Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės R. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V., 2024 m. spalio 20 d. apie 06.30 val., Vilniuje, G. V. gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai 2024 m. spalio 20 d. 06.32 val., pirmos patikros metu, alkoholio matuokliu (D. A. 7510 Nr. ARKA-0034, (patikros sertifikatas Nr. 2069841)) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija ir 2024 m. spalio 20 d. 06.52 val., antros patikros metu, alkoholio matuokliu (D. A. 7510 Nr. ARKA-0034, (patikros sertifikatas Nr. 2069841)) nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. V. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai ir nori parodyti, kad narkotinių medžiagų nevartoja, psichinėmis ligomis neserga. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo broliui R. J., gim. (duomenys neskelbtini). Brolis automobilį pirko iš asmens vardu D. K., tačiau automobilio savo vardu užregistruoti negalėjo, nes kažkas yra blogai su dokumentais. Brolis namuose turi automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, todėl vėliau ją pateiks prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių gali paaiškinti, kad 2024 m. spalio 19 d. apie 17.00 val., jis broliui priklausančiu automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš Varėnos į Vilnių pas savo draugę. Paėmė brolio automobilį, kadangi jo sugedo. Atvažiavęs pas draugę, buvo pas ją bute, vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojo vyną, jis asmeniškai išgėrė 2 butelius vyno. Tuomet paryčiais, 2024 m. spalio 20 d. apie 5.00 val., su drauge susipyko. Jis supykęs susirinko daiktus ir išėjo iš buto. Nuėjo prie automobilio, atsisėdo už automobilio vairo ir pradėjo važiuoti link namų. Suprato, kad vairuoja neblaivus, jautėsi apgirtęs, tačiau buvo susinervinęs ir negalvojo apie pasekmes. Važiuojant gatve, Vilniuje, kokia ten gatvė jis nežino, kadangi yra ne vilnietis, jį sustabdė policijos pareigūnai. Iš pradžių išsigandęs pasakė, kad nevartojo alkoholio, tačiau greitai prisipažino, kad vartojo. Buvo patikrintas jo blaivumas, pirmu pūtimu, atsimena, pripūtė mažiau, antru pūtimu daugiau. Tuomet buvo užpildyti dokumentai, juos pasirašė, su viskuo sutiko. Jam buvo duotas šaukimas atvykti į policijos įstaigą. Brolio automobilis buvo nutemptas į saugomą aikštelę. Jis iškvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo į Varėną. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė, nepateisina savo tokio elgesio, jam yra gėda ir dėl to jaučiasi negerai. Džiaugiasi, kad viskas pasibaigė dar gerai. Jis sutinka su bausme, kokia ji jam bus paskirta, nes už savo veiksmus turi atsakyti. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš 2024 m. spalio 20 d. Vilniaus AVPK RV 4-ojo skyriaus tyrėjo E. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. spalio 20 d. apie 06.30 val., Vilniuje, G. V. g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, A. V. gim. (duomenys neskelbtini) gegužės 14 d., vairavo automobilį „Audil“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad tyrėjas E. Š. 2020 m. spalio 20 d. apie 6.30 val., su tyrėju D. B. patruliuodami važiavo Vilniuje, G. V. gatve link Vingio parko, kai pastebėjo ta pačia kryptimi priešais juos važiuojantį automobilį Audi, v/n (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas vingiavo, keisdamas važiavimo juostą į dešinę, rodė kairį posūkio signalą, todėl nusprendė automobilį sustabdyti patikrinimui. Naudojant mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialų garso signalą bei garsiakalbiu išreikšdami komandas automobilio vairuotojui jį sustabdė G. V. g. viešojo transporto sustojime "Gedimino prospektas". Apie sustabdytą automobilį radijo ryšiu informavo Vilniaus VPK OVS budėtoją, kuris nurodė, kad dėl sustabdyto automobilio buvo pranešimas PRĮR ROIK 012000656077, kad Vilniuje, Dunojaus g. į Liepkalnio g. nuvažiavo automobilis Audi, v/n (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, blaškosi per kelią, nesaugiai vairuoja, praneša pravažiuojantis, galimai vairuotojas neblaivus. Priėjus prie automobilio vairuotojo, šis pateikė vairuotojo pažymėjimą. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. V., gim. (duomenys neskelbtini) Paklausus, ar asmuo vartojo alkoholio, pastarasis tai paneigė. Bendraujant su asmeniu jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. Dar kartą paklausus, ar asmuo vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo prisipažino, kad prieš 2,5 val. vartojo alaus, o dabar iš centro vyksta atgal namo į Visaginą. Patikrinus A. V. alkotesteriu, 6.33 val. pirmu pūtimu A. V. nustatytas 1,61 promilės girtumo etilo alkoholio koncentracija; 06.52 val. antru pūtimu nustatytas 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2024 m. spalio 20 d. 6.33 val. pirmu pūtimu A. V. nustatytas 1,61 promilės girtumo etilo alkoholio koncentracija; 06.52 val. antru pūtimu nustatytas 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija.

VĮ Regitra duomenimis nustatyta, kad automobilio Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) savininkas valdytojas - D. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

P. E. duomenis automobilio Audi A4 Avant vertė su PVM 2090 eurų.

Objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas Audi A4 markės automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis sustojęs Gedimino pr. stotelėje G. V. g., kurio priekis yra nukreiptas link Savanorių žiedo pusės. Apžiūrint automobilį matomi kairės pusės galinės ir dešinės pusės galinės arkos apgadinimai, stogo apgadinimai su pabraižymais, priekinio buferio apgadinimai ir variklio dangčio apgadinimai su pabraižymais. Automobilio viduje yra įvairūs daiktai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – tarnybinis pranešimas, Objektų apžiūros protokolas, neblaivumo aktas, alkotesterio parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. V., 2024 m. spalio 20 d. apie 06.30 val., Vilniuje, G. V. gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai 2024 m. spalio 20 d. 06.32 val. pirmos patikros metu, alkoholio matuokliu (D. A. 7510 Nr. ARKA-0034, (patikros sertifikatas Nr. 2069841)) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija ir 2024 m. spalio 20 d. 06.52 val. antros patikros metu, alkoholio matuokliu (D. A. 7510 Nr. ARKA-0034, (patikros sertifikatas Nr. 2069841)) nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi tokia A. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės.

Įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. V. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę jam nustačius neblaivumo požymius (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. V. – nevedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre prokurorė nepateikė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. V. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 60 MGL (3 000 Eur) baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi A. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 00 Eur) baudos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad A. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinio laipsnio girtumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

A. V. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 21 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad A. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį "Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi "Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis "Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamojo teigimu, automobilis faktiškai priklauso jo broliui R. J.. Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie tai, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei K. T. suformuotomis nuostatomis (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. V. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.

Tyrimo metu buvo gauti VšĮ „Emprekis“ duomenys, kurie patvirtina, kad automobilio, "Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 2 090 eurų.

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. V. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2 090 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo A. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka nebuvo.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 21 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – automobilis "Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas saugojimo aikštelėje, esančioje Minsko pl. 21, Vilnius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas savininkui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (VĮ Regitra duomenimis), arba R. J., gim. (duomenys neskelbtini), pastarajam pateikus automobilio įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 090 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – automobilį "Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą saugojimo aikštelėje, esančioje Minsko pl. 21, Vilnius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti savininkui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (VĮ Regitra duomenimis), arba R. J., gim. (duomenys neskelbtini), pastarajam pateikus automobilio įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

1. Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „L. B. AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-3485-1055/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 090 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų (prieš tai nurodytų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis - būtina nurodyti bylos numerį, įmokos kodas 6801). Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

6. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.