Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-10 · Civilinė byla Nr. 2A-770-180/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
2A-770-180/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00490-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
P. J.
Trečiasis asmuo
AB „Swedbank“
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-770-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00490-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 110.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), susipažinusi su ieškovės L. J. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2A-770-407/2015 pagal ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-575-730/2015 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui P. J., trečiasis asmuo AB „Swedbank“, dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir atidalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė L. J. ir atsakovo P. J. turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir jį atidalinti. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė L. J. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jeigu byloje pakanka surinktų įrodymų, tuomet ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui areštavo atsakovui P. J. ir ieškovei L. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, pagal kurią atsakovas 2014 m. sausio 30 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 30 000 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir perdavė klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir nepatvirtino taikos sutarties tarp ieškovės ir atsakovo.

Atsakovas pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 30 000 Lt nuostolius, padarytus jam ieškovei pervedant 30 000 Lt vykdant taikos sutartį ir ieškovei jų negrąžinant, atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatė atsakovui septynių dienų terminą trūkumams pašalinti, išaiškinant, jog atsakovas siekdamas apginti nurodytą pažeistą teisę šioje nagrinėjamoje byloje turi pareikšti priešieškinį, atitinkantį ieškiniui keliamus reikalavimus, sumokėti CPK nustatytą žyminį mokestį. Atsakovas su šia teismo nutartimi nesutiko ir apskundė ją apeliacine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi tenkino atsakovo P. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo ieškovės L. J. pinigines lėšas 30 000 Lt sumai. Tik nesant ar esant nepakankamai piniginių lėšų, teismas nurodė areštuoti ieškovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 30 000 Lt sumai. Nurodė, kad bendra areštuotų lėšų ir (ar) turto vertė neturi viršyti 30 000 Lt sumos.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, paliekant galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės L. J. prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeitė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, nustatant, kad ieškovei iš areštuotų piniginių lėšų yra leidžiama mokėti jos privalomus mokėti mokesčius valstybės ir VSDFV biudžetams, vykdyti sutartinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 03-020174-FA su visais pakeitimais, pervedant reikalingas pinigines lėšas į atitinkamas atsiskaitomąsias sąskaitas.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. birželio 30 d. gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovė prašo: 1) pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, konkretizuojant laikinųjų apsaugos priemonių mastą kilnojamam ir nekilnojamam turtui, t. y. nustatyti areštą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne didesnei nei 8689 Eur sumai; 2) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. palikti areštą atsakovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotam gyvenamajam namui su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Panaikinti areštą automobiliui Opel Corsa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) butams unikalus Nr(duomenys neskelbtini), butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registruotiems L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu. Ieškovė prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. lapkričio 27 d. tenkinus atsakovo prašymą ir pritaikius ieškovei laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai bei CPK 147 straipsnio 5 dalies reguliavimas identifikuoti turtą bei jo mastą.

2. Šiuo metu ieškovės visam nekilnojamam ir kilnojamam turtui pritaikytas areštas, kurio bendra vertė sudaro 172 100 Lt, t. y. areštuoto turto vertė kelis kartus viršija ieškinio sumą. Todėl ieškovė prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, sukonkretinant areštą konkrečiam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 102 000,00 Lt.

Šalies argumentai

3. Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštą paliekant tik atsakovo P. J. vardu registruotai nuosavybei, o atsakovės vardu registruotam turtui areštą panaikinti.

Atsakovo P. J. atstovas advokatas P. Ž. pateikė prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašė ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti. Atsakovas pažymėjo, kad teismas areštavo lėšas tik 30 000 Lt sumai, o jų nesant teismas nurodė areštuoti ieškovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 30 000 Lt sumai. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu nustatyti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi šis nekilnojamas turtas yra įkeistas hipoteka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 str. 2 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys nagrinėjamoje byloje buvo sudariusios taikos sutartį, pagal kurią atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 30 000 Lt (8688.60 Eur). Klaipėdos apygardos teismui 2014 m. kovo 27 d. nutartimi panaikinus taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovė negrąžino atsakovui jai pervestų 30 000 Lt (8688.60 Eur). Todėl atsakovas prašė teismo priteisti jam šias lėšas, o reikalavimo užtikrinimui ieškovės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi konstatavo, kad teismas turi išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria buvo panaikinta taikos sutartis, įvykdymo atgręžimo klausimą ir grąžinti atsakovui jo sumokėtų 30 000 Lt sumą bei taikė ieškovei laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovės pinigines lėšas 30 000 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo ieškovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 30 000 Lt sumai. Teismas pažymėjo, kad bendra areštuotų lėšų ar turto vertė neturi viršyti 30 000 Lt, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nuomone, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir pažeidžia ekonomiškumo principus. Pabrėžtina, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi vadovautis ir ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), ir siekti šalių interesų pusiausvyros, nevaržyti asmens, kurio atžvilgiu taikomi turtiniai apribojimai, daugiau nei būtina teisėtam reikalavimo tikslui pasiekti, nesuabsoliutinant tik vienos šalies interesų, įvertinant teisėtus ir kitos šalies interesus. Kad nebūtų apribotos ieškovės galimybės patenkinti būtiniausius buitinius poreikius, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi pakeitė iš dalies taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu ir leido jai iš areštuotų piniginių lėšų mokėti privalomus mokesčius valstybės ir VSDFV biudžetams bei vykdyti sutartinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 03-020174-FA.

Todėl ieškovės prašymas pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, konkrečiai nustatant areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. Nors ieškovė nurodo, kad šio buto vidutinė rinkos vertė yra 102 000,00 Lt, tačiau butas hipoteka įkeistas bankui AB „Swedbank“. Ieškovė teigia, kad negrąžinto kredito likutis sudaro 68 426,44 Lt, tačiau teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nepateikė duomenų apie šiuo metu esančią realią hipoteka įkeisto buto rinkos vertę, ir kokia kredito dalis jau pilnai padengta bankui.

Nepagrįstu laikytinas ir ieškovės prašymo argumentas, kad Lietuvos apeliacinis teismas turėjo konkretizuoti turtą, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas ne visada gali žinoti asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, finansinę padėtį ir turėti duomenis apie jo valdomą turtą, todėl tais atvejais, kai teismui nutarties priėmimo dieną nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, jį surasti ir aprašyti pavedama antstoliui. Taigi, jeigu teismas nutartyje dėl turto arešto nenurodo konkretaus areštuojamo turto, atsakovo turtą, laikydamasis nutartyje išdėstyto arešto eiliškumo, suranda, aprašo bei jo vertę nustato ieškovo pasirinktas antstolis, vadovaudamasis vykdymo proceso taisyklėmis (CPK 152 str. 4 d., 675 str. 3 d., 677 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos, visuomet sukelia tam tikrus nepatogumus, apribojimus bei iš to kylančias neigiamas pasekmes. Todėl ieškovė gali grąžinti atsakovui jo sumokėtą 30 000 Lt sumą pagal panaikintą taikos sutartį arba sumokėti reikalaujamą pinigų sumą į teismo sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.). Ieškovei sumokėjus į teismo sąskaitą 30 000 Lt sumą arba įkeitus turtą atsakovo naudai, ieškovei būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir su jomis susiję laikini suvaržymai.

Ieškovė taip pat prašo pakeisti ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. palikti areštą atsakovo vardu registruotam gyvenamajam namui su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), ir panaikinti areštą ieškovės vardu registruotam turtui: automobiliui Opel Corsa, butams, adresu (duomenys neskelbtini), bei butui, adresu (duomenys neskelbtini). Iš šio prašymo matyti, kad ieškovė siekia panaikinti jos turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir palikti galioti tik atsakovo turtui taikytus laikinus apribojimus. Pažymėtina, kad byla, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės abiejų šalių turtui, nėra baigta ir dar tik bus nagrinėjama apeliacine tvarka. Be to, atsižvelgiant į tai, jog pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškinį atmetė, yra pagrįstų abejonių, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir palikus areštą tik atsakovo turtui, būtų pažeistas proporcingumo principas, nebūtų išlaikyta proceso šalių interesų pusiausvyrą, ieškovės atžvilgiu būtų suteikta daugiau pranašumo ir iškiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, netenkintinas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalimi, 290, 302 straipsniais,

nutaria:

Ieškovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti.

Teisėjai Danutė MilašienėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis