsyvus, jis stengiasi su juo nesivelti į jokius konfliktus. Žino, kad J. ne kartą smurtavęs prieš A. Jam esant namie J. dažniausiai susilaiko ir prieš A. rankos nepakelia, bet paskutinį kartą, tai buvo 2018-12-11 apie 23.40 val. visi buvo namie. A. viena nuėjusi į J. kambarį bandė kažko išreikalauti iš J., atrodo, kad tas išjungtų kompiuterį, nes jau buvo vėlu, bet J. jos nesiklausė. Būdamas kitame kambaryje girdėjo kaip tarp jųdviejų vyko žodinis konfliktas, ginčas, išgirdo A. šuktelėjimą, greitai užėjo į kambarį, pamatė A. suklupusią ant grindų, ją pakėlė ir išsivedė pas save į kambarį. Ji parodė dešinę koją virš kelio (šlaunies vidinę dalį), pasakė, kad J. ten jai spyrė ką tik. Kitą dieną toje vietoje atsirado mėlynė (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje esantys įrodymai (kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios, liudytojo V. M. parodymai) patvirtina, kad kaltinamasis J. P. 2018-10-16 apie 22.30 val. bute, (duomenys neskelbtini) buitinio konflikto metu su savo motina A. M., tyčia vieną kartą koja spyrė šiai į dešinę koją, tokiu būdu nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat, byloje esantys įrodymai (kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios, liudytojo V. M. parodymai) patvirtina, kad J. P. 2018-12-11 apie 23.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu su motina A. M., tyčia vieną kartą koja spyrė šiai į dešinės kojos vidinę šlaunies pusę, tokiu būdu nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai, jo kaltė padarius šias veikas įrodyta.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (b. l. 97-98).

Skirdamas bausmes J. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos veikos priskiriamos tyčiniams nesunkiems smurtiniams nusikaltimams, jis yra nepilnametis, moksleivis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 80-84), 2019-02-18 specialisto išvadoje Nr. 104MS-44/2019, teigiama, kad objektyvių medicininių duomenų, kad J. P. būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtinių psichikos sutrikimu, nėra. Dėl jam nustatytų (duomenys neskelbtini) sutrikimo, nėra pagrindo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 47). Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, todėl skirdamas bausmes teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, įtvirtintus BK XI skyriuje (BK 81 straipsnio 1 dalis, 90 straipsnis, 91 straipsnio 5 dalis).

Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą su siūlomais įpareigojimais. Bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. P. prisipažįsta esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018-10-16 veika), ir skirti jam bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį tęsti mokslą.

J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018-12-11 veika), ir skirti jam bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti J. P. subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti mokslą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.