Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. B. B. (M. B. B.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-01-15 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą dėl M. B. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. B., a.k (duomenys neskelbtini) 2011-09-28 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 2d. 3p., 9 metams laisvės atėmimo. Pagal 2012-06-01 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendį pakeistas 2011-09-28 nuosprendis ir BK 129 str. 2d. 3 p. perkvalifikuotas į BK 28 str. 3d., 129 str. 2d. 3 p., 54 str. 3d. ir nuteistas 7 metams laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis 2 metai 9 mėnesiai 3 dienos. Ankstesnis teisumas išnykęs.

Bausmės pradžia: 2010-09-26, bausmės pabaiga: 2017-09-26.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, nes surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. B. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 3 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, pataisos įstaigoje mokėsi ir dirbo, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip žema – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 14 balų. Iš socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadų matyti, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo kriminogeniniai įvardijami veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai, netinkamas elgesio odelio pasirinkimas, alkoholio vartojimas.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka. Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, jo socialinius ryšius. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).

Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.

M. B. B. bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus, smurtinio nusikaltimo padarymą, kaip nuteistasis pats nurodė skunde, teismas pritaikė jam BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, t.y. matė aplinkybių visumą, kad pagal nusikaltimo sunkumą paskirti nuteistajam mažesnę bausmę. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo taikymą, aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad neatliktos bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai ir 15 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dienai), nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Tai, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad paleidus nuteistąjį M. B. B. lygtinai iš pataisos įstaigos, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

M. B. B. (M.B. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.