- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- M1-954-1065/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36580-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 1.1.3.4Nepakaltinamumas (BK 17 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.1.4.5.5Būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str.)
- 2.1.4.10.1Atstovai pagal įstatymą (BPK 53, 54 str. ir kt. str.)
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
- 2.10.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.10.8Nagrinėjimo teisme tvarka ir ribos (BPK 400 str.)
- 2.10.9Bylos išsprendimas teisme (BPK 401 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedusiam, neįgaliam (nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas), nedirbančiam, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), neteistam,
kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 9.50 val. (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė savo tėvui A. G. į galvą ne mažiau kaip penkis kartus, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. G. sukėlė fizinį skausmą.
T. G. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais teismo ištirtais įrodymais:
ekspertė J. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad T. G. ekspertizė atlikta šių metų balandžio-gegužės mėnesį. Jiems buvo pateikta bylos medžiaga, medicininė dokumentacija, atlikta klinikinis stebėjimas, daugkartiniai pokalbiai, taip pat psichologinis įvertinimas ir prieita išvados, kad T. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu taip pat T. G. serga (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduotas priverstinis gydymas, t. y. ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą pas apylinkės psichiatrą. Skyriuje jis buvo stebimas. Dėl sveikatos jokių skundų nepateikė, buvo (duomenys neskelbtini). Agresijos ir savižalos epizodų nestebėta. Jeigu jis nesilaikytų ambulatorinio gydymo, nesilankytų pas psichiatrą, nevartotų vaistų, būtų galima sustiprinti stebėjimą į priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, tačiau komisija įvertinus duomenis, rekomendavo priverstinį ambulatorinį gydymą.
Nukentėjusysis A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena su sutuoktine ir sūnumi T. G., (duomenys neskelbtini), jie rūpinasi sūnumi. 2023 m. rugsėjo 22 d. apie 10 val. būnant su sūnumi dviese namuose, paprašė sūnaus, kad atsitrauktų nuo kompiuterio. Jis labai supyko, sviedė ausines į jį. Sūnus jam sudavė kumščiu į galvą 5-6 smūgius. Nuo suduotų smūgių skaudėjo galvą. Viskas dėl to, kad paprašė pasitraukti nuo kompiuterio. Iš pradžių įvyko žodinis konfliktas, po to sudavė smūgius. Vieną kartą nuėjęs į kambarį paprašė, po to antrą. Jam liepė pasitraukti, netrukdyti. Jis nuėjo į kitą kambarį, atvyko policija, jie iškvietė greitosios pagalbos medikus, jį išvežė į stacionarą. Sūnus gydėsi ir anksčiau, jam buvo (duomenys neskelbtini) sutrikimas, vartojo vaistus.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo T. G. parodė, kad kaltę jis pripažįsta visiškai. Nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini) ligomis, jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Ši diagnozė jam nustatyta neseniai, gal prieš metus laiko. Yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) įskaitą (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigoje, kurios pavadinimo neprisimena. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydėsi tik vieną kartą, po šio įvykio, 3 savaites. Yra baigęs (duomenys neskelbtini) mokyklą. Rašyti ir skaityti moka. Alkoholio, narkotinių medžiagų nevartoja visiškai. Gyvena su tėvais jų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena atskirame kambaryje. Nepasakys nei dienos, nei mėnesio, nes neatsimena, bet tai buvo 2023 m. ir ruduo, kai susipyko su tėčiu A. G.. Tai buvo dienos metu, valandos nepasakys. Namuose buvo dviese. Dėl ko susipyko su tėčiu, neprisimena niekaip. Atsimena, kad buvo jo kambaryje. Tėtis kažką sakė, o jis susinervino. Šiaip yra ramus, retai susinervina. Bet tėtis turbūt pasakė kažką tokio, kad jis labai supyko. Jis jį išvarė išstumdamas iš savo kambario. Po to tėtis vėl grįžo į jo kambarį, jie vėl pykosi. Stovėjo vienas prieš kitą. Neatsimena, ar jis ką nors sakė tėčiui, bet jis supykęs kumščiu sudavė tėčiui į galvą. Atsimena, kad sudavė tėčiui abiejų rankų kumščiais į abu galvos šonus. Galėjo suduoti 5 kartus tėvui, nors neskaičiavo, viskas greitai vyko. Kai sudavė smūgius, jis vėl tėtį išvarė iš savo kambario. Kiek pamena, vėl jį išstūmė. Kai sudavė tėčiui smūgius kumščiais, jis stovėjo vietoje, niekur nesitrenkė, negriuvo. Mano, kad kai tėtį išstūmė iš kambario, tai taip jam skausmo negalėjo sukelti. Tėčiui smūgius į galvą sudavė vidutinišku stiprumu ir tikrai savo tokiais veiksmais galėjo tėčiui A. G. sukelti fizinį skausmą. Iš karto tėtis kvietė policiją. Jį nusprendė išvežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nes neturėjo kur jį dėti. Su tėčiu A. susitaikė, jo atsiprašė, jis jam atleido. Su mama visai nesipyksta. Su tėčiu retai pykstasi. Šis kartas buvo pirmas ir pasižada, kad paskutinis. Sugeba savarankiškai gyventi (2 t., b. l. 11-14).
Nukentėjusysis A. G. papildomos apklausos metu parodė, kad pirmoje apklausoje sakė, kad pažiūrės ar labai yra sugadintas kompiuteris, kurį ardė sūnus T. ir tada įvertins kokia žala jam padaryta. Parodo, kad kompiuteris priklauso jam, jis jį pirko. Jį vakar meistras apžiūrėjo ir nustatė, kad kompiuteris yra veikiantis, nesugadintas, todėl civilinio ieškinio dėl kompiuterio sugadinimo nereikš. Šio konflikto metu sūnus T. G. jam sukėlė fizinį skausmą, kai jam sudavė į galvą smūgius, bet dėl sukelto skausmo taip pat nereikš šiame tyrime jokio civilinio ieškinio. Po šio įvykio jį apžiūrėjo GMP medikai, niekur jo nesivežė, paliko namuose. Šiandien jam sumuštos galvos nebeskauda. Po to, kai jam sudavė smūgius sūnus į galvą, tai sumuštą vietą skaudėjo apie 8 val. Akivaizdžių sužalojimų galvoje nesimatė, tik truputį paraudusi galvos oda. Pats į medikus dėl šio įvykio nesikreipė, niekur nesigydė ir į medicininę ekspertizę nevažiuos. Sūnus T. G. pirmą kartą panaudojo smurtą jo atžvilgiu. Anksčiau yra buvę su sūnumi T. žodinių konfliktų, kaip ir kiekvienoje šeimoje, bet smurtavęs niekada nebuvo, šis kartas buvo pirmas. Todėl tokio sūnaus elgesio išsigando ir kvietė policiją bei parašė pareiškimą (1 t., b. l. 38-41).
Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas A. G. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 9.50 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sūnus T. G. sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius jam į kairės pusės galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Skausmą jaučia dar ir dabar. Į medicininę ekspertizę nevyks, civilinį ieškinį reikš vėliau, kai žinos padarytos turtinės žalos dydį. Prašo Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka nubausti sūnų dėl jo netinkamo elgesio. Papildomai jis parodė, kad 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 9.50 val. (duomenys neskelbtini), jis išgirdo, kad sūnaus T. G. kambaryje sklinda triukšmas ir užėjęs į jo kambarį pamatė, kad T. pradėjo ardyti savo kambaryje esantį stacionarų kompiuterį. Jis pamatęs, ką jis daro, pradėjo žodžiu jį drausminti, kad taip nedarytų, nes kompiuteris yra bendras visos šeimos turtas. Tuo metu jis stovėjo kambario tarpduryje ir T. priėjęs prie jo jį pastūmė, tada užtrenkė savo kambario duris. Kai T. jį pastūmė, jam neskaudėjo, fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Tada, kai T. jį išstūmė iš kambario, jis išėjo į virtuvės kambarį ir ten sėdėjo iki kol išgirdo vėl triukšmą, nuėjo iki T. kambario pažiūrėti, ką jis vėl ten daro. Kai tik atidarė jo kambario duris, T. pradėjo sakyti, kad padėtų kompiuterį ir jo laidus, nes vis tiek jis nieko nesupranta ką ten daro. Tada T. pradėjo eiti link jo, kai jis tuo metu stovėjo tarpduryje ir eidamas link jo T. jam sakė: „Nelįsk, tu vis tiek nieko nesupranti, ar nori, kad tave papjaučiau“. Priėjęs T. prie jo dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus jam sudavė į kairės pusės galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį jaučia iki dabar. 10 balų sistemoje skausmą, kurį sukėlė jam sūnus, suduodamas jam iš kumščio į galvos sritį, jis gali įvardinti 6 balais. Po to, kai sūnus jį sumušė, jis nuėjo į savo miegamojo kambarį ir skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę pareigūnai aiškinosi situaciją, iškvietė jam medikus ir sulaikė jo sūnų, kurį išsivežė, bet kur nežino, tik pareigūnai paaiškino, kad sūnus gali būti uždarytas į areštinę arba (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl jo sutrikusios psichikos. Atvykęs GMP ekipažas jį apžiūrėjo, išorinių sužalojimų nenustatė ir jokių vaistų nuo skausmo nedavė. Jo sūnaus emocinė būsena, kai jis yra agresyvus ir piktas, jau yra apie 2 savaites. Mano, kad tokia T. būsena yra nuo kompiuterinių žaidimų, nes žaidimus jis žaidžia kur reikia kariauti ir ilgą laiką praleidžia prie jo. T. draugų, su kuriais susitikti, išeitų į lauką, neturi, bendrauja tik su keliais kompiuterio pagalba, bet, kiek žino, kad jie ne lietuviai. T. yra nustatyta liga – (duomenys neskelbtini) sutrikimas, nuo kurios jis vartoja vaistus, bet kokius vartoja jis nežino. Jo sūnus T. ir anksčiau yra prieš jį smurtavęs, bet policijos jis nekviesdavo, nes galvojo, kad jam čia viskas yra dėl nustatytos ligos, kurią nustatė maždaug prieš metus laiko ir tikėjosi, kad jo sveikatos būklė pagerės. Kai jį sumušė sūnus, žmonos namuose nebuvo, nes ji buvo darbe. Namuose buvo tik jis ir sūnus T. (1 t., b. l. 14-22).
Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta, įvykio vietoje niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 25-35).
Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas A. G. (asmens apžiūros pagrindas – asmens sutikimas dėl dalies kūno apžiūros). Apžiūrint A. G. kairės pusės galvos sritį jokių sužalojimų nematyti (1 t., b. l. 56-62).
Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iškvietimas gautas 2023 m. rugsėjo 22 d. 10.18 val. Iškvietimo priežastis: sumuštas (duomenys neskelbtini) m. vyras, tai atsitiko dabar (mažiau nei prie 6 val.). Pacientas A. G. apžiūrėtas 10.26 val. Pacientui nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas. Kortelėje nurodoma, kad pacientui į galvą kumščiu trenkė (duomenys neskelbtini) liga sergantis sūnus T. G.. Galvoje išorinių sužalojimų nėra. Pacientas sąmonės praradęs nebuvo, galva nesvaigsta, nepykina. Skausmas nežymus. Vaistų ir gydytojo konsultacijos atsisako (1 t., b. l. 85-86).
Iš 2023 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023 m. rugsėjo 22 d., 9.58 val.). Perklausius BPC informacinėje sistemoje užfiksuotą 2023 m. rugsėjo 22 d., 9.58 val. pranešimo garso įrašą matyti, kad garso įrašo trukmė 1 min. 30 sek. Garso įraše girdisi BPC operatorės ir pranešėjo pokalbis. Pranešėjas nurodo, kad norėtų sulaukti pagalbos iš policijos, sūnus labai smurtauja prieš tėvą. Operatorei paklausus ar dabar šiuo metu, pranešėjas atsako: „Taip“. Operatorė klausia, ar pranešėjas yra tas tėtis. Pranešėjas atsako: „Taip“. Operatorei paklausus adreso, pranešėjas nurodo adresą – (duomenys neskelbtini), durų kodo nėra, (duomenys neskelbtini) aukštas. Operatorei paklausus, kad kuo pasireiškė smurtas, ar jį muša, ar ką kitką daro, pranešėjas atsako: „Smurtauja, muša, nebegaliu susitvarkyt, ardo išardė kompiuterį“. Operatorė klausia, kuo mušė, ar rankomis, ar turėjo kokį ginklą. Pranešėjas atsako: „Rankomis“. Operatorei paklausus, kad prieš kiek laiko konfliktas įvyko ir kur šiuo metu yra sūnus, pranešėjas nurodo, kad prieš 15 min., sūnus yra savo kambaryje. Operatorei paklausus, kiek yra nepilnamečių vaikų namuose, pranešėjas atsako, kad nėra. Po to operatorė klausia, ar reikia medikų ir prašo nurodyti pranešėjui savo vardą ir pavardę. Pranešėjas atsako, kad medikų nereikia, prisistato esantis A. G. (1 t., b. l. 66-68).
Iš 2023 m. spalio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2023 m. rugsėjo 22 d. dienos kūno kameros, kurią segėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono Veiklos skyriaus tyrėja E. K., vaizdo įrašas Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė – 30 min. Nuo pat įrašo pradžios matyti, kad pareigūnė kartu su to paties skyriaus vyr. tyrėju V. P. lipa laiptais daugiabučio namo laiptinėje ir sustoja prie durų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini). Pasibeldus, pareigūnai įleidžiami į butą. Matyti, kad pareigūnus į butą įleido vyriškis, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip A. G.. Pareigūnui V. P. paklausus, kad kas yra, A. G. atsako, kad sūnus prieš tėvą pradėjo ranką kelti. Pareigūnui V. P. paklausus kur tas sūnus yra, A. G. parodo ranka koridoriuje į kairę pusę ir ten pareigūnas V. P. ir A. G. nueina. Pareigūnė E. K. taip pat eina ta pačia kryptimi ir matyti, kad visi yra suėję į virtuvės patalpą. Virtuvėje prie stalo sėdi vyriškis, kuris ikiteisminiame tyrime nustatytas kaip T. G.. Pareigūnas V. P. A. G. klausia ar jis (T. G.) yra neįgalus. A. G. atsako, kad turi neįgalumą. Pareigūnui V. P. paklausus, kad kokį, t. y. ar fizinį, ar psichinį, A. G. atsako, kad psichinį. Pareigūnas V. P. klausia, kokia liga. A. G. atsako, kad nežino, negali pasakyti, tiksliai neatsimena. Vaizdo įraše matyti, kad T. G. prie stalo sėdi ramus, ramiai stebi pareigūną V. P., kuris kaip tik sėdasi prie to paties stalo. Pareigūnė E. K. stovi šalia stalo. Priešais ją prie stalo sėdi T. G.. Ji klausia T. G. kodėl susipyko. T. G. ramiai atsako, kad jie nesipyksta. Pareigūnas V. P. T. G. klausia, ar jis sudavė tėvui. T. G. atsako, kad „biški“. V. P. paklausus, kad su kuo, ar su „kuloku“, T. G. atsako, kad ne (papurto galva į šonus). V. P. paklausus, kad per kur davė, T. G. atsako, kad per ausį. V. P. atsisuka į A. G. pusę ir jo klausia, ar per ausį davė. A. G. atsako, kad per galvą. V. P. iš karto vėl klausia A. G., ar su „kuloku“ davė, ar su plaštaka. A. G. atsako, kad su „kuloku“. Po to, V. P. klausia A. G., ar vieną kartą sudavė, ar daugiau. A. G. atsako, kad kokius 4 – 5 kartus. Pareigūnė E. K. klausia A. G., ar stipriai sudavė, ar fizinį skausmą jam sukėlė. A. G. atsako, kad taip, kad jau antrą savaitę niekaip „(duomenys neskelbtini)“ negali. Pareigūnė E. K. kreipiasi į T. G. ir klausia jo, kad kas vyksta, kodėl jis taip elgiasi. T. G. nieko neatsako, tik nusišypso. Pareigūnas V. P. klausia A. G. ar sūnus yra gulėjęs psichiatrinėse ligoninėse, A. G. atsako, kad nėra gulėjęs, kad kažkokį kursą yra praėjęs prieš kokius metus. Pareigūnė E. K. alkotesteriu tikrina A. G. blaivumą. Pareigūnas V. P. klausia tuo pačiu metu T. G. kiek procentų yra jo darbingumas, ar psichinė negalia, kokia diagnozė. Nesigirdi, ar T. G. jam ką nors atsako ir tuo metu pareigūnės kūno kamera jo nefiksuoja. Pareigūnė E. K. klausia, ar yra gal kokie dokumentai. A. G. atsako, kad kažkokie yra ir išeina iš virtuvės. Taip pat pareigūnė E. K. jam praneša, kad jam „nuliukai yra“. Pareigūnas V. P. klausia T. G., ar jie tik dviese gyvena. T. G. atsako, kad dar mama yra. Pareigūnė E. K. klausia T. G. ar mama šiuo metu yra, ar ji buvo, kai jis sudavė. T. G. atsako, kad nebuvo. Visą laiką T. G. sėdi ramus prie stalo. Pareigūnas V. P. klausinėja T. G., kad dėl kokios priežasties tėvui sudavė, bet T. G. nespėja atsakyti, nes priėjusi prie jo pareigūnė E. K. jam tikrina blaivumą. T. G. nustatoma 0,00 prom. Pareigūnas V. P. vėl T. G. klausinėja, kad kodėl susipyko ir kodėl sudavė tėvui, kad dėl ko šiandien ryte susiginčijo. T. G. jam atsako, kad neišnešė šiukšlių. Tada pasigirsta A. G. balsas, kuris sako, kad ne, kad sudraskė kompiuterį, kad jį išdraskė, kad antrą savaitę negali su juo „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnė E. K. klausia A. G., ar jam (sūnui) dėl diagnozės toks paūmėjimas, ar chuliganiškas čia toks elgesys. A. G. atsako, kad čia chuliganiškas elgesys. Matyti, kad A. G. varto rankose kažkokius popierius. Pareigūnas V. P. atsistoja, sakosi, kad eina pasiskambinti, pasitarti. Išeidamas paklausia A. G., ar jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir iš 10 balų kiek balų jam skaudėjo. A. G. atsako, kad taip ir kažkur 6 balais jam skaudėjo. Po to, pareigūnas V. P. dar pasitikslina, kad kiek smūgių sudavė ir ar iš „kuloko“, ir iš delno. A. G. atsako, kad sudavė iš „(duomenys neskelbtini)“ ir kokius 4 – 5 kartus. V. P. dar paklausia A. G., ar yra kokių žymių. A. G. atsako, kad nėra ir dar grasino papjauti. Pareigūnui V. P. paklausus, ar šiandien grasino ir ar į rankas buvo pasiėmęs peilį, A. G. atsako, kad šiandien, bet peilio nebuvo paėmęs, nematė. Pareigūnė E. K. klausia, ar žodžiu grasino. A. G. atsako, kad taip. Po to, pareigūnė E. K. klausia, ar reikia medikų. A. G. medikų atsisakė. Po to, pareigūnė E. K. peržiūri dokumentus, kuriuos rado A. G.. Pareigūnas V. P. kalbasi telefonu ir tuo pačiu paklausia A. G., ar sūnus galėtų šiandien iš namų išeiti ir kitur kažkur gyventi. A. G. atsako, kad galėtų gyventi pas jo brolį L. G. (duomenys neskelbtini), bet jis „(duomenys neskelbtini)“, nes tiek paūmėję. Pareigūnė E. K. sako, kad ji todėl ir klausia, ar jam paūmėjo dėl ligos, dėl psichinės būklės. A. G. atsako, kad gali būti. Pareigūnė E. K. sako, kad gal T. G. medikui reikia. A. G. sako, kad gal reikia. Tada E. K. kreipiasi į T. G. ir klausia jo, ar jam reikia medikų. T. G. atsako, kad nereikia. E. K. jo klausia, kad kodėl taip elgiasi. T. G. atsako, kad ką žino, gal paūmėjo liga. Pareigūnei paklausus, kad ką reiškia paūmėjo, ar dažnai taip būna, T. G. atsako, kad ne. Tada atėjęs į virtuvę pareigūnas V. P. klausia T. G., ar jis ateitų į policiją jei jam būtų šaukimas išrašytas. T. G. atsako, kad ateitų. Po to girdisi vaizdo ir garso įraše, kad pareigūnas V. P. telefonu praneša apie įvykį ir prašo GMP ekipažo. A. G. aiškina, kad dėl ko prasidėjo konfliktas, kad sūnus pradėjo ardyti kompiuterį, jis pasakė, kad nelįstų, kad nieko nedarytų ir prasidėjo visas konfliktas. Pareigūnė E. K. klausia A. G., ar ta diagnozė jam (sūnui) pasireiškia nerviniu pobūdžiu, ar visą laiką, ar čia pirmą kartą. A. G. atsako, kad jau kelintą kartą, anksčiau būdavo, kad miega. Pareigūnė E. K. tikslinasi, ar yra buvę, ar anksčiau smurtaudavo. A. G. atsako, kad yra buvę, bet nesmurtaudavo, kad dabar pirmas kartas. E. K. klausia T. G., kuris sėdi toje pačioje vietoje, ar jis nesusivaldė. T. G. nieko neatsako, tik pagūžčioja nežymiai pečiais. Pareigūnė E. K. dokumentuose radusi diagnozę ją perskaito – (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Pareigūnui paklausus, ar kada nors čia buvo kviesta policija, A. G. atsako, kad nebuvo. Nuo vaizdo ir garso įraše fiksuojamo laiko (10 min. 51 s.) A. G. skambina broliui dėl to, ar priimtų jo sūnų. A. G. brolis nesutinka jo priimti ir pareigūnai sprendžia ką daryti su T. G., kad jo negalima palikti namuose. Po to, pareigūnai aiškinasi, kaip dažnai pykčio priepuoliai užeina, ar vartoja vaistus, kas vaistus išrašo. T. G. atsako, kad vartoja vaistus vakarais. A. G. paaiškina, kad be vaistų sūnus negali užmigti, kad sėdi naktimis prie kompiuterio. Po to, pareigūnas V. P. kviečiasi pajėgas. Visi laukia medikų, pareigūnai liepia T. G. eiti apsirengti, susirasti asmens dokumentą. T. G. išeina iš virtuvės. Pareigūnė pildo dokumentus, rašo A. G., T. G. asmens duomenis, telefono numerį, gyvenamosios vietos adresą. Po to, atvyksta medikai. Vedasi A. G. į kambarį apžiūrai. Pareigūnai bendrauja su T. G.. T. G. kalba ramiai. Pareigūnai klausia T. G. kodėl susipyko, tačiau T. G. į šį klausimą neatsako (1 t., b. l. 69-72).
Iš 2023 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. G. psichiatro įskaitoje nėra, tačiau jis 2023 m. rugsėjo 22 d. GMP buvo atvežtas pas gydytoją psichiatrą, dgn. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111-112).
Iš 2023 m. lapkričio 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. G. yra tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) simptomais (1 t., b. l. 125-126).
Iš 2024 m. vasario 20 d. gauto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. vasario 1 d. – 2024 m. vasario 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gautos tokios išvados: T. G. rekomenduojama paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertiniame stacionariniame skyriuje (1 t., b. l. 146-150).
Iš 2024 m. gegužės 16 d. gauto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus 2024 m. balandžio 24 d. – 2024 m. gegužės 13 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gautos tokios išvados: T. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu T. G. serga (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. G. gali pateikti faktines bylos aplinkybes, tačiau jų vertinimas ir parodymų davimas gali būti įtakoti (duomenys neskelbtini). T. G. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini), nėra kritiškas, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas. Riboto pakaltinamumo klausimas sprendžiamas tik veikos padarymo metu. T. G. dėl psichikos būsenos negali būti teisiamas. T. G. rekomenduojamas priverstinis gydymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą (1 t., b. l. 175-181).
2024 m. gegužės 23 d. surašytas asmens negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus protokolas, iš kurio matyti, kad remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus 2024 m. balandžio 24 d. – gegužės 13 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad dėl baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio T. G. psichikos būklės negalima atlikti proceso veiksmų, kuriuose jis dalyvautų. Nuo šio protokolo surašymo momento informacija apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimtus proceso sprendimus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka bus suteikiama įtariamo asmens gynėjui ir įstatyminiam atstovui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 396 straipsnio 2 dalis) (2 t., b. l. 24-25).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad T. G. padarė jam inkriminuojamą veiką ir jo padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2023 m. rugsėjo 22 d., apie 9.50 val. (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė savo tėvui A. G. į galvą ne mažiau kaip penkis kartus, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. G. sukėlė fizinį skausmą.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus 2024 m. balandžio 24 d. – 2024 m. gegužės 13 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad T. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu T. G. serga (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. G. gali pateikti faktines bylos aplinkybes, tačiau jų vertinimas ir parodymų davimas gali būti įtakoti (duomenys neskelbtini). T. G. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini), nėra kritiškas, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas. Riboto pakaltinamumo klausimas sprendžiamas tik veikos padarymo metu. T. G. dėl jo psichikos būsenos negali būti teisiamas. T. G. rekomenduojamas priverstinis gydymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą (1 t., b. l. 175-181).
Teisiamojo posėdžio metu ekspertė J. D. patvirtino ekspertizės akte duotas išvadas. Nurodė, kad T. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu taip pat T. G. serga (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduotas priverstinis gydymas, t. y. ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Pagal BK 17 straipsnį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.
BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.
Kadangi dėl psichikos ligos T. G. negalėjo valdyti savo veiksmų, jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnis). Jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare ar kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išvadas, teisiamojo posėdžio metu eksperto duotus paaiškinimus, sprendžia, kad siekiant užtikrinti, kad T. G. būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Būtent tokia priverčiamoji medicinos priemonė, teismo vertinimu, atitinka T. G. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).
T. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 15-18), kurios taikymo sąlygos 2023 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės nutarimu pakeistos (2 t., b. l. 19-23) – paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. G., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurios taikymo sąlygos 2023 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės nutarimu pakeistos – palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę apeliacine tvarka turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o asmeniui, kurio byla buvo nagrinėjama – T. G. – nuo jos nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.