Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59316-2015-5;

Nr. 1-01-1-50342-2015-5;

2.3.6.4.; 1.2.14.1.1; 1.2.16.4; 1.2.18.2; 1.2.18.3.; 1.2.14.5.1; 1.2.25.4.2; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1

2016 m. rugpjūčio 22 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Valteriui Aleknai, nukentėjusiesiems K. L., E. L.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 2009-05-26 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d., vadovaujantis LR BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; 2012-01-16 Vilkaviškio r. apyl. teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 178 str. 2 d., nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2012-03-12 Vilkaviškio r. apyl. teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 243 str. nuteistas bauda (15 MGL) 1950 litų (564,75 €) bauda, bausmę atlikęs, kaltinamas: 1) nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., aprašyto 2015-11-16 kaltinamajame akte, padarymu; 2) nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 (1) str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., aprašytų 2019-05-10 kaltinamajame akte, padarymu; 3) nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d., aprašyto 2016-03-03 kaltinamajame akte, padarymu,nustatė: 1) A. K. padarė vagystę, : laikotarpiu nuo 2015-06-24 00.00 val. iki 2014-06-24 01.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nukentėjusiojo R. K. palapinę 70 eurų vertės su joje buvusiais daiktais - pripučiamu dviviečiu čiužiniu, 20 eurų vertės, poroloniniu sulankstomu čiužiniu, 48 eurųvertės, prožektorium, 5 eurų vertės, dviem pagalvėm, bendros 30 eurų vertės, dviem pūkinėm antklodėm, bendros 30 eurų vertės, pledu, 10 eurų vertės bei įvairiais stalo žaidimais, bendros 50 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. K. 263 eurų turtinę žalą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. Kaltinamasis kaltu prisipažino visa kaltinimo apimtimi ir parodė, kad 2015 m. birželio 23 d. vartojo alkoholinius gėrimus, smarkiai pasigėrė. 2015 m. birželio 24 d. po vidurnakčio, eidamas namo, nukentėjusiojo kieme pamatė palapinę ir ją pagrobė. Paslėpė krūmuose, net negali pasakyti kurioje vietoje. Vėliau palapinės neberado. Nusikaltimą padarė dėl girtumo. Gailisi nusikaltęs. Nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, Baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme. N. R. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2015-06-23 21.00 val. iki 2015-06-24 10.40 val. iš jam priklausančio namo kiemo pagrobta palapinė. Namo kiemas yra aptvertas tvora. Palapinė stovėjo kiemo sode tarp medžių. Palapinė trivietė, kurios vertė 70 eurų. Palapinė pavogta su joje buvusiais daiktais, t.y pripučiamas dvivietis čiužinys- 20 eurų vertės, poroloninis sulankstomas čiužinys 48 eurų vertės, prožektorius, 5 eurų vertės, dvi pagalvės, 30 eurų vertės, dvi pūkinės antklodės, 30 eurų vertės, pledas, 10 eurų vertės, bei įvairūs stalo žaidimai, 50 eurų vertės. Viso jam padaryta 263 eurų turtinė žala (b.l. 15). 2015-06-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vietos, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rasti avalynės pėdsakai (b.l. 6-12). 2015-07-31 parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad įtariamasis A. K. parodo vietą, iš kurios pavogė palapinę sujoję buvusiais daiktais (b.l. 23-26). Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos nusikalstamos veikos padarymu ir baustinas. Veikos kvalifikavimas. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., nustačius svetimo turto pagrobimo faktą (vagystė), nesant vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų kitose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. dalyse. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl civilinio ieškinio AB „(duomenys neskelbtini)“ byloje reiškia 186,04 eurų civilinį ieškinį, nes draudėjai J. K. buvo išmokėta 186,04 eurų dydžio išmoka nuostolių dėl vagystės atlyginimui. Civilinis ieškinys, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Dėl bausmės. Bausmės klausimas aptariamas, aprašius kitas nusikalstamas veikas (teismas išnagrinėjo tris sujungtas bylas). Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje. Apie kardomąsias priemones pasisakoma nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. 2) A. K.: neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone; neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir padarė sukčiavimą. laikotarpiu nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio pirmos dienos iki 2015-06-16, tiksliau nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), K. L. priklausančiame bute, slapčia paimdamas nukentėjusiojo K. L. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis-elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai įgijo ir laikė svetimus K. L. priklausančius elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d.; be to, 2015-06-12, 18.56 val., (duomenys neskelbtini), esančioje patalpoje, turėdamas neteisėtai įgytus K. L. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis - elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - neteisėtai prisijungė prie AB „SEB bankas“ informacinės sistemos, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, ir internetiniame tinklapyje www.credit24.lt, priklausančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. L. vardu, jam to nežinant, užpildė paraišką 200 eurų kreditui gauti, taip apgaulės būdu suklaidindamas kredito bendrovę, 2015-06-16 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus 200 eurų dydžio kreditą, tą pačią dieną K. L. vardu atliko finansinę operaciją -prisijungdamas prie AB „SEB bankas“ esančios K. L. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 190 eurų į savo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, iš kurių 150 eurų tą pačią dieną 16:57 val, išgrynino bankomate, esančiame, (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, atliko finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 200 eurų, tai yra jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 (1) str. 1 d., 215 str. l d., ir 182 str. 1 d. (ideali nusikalstamų veikų sutaptis). Kaltinamasis kaltu prisipažino visa kaltinimo apimtimi ir parodė, kad anksčiau draugavo su K. L. dukra E. L. ir gyvendamas jų namuose, slapta paėmė K. L. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis ir juos panaudodamas bankomate išgrynino 200 eurų. Pinigus išleido savo reikmėms. Gailisi nusikaltęs, pripažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 383,66 eurų dydžio civilinį ieškinį. Nusikalstamos kaltinamojo veikos įrodytos ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, Baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme. Nukentėjusysis K. L. parodė, kad 2015-09-24 dieną savo namų adresu (duomenys neskelbtini), gavo laišką iš „(duomenys neskelbtini)“, kad jo vardu yra paimta paskola 201,08 eurų, laiške nurodyta, kad sutartis pasirašyta 2015-06-17 (kliento kodas 135334). Kadangi jis jokių paskolų nėra paėmęs iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir minėtos sutarties nepasirašinėjo, suprato, kad kažkas pasinaudojo jo elektroninės bankininkystės duomenimis, kadangi jis turi atsidaręs SEB banke sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskaitęs savo banko sąskaitos išrašą pamatė, kad 2015-06-17 buvo atliktos dvi operacijos po 20,19 eurų į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ iš jo minėtos sąskaitos, kaip jis galvojo tai tikriausiai buvo siųsti avansai siekiant gauti paskolą. Jis turi pasidaręs elektroninę bankininkystę, ir jos kodus visada laikydavo namuose. Jis gyvena kartu su savo žmona ir dukra. Anksčiau jo dukra E. draugavo su A. K.. Jis dažnai ateidavo pas jo dukrą į svečius. Savo asmens dokumentų bei elektroninės bankininkystės kodų nebuvo pametęs. Ir anksčiau A. K. buvo pasinaudojęs jo banko sąskaitos duomenimis, pervedęs pinigus į savo banko sąskaitą, kada ir kiek neatsimena, bet jis jam dėl to pretenzijų neturi, nes tada jis gyveno dar su jo dukra, todėl jis, t. y. K. L., jam dėl to atleido, A. K. jam tuos pinigus grąžino. Visus savo banko sąskaitos ei. bankininkystės duomenis laikydavo tik savo namuose, kambaryje esančioje spintelėje. Niekada savo banko duomenų pasigedęs nebuvo, greičiausiai A. K. buvo nusirašęs jo banko duomenis. Jo dukra E. L. gyveno kartu su A. K. maždaug nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio iki 2015 metų rugsėjo mėnesio, tikslesnio laiko neprisimena, todėl kaip jie draugavo, dažnai ateidavo kartu pas jį į svečius, ir bet kada minėtu laikotarpiu galėjo pamatyti ir nusirašyti jo visus banko sąskaitos, el. bankininkystės duomenis. Dėl 2015-06-16 jo vardu paimtos 200 eurų paskolos jam žala nepadaryta. 2014 metų pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, jis įsigijo automobilį „R. L.“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) jam šį automobilį rekomendavo kaimynas, kadangi tuo metu ieškojo automobilio ir domėjosi, kas parduoda, jam minėtas automobilis tiko, todėl jis jį nusipirko už 600 litų. Jis nusipirko jį už savo susitaupytus pinigus, niekas jam pinigų neskolino. A. K. jam nepadėjo surasti minėto automobilio ir pinigų neskolino. A. K. sužinojo, kad jis pirko automobilį, tik tada kai jis jį įsigijo. Daugiau jokių automobilių nebuvo įsigijęs. Laikotarpiu, kai jo dukra E. gyveno kartu su A. K. pas J. V. adresu (duomenys neskelbtini), jis nueidavo pas juos į svečius, kiek kartu ir kada buvo nuėjęs tikrai neatsimena, kai nueidavo į svečius niekada nesinaudodavo kompiuteriu esančiu jo namuose, kadangi nebuvo tikslo, pats turi savo kompiuterį savo namuose ir juo naudojasi (b.l. 15-20). Liudytoja E. L. parodė, kad 2014 metų, rudenį, tikslaus laiko neprisimena pradėjo gyventi kartu su A. K. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kartu su jais ten gyveno J. V., kuris yra jos sesės buvęs vyras, su dviem vaikais. Ji ten gyveno su juo iki 2015 metų rudens, tikslaus laiko neprisimena, kadangi tuo metu įvyko automobilio avarija, ji grįžo gyventi pas savo tėvus adresu - (duomenys neskelbtini), o jos draugas A. K. kelis mėnesius prabuvo ligoninėje. Po minėtos avarijos, jie kaip ir išsiskyrė ir pradėjo labai mažai bendrauti. Kiek žino, jis grįžęs iš ligoninės gyveno pas savo tėvus Kybartuose, tikslaus adreso nežino. Ji kartu su draugu A. K. dažnai būdavo pas jos tėvą K. L. namuose adresu - (duomenys neskelbtini). 2015 metų, pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, ji paskambino draugui A. K. į mobilaus ryšio telefoną, jie kalbėjosi ir jis jai pasakė, kad kadangi jie buvo susipykę, ir jis laikinai buvoišsikraustęs iš namų, jam tuo metu labai reikėjo pinigų, jis sugalvojo iš jos tėvo K. L. banko sąskaitos persivesti pinigus, kaip vėliau iš tėvų sužinojo, kad tai buvo apie 500 eurų, į savo sąskaitą, jis teisinosi, kad jam nebuvo kitokio pasirinkimo ir pan. Kaip paskiau išsiaiškino, pasižiūrėjus savo banko sąskaitą, pamatė, kad jis tada panašiu laikotarpiu į jos sąskaitą iš tėčio sąskaitos pervedė 50 eurų, ir tada prisijungęs prie jos banko sąskaitos minėtus pinigus pervedė į savo banko sąskaitą. Tėtis tuo metu nerašė pareiškimo, nes norėjo gražiuoju susitarti su jos draugu A., kad jis gražintų paimtus pinigus. Ji nežino, iš kur jis gavo prisijungimus prie tėčio K. ei. bankininkystės, bet mano, kad galėjo paimti iš namų, nes dažnai būdavo pas tėtį. Kiek žino A. K. anksčiau ne vieną kartą buvo teistas už sukčiavimus. Kad šių metų vasarą buvo pasinaudota jos tėčio banko sąskaitą ir prisijungimais, paimta 200 eurų paskola, ji sužinojo tiktai šių metų rudenį, kai tėtis parašė pareiškimą policijoje ir apie tai papasakojo. A. K. apie šį įvykį jai nieko nepasakojo ir ji nieko nežino. Ji mano, kad ir dabar A. K. pasinaudojo jos tėčio el. bankininkyste, kadangi jis taip buvo pasielgęs ir anksčiau. Bute, kur kartu su A. gyveno adresu - (duomenys neskelbtini), ji kartu su draugu A. naudojosi vienu kompiuteriu, kuris priklausė J. V., ir jo vardu buvo sudaryta interneto sutartis (b.l. 38-40). L. V. L. parodė, kad yra K. L. žmona, kartu su juo gyvena (duomenys neskelbtini). 2014 metų pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, jos vyras K. pirko automobilį „Ranault“ tikslesnio pavadinimo nežino, kadangi jis tuo metu apžiūrinėjo minėtą automobilį, paprašė jos, kad ji paimtų jo banko kortelę ir nuvažiuotų nuimti pinigų į bankomatą kad būtų greičiau. Ji taip ir padarė, nuvyko į bankomatą, ir su vyro L. banko kortele išgrynino, kaip ir prašė vyras 600 litų, nes automobilis tiek kainavo. Ji žinojo jo banko kortelės kodą, kadangi yra šeima ir neturi jokių paslapčių. Tada ji grįžo į Neveronis, paskambino vyrui, jį surado, jis buvo prie minėto automobilio ir padavė jam išgrynintus jo pinigus, perkant minėtą automobilį jokių pinigų jos vyras nesiskolino, nes pats turėjo banko sąskaitoje susitaupęs. Kitų automobilių jos vyras dviejų metų laikotarpiu nepirko. Ji žino, kad jos vyras K. L. 2015 metų, rudenį, parašė pareiškimą, kad kažkas pasinaudojo jo ei. bankininkystės duomenimis ir paėmė jo vardu paskolą. Ji taip pat įtaria, kad nusirašyti jo banko duomenis ir jais pasinaudoti galėjo jos dukros Erikos buvęs sugyventinis A. K., kadangi kaip jie gyveno kartu, dažnai ateidavo pas juos į svečius, ir kiek yra sakęs vyras, ir anksčiau jis taip buvo pasielgęs, bet jis jam atleido. Daugiau be jo jokių kitų pašalinių žmonių neateidavo į jų namus, todėl kas dar galėjo pasinaudoti jos vyro ei. bankininkystės duomenis ir paimti paskolą nežino, nes jos vyras 2015 metų vasarą tikrai neėmė jokios paskolos, kadangi visada patys turėjo pinigų susitaupę. A. K. niekada neskolino jos vyrui pinigų (b.l. 42-44). Liudytojas J. V. parodė, kad pas jį nuo 2014 metų, rudenį, tikslaus laiko neprisimena pradėjo gyventi jo žmonos sesuo E. L., kartu su A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. bute, esančiame - (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena jie gyveno iki 2015 metų rudens, tikslaus laiko neprisimena, tada įvyko automobilio avarija, ir po to jie išsiskyrė, E. išsikraustė pas tėvus, o jos draugas A. K. kelis mėnesius prabuvo ligoninėje, o po to grįžo gyventi pas mamą į K.. (duomenys neskelbtini), kur jis nuomojasi butą, interneto sutartis yra sudaryta jo vardu. Kai kartu gyveno A. K. ir E. L. jie taip pat naudodavosi jo internetu, jis jiems leisdavo. 2015 metų vasarą, jokių greitųjų kreditų nėra pasiėmęs, ir neregistravo jokių paraiškų kreditui gauti iš savo kompiuterio. Niekada, nei A. K., nei E. L. nėra jam sakę, kad būtų ėmę greituosius kreditus. Su A. K. bendrauja iki šiol, jis kartais jam paskambina ir paprašo, kad leistų pernakvoti (b.l. 46-47). UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, iš kurio matyti, kad 2015-06-15 23.45 val. K. L. vardu internetu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta paskolos paraiška buvo patvirtinta ir paskolos suma 200 eurų pervesta į K. L. „SEB banko“ sąskaitą (duomenys neskelbtini). IP adresas iš kurio buvo jungtasi - (duomenys neskelbtini) (b.l. 49-50). Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-o skyriaus pateiktais duomenimis, IP (duomenys neskelbtini) adresas tuo metu buvo priskirtas J. V., - (duomenys neskelbtini) (b.l. 50, 58). AB „SEB banko pateikta A. K. „SEB banko“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotinė, iš kurios matyti, kad 2015-06-16 į ją iš K. L. sąskaitos pervesti 190 EUR, iš kurių 150 eurų tą pačią dieną 16:57 val. išgrynino bankomate, esančiame, (duomenys neskelbtini) (b.l. 76-82). Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos nusikalstamos veikos padarymu ir baustinas. Veikų kvalifikavimas. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., nustačius neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone faktą. Veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso198 (1) str. 1 d., 215 str. l d., ir 182 str. 1 d. nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir padarė sukčiavimą, (ideali nusikalstamų veikų sutaptis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šio nusikaltimo padarymo nenustatoma. Dėl civilinio ieškinio. Kaltinamasis pripažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 383,66 eurų dydžio civilinį ieškinį, teismas daro išvadą, kad jis įrodytas ir tenkintinas. Dėl bausmės. Bausmės klausimas aptariamas, aprašius kitas nusikalstamas veikas (teismas išnagrinėjo tris sujungtas bylas). Dėl kardomosios priemonės. Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Apie kardomąsias priemones pasisakoma nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. 3) A. K. padarė kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą. 2015-09-08 apie 13.32 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1.09 (promilės), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, esant šlapiai kelio dangą, kelio vingyje į dešinę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu sunkvežimiu MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu P. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį sužalojo, tuo padarydamas vairuotojui nežymų sveikatos sutrikdymą. Eismo įvykio metu taip pat buvo sužaloti automobilio VW Golf keleiviai E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems nustatyta nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. Kaltinamasis kaltu prisipažino visa kaltinimo apimtimi ir parodė, kad padarė nusikalstamą veiką kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Automobilį vairavo, būdamas neblaivus. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumas nieko neprisimena, tačiau patiki nukentėjusiasiais, kurie pasakoja apie įvykį. Gailisi nusikaltęs. Nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, Baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme. Nukentėjusioji E. L. parodė, kad 2015-09-08 tikslaus laiko nepamena, bet apie pietų metą, ji laukė savo draugo A. su kuriuo gyveno kartu. Laukė namuose adresu(duomenys neskelbtini). Jie turėjo su juo važiuoti į Kauną apsipirkti. Kadangi buvo blogas oras, o automobilio jie neturėjo, todėl A. nusprendė pasiskolinti automobilį iš draugo kurį vadino „A.“ ir skolintu automobiliu važiuoti į miestą. A. būnant pas „A.“ jis paskambino E. ir pasakė, kad važiuos automobiliu, todėl baigus pokalbį ji išėjo į lauką ir laukė atvažiuojančio A.. Išėjus jai į kiemą, pamatė pažįstamą vardu E., pradėjo su juo kalbėti jis pasakė, kad taip pat laukia A. ir kad važiuos visi kartu į Kauną. Jis tiesiog norėjo palaikyti kompaniją, nes neturėjo ką veikti. Jiems bekalbant E. L. pamatė, kad atvažiuoja A. su VW Golf tamsios spalvos automobiliu. Ji sėdo į priekinę keleivio sėdynę, o E. V. sėdo į galą per vidurį. N. N. jie važiavo pro Palemoną į Kauną. Įsėdus į automobilį nieko keisto nepastebėjo, nuo A. nejuto alkoholio kvapo, neatrodė įtartinas. Taip pat ji žinojo, kad A. turi anglišką vairuotojo pažymėjimą, nes jis jai taip sakė. Tuo metu kada visi važiavo automobiliu E. L. pamena, kad lijo, buvo prastos oro sąlygos. Įvažiavus į Palemoną, koks buvo automobilio greitis pasakyti negalėjo, kadangi to nestebėjo. A. K. bendraujant su E. V. ji tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo pro langą ir pamena, kad važiuojant Palemone pateko į eismo įvykį, tačiau aplinkybių paaiškinti negali, nes nieko nepamena kaip tai įvyko. Prabudo ligoninėje su gipsu ant rankos ir buvę jos sesers vaikai jai pasakė, kad pateko į eismo įvykį. A. K. atžvilgiu civilinio ieškinio nereikš ir jam pretenzijų neturi (b.l. 40). Nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2015-09-08 apie 13 val. 00 min. jis laukė mikroautobuso (duomenys neskelbtini) namu, kadangi norėjo važiuoti į Kauną. Tą dieną lijo. Jam šiek tiek palaukus prie jo privažiavo jo draugas A. su automobiliu VW Golf tamsios spalvos. Kieno buvo automobilis vaikinas pasakyti negali. A. automobilyje buvo vienas, jam sustojus prie E. V., priėjo ir A. K. draugė E., kurią iš matymo E. žino. A. pasiūlė jį pavėžėti kartu į Kauną, kad nereikėtų lietuje laukti mikroautobuso. E. sėdo į priekį, A. vairavo, o E. atsisėdo į galo per vidurį. Jiems važiuojant link P. A. pradėjo lenkti automobilius, kiek jų buvo tiksliai pasakyti negali. Automobilio greitis maždaug buvo apie 60 km/h. Lenkiant automobilius, A. išvažiavo į priešingą eismo juostą ir dėl slidžios kelios dangos automobilis pradėjo slysti ir nespėjo sugrįžti į savo eismo juostą ir jie atsitrenkė į prieš priešais atvažiuojantį sunkvežimį. E. V. pamena, kad A. K. dar bandė sukti automobilio vairą į kitą pusę, kad sugrįžti į savo eismo juostą, tačiau to padaryti nepavyko. Iš karto po smūgio E. V. išlipo pro automobilio kairės pusės galines dureles ir pradėjo skambinti draugams, pranešė apie eismo įvykį. Dėl patirto šoko jis atsisėdo ant kelio bortelio ir laukė kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba. D. A. atžvilgiu civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų jam neturi. N. P. A. parodė, kad 2015-09-08 apie 13 val. 30 min. darbo metu važiavo su įmonei priklausančiu automobiliu MAN valts. Nr. (duomenys neskelbtini). Vežė prekes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios (duomenys neskelbtini). Išvažiavus iš parduotuvės, važiavo (duomenys neskelbtini) greitis sunkvežimio buvo apie 40 km/h, ties „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo, kad iš priekio atvažiuojantis automobilis VW Golf tamsios spalvos, dideliu greičiu artėjo link jo vairuojamo automobilio. Automobilį pastebėjo iš karto kaip jis išvažiavo iš kelio vingio likus maždaug apie 100 metrų. Iškart kaip pamatė automobilį VW Golf jis važiavo savo eismo juosta, tačiau iš karto pastebėjo, kad automobilis pasisuko į jo važiuojamosios dalies pusę ir galimai slydo į vairuojamą sunkvežimį. P. A. manė, kad vairuotojas dar spės pasukti vairą ir išvengs susidūrimo su juo, kadangi pats bandė dar stabdyti, tačiau VW Golf automobilio vairuotojas nekeitė važiavimo krypties ir trenkėsi į sunkvežimio priekinę dalį. Iš karto po smūgio išlipo pažiūrėti kaip jaučiasi VW Golf vairuotojas, tuo pačiu metu sustojo dar du automobiliai važiavę paskui automobilį VW Golf, kurio vienas vairuotojų jam išlipus rėkė, kad iškviestų greitąja medicinos pagalbą. Taip pat dar matė, kad VW Golf judėjimo kryptimi sustojo važiavęs automobilis, kurio vairuotoja arba keleivė iškvietė pagalbą, Išlipęs pamatė, kad pro VW Golf kairės pusės galines keleivio dureles išlipo vyriškis apie 20 metų, kuriam iš galvos bėgo kraujas. Taip pat pamatė, kad šalia vairuotojo sėdėjo panašaus amžiaus mergina, kuri buvo sąmoninga, o vairuotojas matė, kad buvo sunkios būklės. Prieš atvykstant medikams paklausė vaikino išlipusio iš automobilio VW Golf, kaip įvyko eismo įvykis, jis pasakė, kad „sukom, bet nepasisuko“. Vieno automobilio vairuotoja arba keleivė sakė, kad prieš įvykstant susidūrimui VW Golf automobilis važiuodamas Palemono kryptimi, dideliu greičiu lenkė automobilius, tame tarpe ir jų. Atvykus medikams į gydymo įstaigą buvo išvežti visi asmenys važiavę VW Golf automobilyje, o P. A. sulaukė atvykstančių policijos pareigūnų. Praėjus trims dienoms po eismo įvykio, jis jautė skausmą rieše, todėl nusprendė nuvykti į gydymo įstaigą, kad jį apžiūrėtų. Iš karto vyko pas šeimos daktarę, kuri yra BMP klinikoje, Savanorių pr. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Dėl civilinio ieškinio reiškimo tiksliai pasakyti negali, tačiau jeigu nuspręs pareikšti civilinį ieškinį vairuotojo atžvilgiu, jį pareikš teisme (b.l. 46). Prieš įrodymų tyrimą teisme nukentėjusysis paaiškino, kad civilinio ieškinio nereikš ir, atidėjus bylos nagrinėjimą dėl kaltinamojo neatvykio, toliau bylos nagrinėjime nedalyvaus. Kelių eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-09-08 (duomenys neskelbtini) namu (b. 1. 9-15).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) duodama išvada, kad nukentėjusiajai E. L. konstatuotos traumos laikomos nesunkiu sveikatos sutrikdymu, (b.l. 70-71). Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) duodama išvada, kad nukentėjusiajam E. V. konstatuotos traumos laikomos nesunkiu sveikatos sutrikdymu, (b.l. 72-73). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. A. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.1.74). Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos nusikalstamos veikos padarymu ir baustinas. Veikos kvalifikavimas. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles, būdamas neblaivus (nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, numatyta LR BK 281 str. 2 d. dispozicijoje) ir padarė nukentėjusiesiems nesunkius sveikatos sutrikdymus. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Šioje byloje kaltinamajam yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Apie kardomąsias priemones pasisakoma nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Dėl bausmės, skirtinos kaltinamajam, aprašius visas jo padarytas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (vagystę), vieną nusikaltimą dėl neatsargumo (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) apysunkį nusikaltimą (neteisėtai disponavo elektroninio mokėjimo priemone), neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir padarė sukčiavimą (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), yra teistas. Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė ir neskirtinos kitos bausmių rūšys, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso aprašytų straipsnių sankcijose. Laisvės atėmimo bausmės trukmė parenkama, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes: kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, kurio vertė labai nedaug skiriasi nuo 5 MGL dydžio; kaltinamasis sukčiaudamas įgijo svetimą turtą, kuris savo verte taip pat labai nedaug skiriasi nuo 5 MGL (tai būtų vertinama kaip baudžiamieji nusižengimai). Kaltinamajam niekada nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, LR BK 75 str. pagrindu atidedant jos vykdymą, paskiriant įpareigojimą, numatytą LR BK 75 str. 2 d. 8 p - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus darbus. Bausmės, skirtinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 (1) str., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., subendrintinos, taikant LR BK 63 str. 5 d., 1p), - bausmių apėmimo principą (ideali nusikalstamų veikų sutaptis). Pagal šiuos LR BK straipsnius paskirta bausmė subendrintina su bausmėmis, skirtinomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 281 str. 2 d., taikant visiško bausmių sudėjimo principą (LR BK 63 str. 3 d.). Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. pagrindu trečdaliu sumažinti kaltinamajam paskirtą bausmę: kaltinamasis kaltu prisipažino, įrodymų tyrimas teisme buvo sutrumpintas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str., nusprendžia: A. K.: pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., ir skirti bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams; pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., ir skirti bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams; pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d., ir skirti bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams. Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 (1) str. 1 d., ir skirti bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams; pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., ir skirti bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams; pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., ir skirti bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams; bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 (1) str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą, ir skirti pagal šiuos straipsnius subendrintą bausmę laisvės atėmimą šešiems mėnesiams (LR BK 63 str. 5 d. 1 p., ideali nusikalstamų veikų sutaptis). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 3 d. bausmes subendrinti, taikant visiško bausmių sudėjimo principą, ir skirti kaltinamajam A. K. subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad galutinė kaltinamajam A. K. paskirta bausmė yra laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmė vykdymą atidėti dviems metams; paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 8) p. numatytą įpareigojimą - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, - 40 val. trukmės nemokamus darbus, įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios. Bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, kaltinamojo prabūtą jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą nuo 2016-06-21 iki 2016-07-07 (LR BK 66 str.). Patenkinti civilinius ieškinius: priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 383,66 € (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 66 ct); AB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 186,04 € (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 04 ct). Daiktinius įrodymus: sportinius batelius, saugomus Kauno AVPK Kauno rajono PK (b.l. 29, procesinio sprendimo kategorija byloje Nr. 01-1-35483-15), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (LR BPK 94 str.). Iki bausmės vykdymo pradžios palikti A. K. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.TeisėjasRimantas Sipavičius