Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-18 · Administracinė byla Nr. I-2833-244/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-08-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-18
Bylos Nr.
I-2833-244/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00794-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Lukiškių tardymo izoliatoriui kalėjimui
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2833-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00794-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,dalyvaujant pareiškėjui A. K., pareiškėjo atstovui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lukiškių tardymo izoliatoriui kalėjimui, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. pateikė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. 1. 1–2).

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad Kalėjimų departamentas yra atsakingas už pataisos įstaigų priežiūrą ir saugumą, taip pat už kalėjimų tvarką. Tačiau Kalėjimų departamentas ignoruoja įstatymų reikalavimus pastoviai tikrinti įkalinimo įstaigas. Kalėjimų departamentas nevykdo savo pareigos imtis visų priemonių, kad žmogaus teisės nebūtų pažeidinėjamos. 2015 m. balandžio 21 d. jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) II korpuse jis norėjo pasikviesti pareigūnus. Pareigūnai priėjo po dviejų valandų. Pareiškėjas pasakė, kad nori pakviesti Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką ar kitą aukštesnį pagal pareigybes pareigūną, tačiau pareigūnai į pareiškėjo prašymą nereagavo, tyčiojosi iš pareiškėjo. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nėra įrengti garsinės signalizacijos mygtukai. Pareiškėjas teigia, kad su skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentą, tačiau jo skundus atsisakyta nagrinėti. Pareiškėjas nurodo, kad dėl sistemingai pažeidinėjamų jo teisių jis patyrė neturtinę žalą, už kurią atsakingas yra Kalėjimų departamentas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti (b. 1. 10–12).

Atsakovės atstovas nurodo, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas A. K. 2017-01-06 skundas dėl Lukiškių TI-K 2016-12-02 rašto Nr. 96-3894. Kalėjimų departamentas 2017-02-08 raštu Nr. 2S-710 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėto Lukiškių TI-K sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog skundas dėl Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose neįrengtų iškvietimo mygtukų bei pareigūnų veiksmų nebus nagrinėjamas, kadangi, atsižvelgiant į skundžiamų aplinkybių datą (2015-04-21) ir jų apskundimo datą (2017-01-06), jau yra praėjęs daugiau nei vienas mėnuo. Taip pat pareiškėjas nepateikė objektyvių ir pateisinamų priežasčių apskundimo termino atnaujinimui. Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o pareiškėjo nurodytų faktų dėl 2015-04-21 Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose neįrengtų iškvietimo mygtukų bei pareigūnų veiksmų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamų laikymo sąlygų atmestini kaip nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti (b. 1. 19–22).

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Atkreipia dėmesį, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Net ir tuo atveju, kai kamerose, kuriose yra laikomas pareiškėjas, esantis signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti būtų neveikiantis, minėta faktinė aplinkybė pati savaime nesudarytų pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Pareiškėjo teiginiai, kad kameroje nesant veikiančio signalinio mygtuko prižiūrėtojui iškviesti jis jaučiasi nesaugiai, nes atsitikus kokiam nors įvykiui, jam nebus užtikrinta galimybė operatyviai išsikviesti prižiūrėtoją, yra bendro pobūdžio ir nėra grindžiami konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Gyvenamąsias kameras kasdien aplanko Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai, budintis prižiūrėtojas nuolat apžiūri priežiūros posto kameras, o aliarminiai mygtukai sugadinami pačių kamerose laikomų asmenų. Esant būtinumui, kameroje esantis asmuo turi galimybę kreiptis į posto kameras apžiūrintį budintį prižiūrėtoją. Jokių įrodymų, kad pareiškėjas negalėjo išsikviesti budinčio prižiūrėtojo, byloje nėra. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016-10-17 pateikė skundą Lukiškių TI-K dėl Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose neįrengtų iškvietimo mygtukų bei pareigūnų veiksmų (b. 1. 17).

Lukiškių TI-K 2016-12-02 raštu Nr. 96-3894 nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 str. viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui (b. 1. 16).

Pareiškėjas Kalėjimų departamentui 2017-01-06 pateikė skundą dėl Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose neįrengtų iškvietimo mygtukų bei pareigūnų veiksmų (b. 1. 14)

Kalėjimų departamentas 2017-02-08 raštu Nr. 2S-710 nurodė, kad pareiškėjo 2017-01-06 skundas dėl Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose neįrengtų iškvietimo mygtukų bei pareigūnų veiksmų nagrinėjamas nebus, nes minimos aplinkybės buvo 2015-04-21 ir pareiškėjas praleido BVK 183 straipsnyje 1 dalyje nurodytą vieno mėnesio apskundimo terminą. (b. 1.18).

Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja specialiosios Bausmių vykdymo kodekso normos. BVK 183 straipsnyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui; šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui; šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 dalis); Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis). Pareiškėjo nurodomos aplinkybės vyko 2015-04-21, todėl tiek Lukiškių TI-K 2016-12-02 raštu Nr. 96-3894, tiek Kalėjimų departamentas 2017-02-08 raštu Nr. 2S-710, remdamiesi BVK 183 str. pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundus.

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Kalėjimų departamento – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.4 punktas nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema, aliarminis iškvietimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad aliarmo signalizacijos mygtukai kamerose įrengti, tačiau patys suimtieji ar nuteistieji juos sugadina (b. l. 19). Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi tik praėjus daugiau negu metams. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Kalėjimų departamentas 2017-02-08 raštu Nr. 2S-710 nurodė, kad pareiškėjo 2017-01-06 skundas dėl Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose neįrengtų iškvietimo mygtukų bei pareigūnų veiksmų nagrinėjamas nebus, nes minimos aplinkybės buvo 2015-04-21 ir pareiškėjas praleido BVK 183 straipsnyje nurodytą apskundimo terminą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir teisėtas. Be to, teismas nenustatė, kad Kalėjimų departamentas priimdamas sprendimą būtų viršijęs įstatymų jam suteiktas teises ar priėmęs nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumą. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nurodytoje situacijoje atsakovo pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi konstatuotina, kad pagrindas atlyginti pareiškėjo nurodytą neturtinę žalą atsakovui neatsirado.

Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti LR CK 6.249 str. 1 d. normos ar, remiantis ja, priteisti žalą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba 2017-08-16 pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmetamas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska