- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 1-245-874/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00466-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- Ž. D.
- Kaltinamasis
- R. D.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis Darginių ŽŪB sargu, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D., esant Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nutarčiai patvirtinti 2007-03-22 sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-127-309/2007, tarp atsakovo R. D. ir ieškovės V. Š., pagal kurią R. D. įsipareigojo teikti išlaikymą savo dukrai Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – 200 litų kas mėnesį, nuo 2006 m. liepos 1 d. iki dukros Ž. pilnametystės, laikotarpiais nuo 2007-04-01 iki 2007-05-01, nuo 2007-12-01 iki 2008-04-02, nuo 2009-01-01 iki 2013-08-01 vengė mokėti lėšas dukros išlaikymui ir iki 2013-08-01 Ž. D. naudai nesumokėjo 16 514 Lt.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, parodė, jog išlaikymo vaikui nemokėjo, nes iš pradžių išlaikymą dukrai atskaitydavo iš atlyginimo. Po to, buvo rudenį atleistas iš darbo. Pavasarį, kai vėl įsidarbino, buhalterė klausė ar mokės išlaikymą. Jis sakė buhalterei, kad gali atskaityti, bet buhalterė pasakė, kad be vykdomojo rašto atskaitymų daryti negali. Daugiau jis nesidomėjo išlaikymu dukrai. Su dukros motina nebendrauja, su dukra taip pat, nes iš pradžių motina draudė. Pripažįsta, kad kaip tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, nors galėjo tam galimybes.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įrodoma:
nepilnametės nukentėjusiosios Ž. D. atstovės pagal įstatymą V. Š. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad kaltinamasis yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo susilaukė dukters Ž. Teismas patvirtino jų sudarytą sutartį, pagal kurią tėvas įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą, bet nemokėjo. Pirmą kartą vykdomąjį raštą ji pati nuvežė į Darginių žemės ūkio bendrovę. Po to, kaltinamasis išėjo iš darbo ar buvo atleistas. Tuomet ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir pradėjo gauti išmokas. 2013 m. rugpjūčio mėnesį jai antstolė pranešė, kad R. D. dirba ir pradėjo vėl gauti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą. Kaltinamasi dukra visiškai nesidomi, nelanko, nebendrauja. Ji nežinojo, kad kaltinamasis dirbo.
iš prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti matyti, kad į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją V. Š. kreipėsi 2009 m. spalio 8 d. (8 b. l.);
iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuspręsta mokėti Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. spalio 9 d. kiekvieną mėnesį 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (10 b. l.);
iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-127-309/2007 matyti, jog patvirtinta 2007-03-22 sudaryta taikos sutartis tarp ieškovės V. Š. ir R. D., pagal kurią R. D. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 200 Lt kas mėnesį nuo 2006-07-01 iki dukros pilnametystės (23 b. l.).
iš antstolės Vaivos Šimkienės pateiktos Išlaikymo paskaičiavimo lentelės matyti, jog R. D. išlaikymo įsiskolinimas laikotarpyje nuo 2006-07-01 iki 2013-08-01 yra 16514,00 Lt (27-29 b. l.);
iš Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-08-22 rašto Nr. Sd-2296 matyti, jog R. D. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: nuo 1995-02-24 iki 1996-04-16, nuo 1996-11-27 iki 1996-12-02, nuo 1997-06-02 iki 1997-11-06, nuo 2001-09-14 iki 2003-10-08, nuo 2004-01-28 iki 2004-12-08 (73 b. l.);
iš SODROS duomenų bazės matyti, jog R. D. nuo 2009-08-03 dirba Darginių žemės ūkio bendrovėje (74 b. l.);
iš Darginių žemės ūkio bendrovės pateiktos 2013-08-28 R. D. darbo charakteristikos matyti, kad R. D. nuo 2009-08-03 dirba Darginių žemės ūkio bendrovėje lauko darbininku pagal neterminuotą darbo sutartį (77 b. l.).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus ar teikti jiems kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Kaip matyti iš byloje esančios teismo nutarties R. D. įsipareigojo savo nepilnametės dukters Ž. išlaikymui mokėti kas mėnesį po 200 Lt iki jos pilnametystės. Nustatyta, jog V. Š. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išmokos vaiko išlaikymui, nes vaiko tėvas nemokėjo dukrai priteisto išlaikymo. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, parodė, jog nemokėjo teismo priteisto išlaikymo savo dukrai, nes atitinkamais laikotarpiais nedirbo, o kai pradėjo dirbti, nepagalvojo, kad reikia mokėti išlaikymą dukrai, vaiko motina nesikreipė su vykdomuoju raštu į darbovietę. Kaltinamojo pozicija, kad jis atitinkamais laikotarpiais neturėjo darbo, o kai įsidarbino, nebuvo darbovietei pateiktas vykdomasis raštas, todėl neteikė lėšų vaiko išlaikymui, nešalina atsakomybės už pavojingą visuomenei veiką (neveikimą). Pagal teismų praktiką sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Būdamas darbingas R. D. nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo. Tai yra prilyginama vengimui įsidarbinti ir teikti išlaikymą vaikams. Įsidarbinęs ir gaudamas pajamas nuo 2009-08-03 kaltinamasis turėjo galimybę mokėti dukrai išlaikymą, tačiau vengė tai daryti. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog R. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str.
Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Atsižvelgiama į esantį įsiskolinimą (žalą), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis R. D. anksčiau neteistas (68 b. l.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (70 b. l.), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (77 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta R. D. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė mažesnė nei įstatymo nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo nuomone skirti dirbančiam kaltinamajam įpareigojimą atlikti nemokamus darbus, netikslinga.
Ikiteisminio tyrimo metu R. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (82-83 b. l. 5-6), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.