- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- 1A-130-491/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Valdas Petras
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Pagal BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė buvo subendrinta su to paties teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 10 d. 22.15 val. iki 2018 m. gegužės 11 d. 14.50 val. ir nuo 2020 m. sausio 8 d. 21.20 val. iki 2020 m. sausio 9 d. 11.45 val., t. y. iš viso 2 paros.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 – 3 dalimis, jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams;
- konfiskuotas jo automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. P. buvo nuteistas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą, nes 2020 m. sausio 8 d. apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 21.19 val. jam buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas, o 21.39 val. jam buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Skunde jis nurodo, kad gailisi dėl nusikalstamos veikos, šiuo metu atlikdamas bausmę pataisos namuose suprato neteisėto savo elgesio pasekmes, padarė teigiamas išvadas, žada daugiau nebenusikalsti, laikytis teismo paskirtų įpareigojimų, būdamas laisvėje, viliasi sukurti šeimą su dabartine sugyventine. Teigia, kad jam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę realiai, nukentės jo socialiniai ryšiai, jis patirs finansinių sunkumų. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, kadangi anksčiau jis nebuvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, todėl jis prašo jam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba sutrumpinti šios bausmės terminą. Tačiau šie nuteistojo prašymai nėra pagrįsti.
6. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės : bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).
7. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. P. už šią nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas jos vidurkis – 6 mėnesius, ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažino vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, subendrinęs šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme iš dalies sudedant, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme sutinka.
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. P., bausmės taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis. Vertinant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo jis sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, t. y. vairavo automobilį neblaivus, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną ją sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Čia teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatoma nepaisant to, už kokio pobūdžio nusikaltimą asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. P. naują nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarė būdamas teistas to paties teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatė pagrįstai ir teisingai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, taip pat įvertino ir jį kaip asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – jis nedirbo, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 4 kartus už įvairias nusikalstamas veikas (dokumento suklastojimą, smurtinius nusikaltimus, viešosios tvarkos pažeidimą), šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, nes to paties teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi ankstesniu nuosprendžiu jam taikytas šios bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą bausmę realiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais R. P. paskirtos valstybės poveikio priemonės (laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) jo tinkamai neauklėjo ir nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui.
9. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo nustatyta, jog R. P. nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. To paties teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistajam R. P. buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams 3 mėnesiams. 2020 m. sausio 8 d., t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jis vėl padarė nusikaltimą – vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Šį nusikaltimą jis padarė dar ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai šios teisės jis nebuvo įgijęs, taip pat jo vairuotas automobilis nebuvo draustas nustatyta tvarka. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, jog R. P. ne tik teistas, tačiau ir daug kartų baustas administracine tvarka, dauguma atvejų – už girto pasirodymą viešoje vietoje, ir kas itin svarbu – jis net 3 kartus baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Taigi, būdamas teistas, atlikdamas bausmę ir puikiai suvokdamas teisės pažeidimų darymo pasekmes, R. P. pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai – tai rodo absoliučiai negatyvų jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias teisingo elgesio ir geros moralės normas.
10. Kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio terminą nustatė mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu bei teisingai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 2 mėnesiais, parinkus nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. Įvertinus anksčiau aptartą nuteistojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina aiškiai per griežta ar aiškiai neteisinga.
11. Atmetamas nuteistojo R. P. prašymas taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad be kita ko, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju tam pagrindo nėra. Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam R. P., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jas taikytų bausmių jam poveikis. Pirmosios instancijos teismas motyvus, kodėl netaiko nuteistajam R. P. BK 75 straipsnio, išsamiai išdėstė skundžiamo nuosprendžio 3.5 punkte. Teisėjų kolegija jiems visiškai pritaria.
12. Kaip jau minėta, R. P. ne kartą teistas, jo teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo metu jis nesilaikė probacijos sąlygų – darė administracinius nusižengimus, vartojo psichiką veikiančias medžiagas, nustatytu laiku nebuvo namuose, dėl ko jam buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti šią bausmę realiai. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. R. P. elgesio nepakeitė ir jam taikytos griežtos poveikio priemonės – areštas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, ir šių priemonių taikymas nuteistajam nebuvo sėkmingas jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui. Kitaip tariant, R. P. valstybės parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau elgėsi neteisėtai, kas leidžia jį charakterizuoti kaip neigiamą asmenybę. Tai, kad jis šiuo metu gerai charakterizuojamas bausmės atlikimo vietoje, patvirtina tik faktą, jog nuteistasis galimai suvokė, jog už jo nuolat daromas nusikalstamas veikas ir savo negatyvų elgesį jam kažkada reikės atsakyti pačia griežčiausia forma. Tai ir vyksta – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
13. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. P. akcentuojami jo turimi socialiniai ryšiai, lankymasis pas specialistus dėl priklausomybės alkoholiui buvo žinomi ir įvertinti pirmosios instancijos teismui atitinkamai jam paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, nei turimi socialiniai ryšiai, nei nuteistojo deklaruojamas siekis stoti į doros kelią ir daugiau nebenusikalsti įtakos jo nusikalstamam elgesiui nepadarė. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis R. P. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Taigi, apeliacinio skundo reikalavimas taikyti jam BK 75 straipsnį negali būti tenkinamas.
14. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. P. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, bendrindamas jam paskirtas bausmes, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, jam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. P. apeliacinį skundą.