Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-234-161/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
1-234-161/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Zarembienė
Kaltinamasis
R. Z.
Nukentėjusysis
T. V., B. J.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Nerijus Katilius, Valdas Kersnauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-234-161/2013(Proceso Nr. 1-88-1-00255-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.6. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui, kaltinamajam R. Z., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiesiems T. V. ir B. J., jų atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Indrei Pelėdaitei, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Nerijui Katiliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitiems žmonėms buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent:

2013 m. balandžio 5 d., apie 08.50 val., kelio (duomenys neskelbtini) 76 kilometre, (duomenys neskelbtini) ribose, esant slidžiai - šlapiu sniegu apsnigtai kelio dangai, vairuodamas darbdaviui (duomenys neskelbtini) priklausantį miškovežį – vilkiką „Volvo FH 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), velkantį priekabą „Narko“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 141.3 p. (prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms;), 106 p. (prieš <...> keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu <...>), 133 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 134 p. (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, lenkdamas ta pačia eismo juosta važiuojančias transporto priemones, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva, kad lenkimo manevras bus saugus, neatsižvelgė, kad kelias yra apsnigtas ir susidūrė su priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. J., vairuojamu nukentėjusiosios B. J., ir šio eismo įvykio metu dėl plėštinės žaizdos dešinėje šlaunyje, dešiniųjų VI–IX šonkaulių lūžimų, dešiniojo klubakaulio sparno lūžimo, gaktinės sąvaržos išnirimo, dešinės gūžduobės užpakalinio krašto lūžimo, šlaunikaulio išnirimo, automobilio „Nissan Primera“ keleiviui, nukentėjusiajam T. V., padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei lengvojo automobilio „Nissan Primera“ vairuotojai, nukentėjusiajai B. J. dėl juosmens IV slankstelio suspaustinio lūžimo, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) priklausančiu miškovežiu su priekaba vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) rajoną, važiavo 50-60 km/h. Kelias buvo apsnigtas, tačiau nebuvo slidu. Jis nepastebėjo, kad artėja link kelio nuokalnės, pradėjo lenkti priekyje važiavusias dvi transporto priemones, lenkimo metu jo greitis buvo 80 km/h, mašinos ilgis 18,75 m. Kai pamatė iš priekio atvažiuojančią mašiną, pradėjo stabdyti, priekaba pradėjo slysti, su priekaba užkabino priešpriešais atvažiuojantį lengvąjį automobilį „Nissan Primera“ ir automobilis atsidūrė griovyje. Jis su sunkvežimiu taip pat nuvažiavo į griovį. Nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Gyvena su žmona, dukra, kuri yra neištekėjusi ir viena augina vaiką, sūnumi, kuris mokosi gimnazijoje, šeimą pagrinde išlaiko jis. Nukentėjusiesiems davė 2000 Lt. Anksčiau nuobaudų nėra turėjęs, vairuotoju dirba 28 metus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. Z. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis T. V. parodė, kad dukra B. J. automobiliu „Nissan Primera“ vežė jį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į darbą. Dukra važiavo apie 50 km/h greičiu. Automobiliui užvažiavus į įkalnę, pamatė priešpriešais atvažiuojantį sunkvežimį, su kuriuo susidūrė. Jų mašina trenkėsi į priešais atvažiavusio sunkvežimio priekabos ratą. Jam išniro dešinys klubo sąnarys, lūžo dubens kaulai, 4 šonkauliai, patyrė kitų traumų. Ukmergėje ligoninėje gulėjo tris savaites. Jis nedirba, jam nustatytas nedarbingumas. Turtinė žala jam iš dalies atlyginta, neturtinės atlyginta 12 000 Lt, 2000 Lt atlygino R. Z.. Jis prašo neturtinės žalos iš viso 40 000 Lt. Jis būtų dirbęs, būtų užsidirbęs, tačiau dabar yra sugadinta jo sveikata. Iki eismo įvykio jo sveikata buvo gera, dabar jis jaučia skausmą, jam sunku judėti, pasilenkti, vaikšto tik su lazda, jo laukia dar operacijos.

Nukentėjusioji B. J. parodė, kad 2013 m. balandžio 5 d., apie 09 val., vairavo automobilį „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vežė tėtį T. V. į darbą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini) miestelį, važiavo apie 60 km/h. Pakilusi į įkalnę, pamatė jos eismo juosta priešpriešais atvažiuojantį miškovežį, kuris lenkė kitus sunkvežimius. Įvyko susidūrimas. Matė, kad į griovį važiuoja miškovežis, daugiau nieko nepamena. Jai buvo nugaros slankstelio lūžis, smegenų sutrenkimas, buvo praradusi sąmonę. Mašina priklausė jos vyrui, žala atlyginta. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 10824 Lt žalą dėl automobilio sugadinimo. Eismo įvykio metu buvo sužalotas T. V. ir ji pati. Buvo nepataisomai sugadintas nešiojamas kompiuteris „HP nx 6310“ 300 Lt vertės, sugadinti mobilaus ryšio telefonai „NOKIA N8“ ir „SAMSUNG L310“, kurių remontas kainavo 340 Lt, sugadinti jos batai 70 Lt vertės, suplėšyta striukė 150 Lt vertės. Jai turtinė žala yra atlyginta, liko neatlyginta neturtinė žala. Nieko negali dirbti dėl nugaros skausmų.

Liudytojas K. V., kurio parodymai buvo pagarsinti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad 2013 m. balandžio 5 d., apie 09 val., vienas važiavo automobiliu „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keliu (duomenys neskelbtini). Sankryžoje prie (duomenys neskelbtini)., priešais jį važiavo vilkikas, o prieš jį - sunkvežimis „Kamaz“, kuris suko į (duomenys neskelbtini) k. Jis pristabdė ir per šoninį veidrodį pamatė lenkimo manevrą atliekantį miškovežį. Priešais miškovežį važiavo automobilis „Nissan“. Miškovežis pasuko į kairę pusę, griovio link. Lengvasis automobilis atsitrenkė į miškovežio priekabą (I t., b.l. 123).

Iš Kelių transporto eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) 75.300 kilometras, kelio danga asfaltas yra šlapia, padengta sniegu. Eismo įvykio vietoje yra sunkvežimis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su prikabinta priekaba „Narko“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei lengvasis automobilis „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 3-11).

Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuoti automobilio „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai, nustatyta, kad pirminio smūgio kryptis į automobilio priekį, statmenai į automobilio saloną (I t., b.l. 12,13). Automobilis apžiūrėtas (b.l. 14-19) ir pagal pakvitavimą grąžintas A. J. (I t., b.l. 29).

Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuoti krovininio automobilio „Volvo FH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai (I t., b.l. 30-31) ir priekabos „Narko D2MS11T11“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai (I t., b.l. 40-41).

Iš specialisto išvados Nr. G 134/13(14) matyti, kad T. V. dėl plėštinės žaizdos dešinėje šlaunyje, dešiniųjų VI-IX šonkaulių lūžimo, dešiniojo klubakaulio sparno lūžimo, gaktinės sąvaržos išnirimo, dešinės gūžduobės užpakalinio krašto lūžimo, šlaunikaulio išnirimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, kad eismo įvykio metu T. V. buvo prisisegęs saugos diržu (I t., b.l. 85-87).

Iš specialisto išvados Nr. G 131/13(14) matyti, kad B. J., dėl juosmens IV slankstelio lūžimo, eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas (I t., b.l. 102-103).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti B. J. pateikti daiktai: nešiojamas kompiuteris „Hp Compaq nx6310“ juodos spalvos, kurio kompiuterio ekranas yra sutrūkinėjęs, sudužęs, ant kompiuterio klaviatūros matyti smulkių skaidraus stiklo šukių, spaudžiant įjungimo mygtuką, kompiuteris neįsijungia, bei moteriška juodos spalvos striukė su pašiltinimu, kurios užsegimo užtrauktuko išbyrėję keli danteliai krūtinės lygyje, taip pat dešinės rankovės tvirtinimo siūlė išplyšusi bei suplyšęs striukės viršutinis audinys, pašiltinimo ir pamušalo audiniai (I t., b.l. 104-107).

Iš specialisto išvados Nr. T-A3469/13(01) matyti, kad eismo įvykio metu B. J. buvo blaivi (b.l. 115).

Asmens blaivumo testo rezultatas ir specialisto išvada Nr. T-A 3470/13(01) patvirtina, kad 2013 m. balandžio 5 d. eismo įvykio metu R. Z. buvo blaivus (I t., b.l. 141, 144).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai yra gauti teisėtai, nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl teismas vadovaujasi šiais įrodymais priimdamas nuosprendį.

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3, 106, 133 ir 134 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dviem žmonėms buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, todėl R. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

DĖL BAUDŽIAMOJOJE BYLOJE PAREIKŠTŲCIVILINIŲ IEŠKINIŲ

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusieji B. J. ir T. V. baudžiamojoje byloje yra pareiškę civilius ieškinius.

Dėl T. V. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis T. V. patikslinęs civilinį ieškinį, teismo prašo priteisti iš atsakovų R. Z., AB „Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytą bei neatlygintą 607,02 Lt turtinę žalą ir 28000,00 Lt neturtinę žalą, viso 28607,02 Lt sumoje.

Pagal BPK 113 str. nuostatas, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o iškilus klausimams, kurių kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

Nukentėjusysis T. V. civiliame ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu patirtus sužalojimus gydėsi VšĮ „Ukmergės ligoninė“ ortopedijos-traumatologijos skyriuje, po to ambulatoriškai gydymas buvo tęsiamas VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje ir Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jam yra likę liekamieji reiškiniai, gydymas nėra baigtas iki šiol, Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. jam buvo atlikta pirminė ambulatorinė reabilitacija, nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. spalio 17 d. buvo paskirta antrinė ambulatorinė reabilitacija. 2013 m. spalio 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio teritoriniame skyriuje komisijos sprendimu jam buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas nuo 2013 m. spalio 22 d. iki 2014 m. spalio 21 d. Ir šiuo metu negali dirbti jokio darbo pagal darbo sutartį ar kito fizinio darbo, kadangi riboti jo judesiai ir vaikšto tik su lazdos pagalba. 2013 m. lapkričio 15 d. buvo nutraukta darbo sutartis su darbdaviu (duomenys neskelbtini), kadangi dėl sveikatos būklės jis negalėjo atlikti savo darbinių pareigų. Nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. spalio 17 d. važinėjo į gydymo įstaigą (Anykščių rajono savivaldybės ligoninę) atlikti paskirtas reabilitacines procedūras (14 darbo dienų trukmės) ir dėl to papildomai turėjo kelionės išlaidų – 262,70 Lt sumai, nes jo automobiliu Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į gydymo įstaigą ir atgal į namus vežiojo dukra B. J.. Be to, 2013 m. spalio 22 d. jo automobiliu dukra B. J. jį vežė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio teritorinį skyrių, kur jam buvo nustatytas netekto darbingumo lygis, o kelionės išlaidos sudarė – 77,35 Lt, viso kelionės išlaidos sudaro – 340,05 Lt. Teismas laiko, kad šios nukentėjusiojo patirtos kelionės išlaidos yra realios, pagrįstos, susidarė nukentėjusiajam vykstant į 14 darbo dienų trukmės reabilitacines procedūras bei netekto darbingumo lygiui nustatyti. Nepagrįsti civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovės argumentai, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl reabilitacijos skyrimo. Atvirkščiai, nukentėjusysis T. V. teismui pateikė 2013 m. rugsėjo 27 d. išrašą iš medicininių dokumentų (II t., b.l. 122), iš kurio matyti, kad dėl politraumos liekamųjų padarinių jis siunčiamas ambulatorinei reabilitacijai. Iš darbingumo lygio pažymos datos matyti, kad T. V. darbingumo lygis buvo vertinamas 2013 m. spalio 22 d. (II t., b.l. 131). Pateiktų kuro išlaidų datos yra nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. spalio 22 d. (II t., b.l. 134-136) ir įrodo, kad T. V. patyrė šias kuro išlaidas vykdamas į reabilitacijos procedūras bei netekto darbingumo lygiui nustatyti. Esant tokioms aplinkybėms ir paminėtiems pagrindams, šios išlaidos priteistinos iš draudimo bendrovės.

Nukentėjusysis T. V. nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) o 2013 m. balandžio 3 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. 388 ir 2013 m. balandžio 5 d. turėjo dirbti šioje bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose, darbo sutartyje buvo nustatytas jo mėnesinis darbo užmokestis 1301,00 Lt (neatskaičius mokesčių), o atlikus paskaičiavimus ir atskaičius privalomuosius mokesčius jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1044,23 Lt, vienos dienos darbo užmokestis sudaro 49,96 Lt (atskaičius mokesčius). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis negalėjo visiškai dirbti, todėl nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. spalio 21 d. (imtinai), t.y. už 141 darbo dieną, pagal nedarbingumo pažymėjimą jam buvo mokama ligos pašalpa, VSDFV Utenos skyrius jam sumokėjo 5556,60 Lt (atskaičius mokesčius), atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. spalio 7 d. sumokėjo 1287,99 Lt negautų pajamų, viso jam sumokėta negautų pajamų 6844,59 Lt. Per šį laikotarpį jis dirbdamas būtų uždirbęs 7044,36 Lt (atskaičiuos mokesčius). Buvo nedarbingas nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. spalio 21 d. (iki nedarbingumo lygio nustatymo dienos), kas sudaro 141 darbo dieną, todėl už šį laikotarpį jam turėtų būti iš atsakovų priteisiamos negautos pajamos – 199,77 Lt (atskaičius mokesčius), t.y. skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio ir išmokėtos VSDFV ligos pašalpos bei AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtos negautų pajamų dalies.

Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Tokias negautas pajamas sudaro negautas darbo užmokestis, sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, nes jis tampa visiškai arba iš dalies nedarbingas.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodė, taip pat atstovė teisme paaiškino, kad nukentėjusiajam nedarbingumas buvo pratęstas, todėl kai tik gaus iš VSDFV duomenis, nukentėjusiajam bus išmokėtos jo negautos pajamos. Kadangi nukentėjusysis teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog buvo nedarbingas nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. spalio 21 d. (iki nedarbingumo lygio nustatymo dienos), kas sudaro 141 darbo dieną, todėl už šį laikotarpį jam priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“ 199,77 Lt negautų pajamų suma, t.y. skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio ir išmokėtos VSDFV ligos pašalpos bei AB „Lietuvos draudimas“ sumokėtos negautų pajamų dalies (II t., b.l. 101, 103, 106, 126, 127). Teismas pažymi, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ dalį negautų pajamų nukentėjusiajam jau yra atlyginęs taikant 49,96 Lt vienos dienos darbo užmokesčio sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis teismo prašo priteisti 67,20 Lt išlaidų, įsigyjant vaistą Cavinton. Teismas sutinka su civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, kad šis vaistas yra skirtas smegenų išemijos priepuoliui, būklės po insulto gydymui, tačiau nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog 2013 m. balandžio 5 d. eismo įvykio metu jis būtų patyręs galvos traumą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šio vaisto vartojimas yra susijęs su jo eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas.

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovas R. Z., prarado sveikatą, todėl patyrė didelę neturtinę žalą, kurią vertina 40000 Lt, dalį neturtinės žalos iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino draudimo bendrovė 10000,00 Lt ir atsakovas R. Z. 2000,00 Lt.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 10 000 Lt neturtinę žalą, t.y. maksimalią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatytą draudiko atlygintinos neturtinės žalos sumą, kurią padalino tarp nukentėjusiųjų B. J. ir T. V. (II t., b.l. 111). Kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 2000 Lt. Iš viso nukentėjusiajam yra atlyginta 12 000 Lt neturtinės žalos.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam T. V. buvo padaryta plėštinė žaizda dešinėje šlaunyje, dešiniųjų VI-IX šonkaulių lūžimai, dešiniojo klubakaulio sparno lūžimas, gaktinės sąvaržos išnirimas, dešinės gūžduobės užpakalinio krašto lūžimas, šlaunikaulio išnirimas, dėl ko jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 85-87). Dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei įvairius nepatogumus. Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų (II t., b.l. 44-47) patvirtina, kad T. V. po eismo įvykio nuo 2013-04-05 iki 2013-04-26 buvo hospitalizuotas, jis buvo operuotas, atliktas žaizdos chirurginis sutvarkymas, šlaunikaulio išnirimo repozicija ir skeletinis tempimas 2,5 savaites bei taikytas kitas gydymas, išrašant iš ligoninės rekomenduotas gulimas režimas dar tris savaites, po to vaikščiojimas su ramentais, imobilizacija įtvaru dar 2 mėnesiams, traumatologo konsultacija. Iš medicininių dokumentų (II t., b.l. 122-125) matyti, jog nukentėjusiajam diagnozuojami politraumos liekamieji padariniai, dėl ko jam 2013 m. rugsėjo 27 d. paskirta ambulatorinė reabilitacija, taip pat numatoma jį siųsti darbingumo lygio nustatymui. Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad T. V. laikotarpiu nuo 2013-10-22 iki 2014-10-21 nustatytas netektas darbingumas 50 procentų (II t., b.l. 131). Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų patvirtina, kad T. V. negali dirbti darbo keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, taip pat aukštyje virš 5 m, požeminių darbų (II t., b.l. 132).

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad eismo įvykio pasekmės T. V. dėl sveikatos sutrikdymo sukėlė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei įtampą, dėl sužalojimo iki šiol yra likę liekamieji reiškiniai, ir šiuo metu jis yra iš dalies nedarbingas.

Esant tokioms veikos pasekmėms, teismas laiko, kad nukentėjusiajam T. V. buvo padaryta neturtinė žala, o draudimo bendrovės ir kaltinamojo atlygintina 12000 Lt suma neatlygina nukentėjusiajam visos jam padarytos neturtinės žalos.

Byloje nustatyta, kad R. Z. eismo įvykį sukėlė būdamas (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir atlikdamas savo darbines funkcijas, t.y. vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t. , b.l. 54-59). Vadovaujantis LR CK 6.264 str., samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taigi, nustačius, kad nukentėjusiajam T. V. draudimo bendrovė ir nukentėjusysis neatlygino visos jam padarytos neturtinės žalos, ši pareiga kyla civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini), kaip darbdaviui, dėl kurio darbuotojo, t.y. kaltinamojo R. Z., kaltės nukentėjusiajam T. V. atsirado neturtinė žala.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) savo atsiliepime į nukentėjusiojo ieškinį (II t., b.l. 69-74) nurodė, kad su prašomu atlyginti neturtinės žalos dydžiu nesutinka. Dėl eismo įvykio nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, už kurį pagal formuojamą teismų praktiką paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinė žala. Kadangi nukentėjusiajam draudimo bendrovė ir kaltinamasis atlygino 12 000 Lt neturtinės žalos, todėl laiko, kad nukentėjusiajam neturtinė žala atlyginta maksimaliai. Teismas nesutinka su šiais civilinio atsakovo argumentais. Teisme nustatyta, kad nukentėjusiajam diagnozuoti politraumos liekamieji padariniai, jam skiriama reabilitacija, taip pat nustatyta, kad jis yra netekęs 50 procentų darbingumo, todėl nepagrįsti civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) argumentai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, jog jis iki šiol jaučia padaryto sužalojimo pasekmes. Teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteistina nukentėjusiajam T. V. 8000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl B. J. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji B. J. patikslinusi civilinį ieškinį, teismo prašė priteisti iš civilinių atsakovų R. Z., AB „Lietuvos draudimas“ ir (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika padarytą bei neatlygintą 860 Lt turtinę žalą bei 7736,00 Lt neturtinę žalą (II t., b.l. 25-27).

Nukentėjusioji B. J. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo R. Z. sukelto eismo įvykio patyrė sužalojimus, kuriuos gydėsi VšĮ Ukmergės ligoninės ortopedijos – traumatologijos skyriuje, vėliau gydėsi ambulatoriškai. Šiuo metu negali dirbti jokio fizinio darbo, nešioja ortopedinį įtvarą, atlieka mankštą. Dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo yra likę liekamieji reiškiniai. Jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl R. Z. jai privalo atlyginti padarytą žalą. Kadangi R. Z. eismo įvykį sukėlė būdamas darbiniuose santykiuose ir vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, kuri buvo drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, todėl tiek (duomenys neskelbtini), tiek draudimo bendrovė jai turi atlyginti padarytą žalą, kadangi eismo įvykio metu buvo sugadinti jai priklausantys daiktai ir drabužiai: nepataisomai sugadintas nešiojamas kompiuteris „HP nx 6310“ – 300,00 Lt vertės, sugadinti mobilaus ryšio telefonai „Nokia N8“ ir „Samsung L310“, kurių remontas kainavo– 340,00 Lt, sugadinti demisezoniniai batai – 70,00 Lt vertės ir suplėšyta striukė – 150,00 Lt vertės.

Taip pat dėl neteisėtų kaltinamojo R. Z. veiksmų, ji patyrė didelę neturtinę žalą, kadangi ilgą laiką teko gydytis patirtą kūno sužalojimą – juosmens IV slankstelio lūžimą. Ilgą laiką negali dirbti jokio fizinio darbo, šis apribojimas dar pratęstas 4 – 6 mėnesių laikotarpiui, iki šiol nešioja ortopedinį įtvarą, kurį gydytojai nurodė nešioti dar apie 3 mėnesius, jaučia nuolatinį skausmą nugaros srityje, yra riboti bei skausmingi jos atliekami judesiai, todėl vartojo nuskausminamuosius vaistus. Dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo jai teko iškęsti didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei vidinę depresiją, jaučia nerimą bei įtampą, buvo sutrikęs miegas. Sužalojimas sunkiai gyja, iki šiol yra likę liekamieji reiškiniai, jai padaryta didelė moralinė trauma ir neturtinė žala, kurią ji įvertina 15000 litų.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilio su priekaba, kurį vairavo kaltinamasis R. Z., valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (I t., b.l. 34). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad draudimo bendrovė atlygino visą jai padarytą turtinę žalą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (II t., b.l. 111, 112). Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 17264,00 Lt neturtinę žalą, t.y. maksimalią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatytą draudiko atlygintinos neturtinės žalos sumą, kurią padalino tarp nukentėjusiųjų B. J. ir T. V. (II t., b.l. 111).

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai B. J. buvo padarytas juosmens IV slankstelio lūžimas, dėl ko jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 102, 103). Dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei įvairius nepatogumus. Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų (II t., b.l. 30-35) patvirtina, kad B. J. buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas, po eismo įvykio nuo 2013-04-05 iki 2013-04-08 ji buvo hospitalizuota, jai skirtas gulimas režimas, imobilizacija korsetu 2,5 mėnesiams, rekomenduotos konsultacijos neurologo, traumatologo. Iš medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusioji ilgą laiką skundėsi galvos svaigimu, juosmens skausmais.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad eismo įvykio pasekmės B. J. dėl sveikatos sutrikdymo sukėlė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei įtampą, dėl sužalojimo iki šiol yra likę skausmai.

Esant tokioms veikos pasekmėms, teismas laiko, kad nukentėjusiajai B. J. buvo padaryta neturtinė žala, o draudimo bendrovės atlygintina jai 7264 Lt suma neatlygina nukentėjusiajai visos jai padarytos neturtinės žalos.

Byloje nustatyta, kad R. Z. eismo įvykį sukėlė būdamas (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir atlikdamas savo darbines funkcijas, t.y. vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t. , b.l. 54-59). Vadovaujantis LR CK 6.264 str., samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taigi, nustačius, kad nukentėjusiajai B. J. draudimo bendrovė neatlygino visos jai padarytos neturtinės žalos, ši pareiga kyla civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini), kaip darbdaviui, dėl kurio darbuotojo, t.y. kaltinamojo R. Z., kaltės nukentėjusiajai B. J. atsirado neturtinė žala.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) savo atsiliepime į nukentėjusios ieškinį (I t., b.l. 83-88) nurodė, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, už kurį pagal formuojamą teismų praktiką paprastai priteisiama nuo 3000 Lt iki 5000 Lt neturtinė žala. Kadangi nukentėjusiajai draudimo bendrovė atlygino 7264 Lt neturtinės žalos, todėl laiko, kad nukentėjusiajai neturtinė žala atlyginta maksimaliai. Teismas nesutinka su šiais civilinio atsakovo argumentais. Iš Specialisto išvados (I t., b.l. 102, 103) matyti, jog nukentėjusiajai B. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl slankstelio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-661-166/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2012), nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteistina nukentėjusiajai B. J. 2736 litai neturtinei žalai atlyginti (LR BPK 113 str., LR CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str.).

Dėl LR BK 40 str. nuostatų taikymo

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 str. 1 d., 2 d.).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, R. Z. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Byloje taip pat nustatyta, kad R. Z. nukentėjusiajam T. V. iš dalies atlygino padarytą žalą, sumokėdamas jam 2000 Lt neturtinės žalos, likusi neatlyginta žalos dalis priteisiama iš draudimo bendrovės ir kaltinamojo R. Z. darbdavio (duomenys neskelbtini) R. Z. gyvena kartu su savo šeima, t.y. su žmona L. Z., sūnumi O., kuris mokosi gimnazijoje, taip pat dukra E. ir jos mažamečiu vaiku (II t., b.l. 146, 149). L. seniūnijos charakteristika (II t., b.l. 142) patvirtina, kad dėl R. Z. ir jo šeimos narių elgesio nusiskundimų seniūnija nėra gavusi. R. Z. tiek buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini), tiek esamo darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (II t., b.l. 147, 148). Todėl yra pagrindo manyti, kad R. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, įstatyme nustatytą formalųjį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kriterijų R. Z. atitinka.

LR BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teisme gautas kaltinamojo R. Z. sutuoktinės L. Z. prašymas leisti jai būti kaltinamojo laiduotoja. L. Z. teisme paaiškino, kad jos vyras yra geras, labai pergyvena dėl šio įvykio, anksčiau jokių pažeidimų nebuvo padaręs, su jais kartu gyvena dukra su mažamečiu vaiku bei dvyliktokas sūnus. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. Z. yra dirbanti, darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojama kaip pareiginga, nevengianti atsakomybės, stropi, jokių drausminių nuobaudų nėra gavusi (II t., b.l. 142). Iš informatikos ir Ryšių departamento prie LR VRM pažymos matyti, jog L. Z. yra neteista (II t., b.l. 144). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių dėl L. Z., kaip laiduotojos patikimumo.

Kadangi yra visos LR BK 40 str. 1 d. ir 2 d. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja sutinka būti paskirta jo sutuoktinė L. Z., kuri pagal savo asmenines savybes yra verta teismo pasitikėjimo, gyvena kartu su kaltinamuoju ir turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką, taip pat atsižvelgiant į prokuroro siūlymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, R. Z. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu, bylą jo atžvilgiu nutraukiant (LR BPK 254 str. 5 d.).

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiuosius B. J. ir T. V. teisme atstovavo advokatas Valdas Kersnauskas, kurio paslaugoms apmokėti prašo priteisti po 1500 Lt kiekvienam (II t., b.l. 29, 43). Teismas laiko, kad tokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, įvykusių teisiamųjų posėdžių skaičių, į tai, kad byloje buvo pateikti civiliniai ieškiniai, kurie buvo tikslinami, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, nukentėjusiųjų prašomos priteisti išlaidos, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., priteistinos nukentėjusiesiems iš kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis LR BPK 94 str., priimant nuosprendį, turi būti išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Automobilis Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas savininko A. J. (I t., b.l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303, 304, 305, 307 str.,

nusprendė:

R. Z., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti kaltinamojo R. Z. sutuoktinę L. Z. ir perduoti R. Z. pagal laidavimą be užstato laiduotojos L. Z. atsakomybei, nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

Nukentėjusiųjų B. J. ir T. V. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies:

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam T. V. 539,82 Lt (penkis šimtus trisdešimt devynis litus 82 centus) turtinei žalai atlyginti;

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam T. V. 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti;

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai B. J. 2736 Lt (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis litus) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. Z. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiosios B. J. naudai.

Priteisti iš R. Z. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiojo T. V. naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą savininko A. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. J..

Panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus R. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Edita Zarembienė