Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 1) 2014-07-29 Kauno apylinkės teismo pagal 140 str. 2 d., d., laisvės apribojimu 8 mėn.;

2) 2014-12-02 Kauno apylinkės teismo pagal 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 m., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., subendrinta su 2014-07-29 teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirti 1 m. laisvės apribojimo bausmė;

4) 2015-12-03 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. , 4 d. pagrindais, paskirtą bausmę subendrinti su 2015-03-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuria dalinio sudėjimo būdu buvo sudėtos Kauno apylinkės teismo 2014-12-02 ir 2014-12-19 baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, G. K. paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vad. BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) įpareigoti atlikti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 15 (penkiolika) valandų nemokamų darbų, 4) įpareigoti, per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-02-17 14.25 val. iki 2015-02-19 11.25 val. (2 paros) ir laiką, išbūtą suėmime nuo 2015-11-03 prilyginant vieną laikinojo sulaikymo, suėmimo parą vienai laisvės atėmimo dienai. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015-12-03 nuosprendžiu nuteistajam G. K. paskirtos bausmės - terminuoto laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-02-17 14.25 val. iki 2015-02-19 11.25 val. ir laiką, išbūtą suėmime nuo 2015-11-03 iki 2015-12-03, prilyginant vieną laikinojo sulaikymo, suėmimo parą vienai laisvės atėmimo dienai, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.

K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 1) 2013-01-28 pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, Kauno apylinkės teismo 2015-09-09 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2014 m. gruodžio 20 d. apie 17.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, ne mažiau kaip du kartus spaudė kairės rankos plaštaką mažamečiui P. A., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais padarydamas mažamečiui kairės plaštakos sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. M. 2014 m. gruodžio 20 d. apie 17.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vieną kartą rankomis suspaudė galvą ir ne mažiau kaip du kartus spaudė kairės rankos plaštaką mažamečiui P. A., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą mažamečiui ir padarydamas mažamečiui kairės plaštakos sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2016 m. balandžio 26 d.- birželio 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad: nagrinėjamų įvykių metu P. A. galėjo suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį ir tokio elgesio netinkamumą, tačiau aktyvesnį priešinimąsi tokiems veiksmams sunkino jaunas jo amžius, įtariamųjų statusas (suaugę, su vaiko motina gyvenantys/bendraujantys asmenys) bei berniukui būdingi raidos ypatumai (priklausomas nuo suaugusiųjų). P. A. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių funkcijų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Byloje nagrinėjami įvykiai yra datuojami 2014-12-20, todėl natūralu, jog šiuo metu nukentėjusiojo jie negali būti atgaminti visiškai nuosekliai ir detaliai. Taip pat žiūrėti atsakymus Nr. 3, 4. Atsižvelgus į nuo bylos įvykių praėjusį ilgesnį laiką, taip pat suaugusiųjų poveikio reikšmę P. A. vertinimams, kurie taip pat gilina ir vaiko lojalumo konflikto išgyvenimą, toliau apklausti berniuką nerekomenduojama. Ekspertinis tyrimas išryškino P. A. lojalumo konflikto išgyvenimą, kuris dažniausiai sustiprėja, tėvams nesutariant rūpinimosi vaikais, jų auklėjimo klausimais. Lojalumo konfliktas šioje situacijoje pasireiškia tuo, jog P. A., bijodamas būti atstumtas kartu gyvenančio tėvo, slopina prielankumą kartu negyvenančiai motinai. Lojalumo konfliktas natūraliai sustiprina vaiko tapatinimąsi su tėvo mąstysena/pozicija, berniukas lengviau perims emocines tėvo reakcijas, lengviau pasiduos jo poj/eikiui, ypatingai netiesioginiam. P. A. supratimas apie juridines su juo atliktų veiksmų pasekmes šiuo metu nėra savarankiškas (neatitinka jo amžiaus), o yra labiau nulemtas suaugusiųjų požiūrio. Ekspertizės metu nustatyta, jog artimiausi P. A. suaugusieji (ypatingai tėvo pozicija motinos ir kartu su ja gyvenančių/bendraujančių asmenų atžvilgiu) daro įtaka tam, kaip vaikas vertina įtariamųjų elgesį ir kokią emocinę reikšmę jam suteikia, tačiau duomenų apie tai, kad šis poveikis turėtų įtakos konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių įvardinimui (pvz., pasakymui, jog konkretus asmuo suspaudė ranką), negauta. P. A. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu galėjusių atsirasti dėl byloje nagrinėjamų įvykių, konstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertintinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstanų veikų kvalifikavimo.

Tiek G. K., tiek K. M. kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinktomis pozicijomis, kurių nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinos ir štai dėl ko. Pastebėtina, kad, nors kaltinamieji iš esmės kartu praleido beveik visą kaltinime nurodomą laiką, tačiau net ir apie to laiko leidimą skiriasi jų tarpusavio parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas G. K. parodė, kad 2014-12-20 jis alkoholio visai nevartojo, draugo vardu Kęstas neturi ir niekad neturėjo, prieš P. A. nėra pakėlęs rankos (1 t., b.l. 76). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. M. pažįsta, su juo niekada nėra vartojęs alkoholio (1 t., b.l. 82). O teisme apklausiamas jau aiškino, kad 2014-12-20 gėrė alaus, P. A. rankos nespaudė, tik kaip vaikui ranką padavė, vaikai jokių emocijų, kad skauda, nereiškė. Visi buvo viename kambaryje, t.y. jis, K. M., I. K. ir vaikai, tad būtų visi matę (2 t., b.l. 40). O kaltinamasisi K. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-12-20 kai sveikinosi su Povilu, tai su juo pliaukštelėjo dešinėm rankom. Po to vėliau jis atėjo pas I. S. (Karušienę). Jis su Gintaru tą dieną gėrė alaus, o Inga jau anksčiau buvo išgėrusi. Su Povilu tik susitrenkė delnais pasisveikinti, daugiau už rankos Povilo neėmė, bet tiksliai to nurodyti negali.( t., b.l. 116). Teisme apklausiamas K. M. parodė, kad kai Gintaras su Inga buvo atėję, alaus negėrė ir nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu taip nurodė. 2014-12-20 ryte alkoholį vartojo, o kai vaikus parsivežė, tai gėrė su Gintarua alų, Inga negėrė. Kai atvko policija, vaiaki pradėjo verkti. (2 t., b.l. 41). Taigi, kaltinamųjų K. M. ir G. K. parodymai net tarpusavyje nesutapo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, todėl teismas neturi pagrindo jais tikėti. Be to, kartu su kaltinamaisiais ir vaikais buvusi I. K. nurodė, kad kai nuėjo pas M. motiną su vaikais, tai ten penkiese išgėrė vieną butelį alaus, po to ėjo dar nusipirkti, jie po to jau trise išgėrė 2 litrus alaus 6 laipsnių stiprumo. Ji tą dieną tik alaus išgėrė. Povilas su M. tik susimušė rankomis. O kai tik nuvažiavo į Jonavą vaikų poasiimti, tai K. su Povilu pasisveikino rankos paspaudimu. (2 t., b.l. 52-53). Šios liudytojos parodymai taip pat nesutampa su kaltinamųjų parodymnais, nors laikas iš esmės buvo leistas kartu. Ir ypač paminėtieji parodymai išsiskiria dėl kaltinamųjų turėto fizinio kontakto su nukentėjusiuoju bei K. M., G. K. ir I. K. suvartoto alkoholio kiekio įvykio dieną. Darytina išvada, jog J. A. atvykus su policijos pareigūnais paimti savo trijų mažamečių vaikų, šie laiką leido iš esmės neprižiūrimi neblaivių trijų suaugusių asmenų kompanijoje. Būtent tokias aplinkybes nurodė liudytoju apklaustas J. A., jog atvykus su policijos pareigūnais, jis netvarkingame bute pamatė miegančią vaikų motiną I. K., o vaikai labai apsidžiaugė pamatę tėvą (2 t., b.l. 41-42). Tokias pat aplinkybes J. A. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Teisme apklausiamas policijos pareigūnas A. Č. paaiškino, jog jis nurodomu laiku padėjo tėvui susigrąžinti vaikus, nuvykus į tėvo nurodomą butą, ten rado neblaivius asmenis, moteris miegojo, vaikai apsidžiaugė pamatę tėvą (2 t., b.l.56-57). Teismas neturi priežasčių netikėti liudytojo A. Č. parodymais, kadangi šis liudytojas yra nešališkas, nesuinteresuotas bylos baigtimi.

Nors tiek kaltinamieji, tiek I. K. teigė, kad J. A. jiems kerštauja, todėl apkalba, o nukentėjęs P. A. taip kalba, nes bijo tėvo, tačiau J. A. parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, kadangi jo parodymai yra nuoseklūs, papildantys vienas kitą, nekintantys, būtent J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė vienas ir tas pačias aplinkybes dėl P. A. rankos sužalojimo, kurias jam perpasakojo jo sūnus bei vaikų perėmimo aplinkybes. O būtent: būnant pas mamą I. K. bute, jos sugėrovai Kęstas ir Gintaras jam spaudė kairę ranką po du kartus, dar ir spaudė galvą. Vaikui dėl to skaudėjo (1 t., b.l.3, 4; 2 t., b.l. 41-42). Tapačias aplinkybes nurodė ir mažametis nukentėjęs P. A., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b.l. 26-28). Nukentėjęs aiškiai nurodė, kad mama buvo girta, dėdės irgi gėrė. Pas mamą būnant bute, Gintaras jam kairę ranką stipriai suspaudė du kartus, vaikui dėl to skaudėjo. Po to Kęstas kairę ranką suspaudė du kartus, dėl ko vaikui taip pat skaudėjo. Nukentėjęs verkė, bet į jį niekas nekreipė dėmesio. Dar Kęstas spaudė ir galvą. Kambaryje buvę sesės viską matė. Pastebėtina, jog mažametis P. A. savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose Gintarą apibūdino kaip tokį dėdę, kuris labai blogas, nes jis visad geria ir vaikus muša, nes jis pats matė, kaip tas dėdė vaikus muša. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, jog P. A. net nežinodamas, jog kaip tik pastarasis kaltinamasis yra teistas ne vieną kartą dėl smurto artimoje aplinkoje, itin taikliai, nors ir vaikiškai, jį charakterizavo. Pažymėtina, kad liudytoja apklausta P. A. sesutė Paulina yra jaunesnė vienereis metais už savo broliuką, įvykio metu jai buvo 7 metai, tačiau pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji davė tapačius parodymus dėl esminių aplinkybių, kaip ir P. A., t.y. ji parodė, kad vienas toks dėdė Povilui spaudė kairę ranką ir jam skaudėjo, o po to kitas dėdė du kartus spaudė Povilui kairę ranką. O tada dar galvą Povilui spaudė. Bet kai Gintaras spaudė Povilui galvą, tai ji nematė, o jai Povilas sakė. Kai kairę ranką spaudė – matė pati. Mama tuo metu sėdėjo ant sofos, bet ji nieko nesakė (1 t., b.l. 33). Be to, abu paminėti vaikai atpažino K. M. iš jiems pateiktų nuotraukų (1 t., b.l. 30-31, 37-38). Tai, kad P. A. buvo suspausta kairė ranka, patvirtino ir liudytoju apklaustas ligoninės priimamajame apžiūrėjęs nukentėjusį vaikų gydytojas A. P. (2 t., b.l.). Šis liudytojas patvirtino, kad išoriškai matėsi trauma kairėje rankos plaštakoje, lūžio nenustatyta, buvo stiprus suspaudimas. Teisme apklausta ekspertė M.Kolcovaitė patvirtino, kad suspaudus vaikui ranką tokie sužalojimai galėjo atsirasti, nurodyti duomenys neprieštarauja tyrimo duomenims. Vaikas mažas, o vyro jėga didelė, pakako ranką paspausti. (2 t., b.l. 64-65). Taigi, teismas neturi priežasčių netikėti nešališkais, nesuinteresuotais byla liudytojo A. P. ir ekpertės M.Kolcovaitės duotais parodymais teisme, juo labiau, kad šie parodymai atitinka esmines nukentėjusiojo, liudytojos P. A. dėstomas įvykio aplinkybes bei jas papildo. Pažymėtina ir tai, kad P. A. 2016 m. balandžio 26 d. – birželio 14 d. atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (2 t., b.l. 97-104), net ir praėjus beveik dviems metams po įvykio, ekspertams iš esmės taip pat nurodė tapačias aplinkybes dėl sužalojimo, kad jam Gintaras spaudė kairę ranką, ir Kęstas spaudė ranką. Be to, šios ekspertizės metu buvo nustatyta, kad artimiausi P. A. suaugusieji (ypatingai tėvo pozicija motinos ir kartu gyvenančių/bendraujančių asmenų atžvilgiu) daro įtaką tam, kaip vaikas vertina įtariamųjų elgesį ir kokią emocinę reikšmę jam suteikia, tačiau duomenų apie tai, kad šis poveikis turėtų įtakos konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių įvardijimui (pvz.; pasakymui, jog konkretus asmuo jam suspaudė ranką), negauta. Taigi, kitaip tariant, ekspertai nustatė, jog vaikas nemelavo dėl įvykio faktinių aplinkybių.

Nors kaip minėta, kaltinamieji ir I. K. teigė, jog esa apkalbami, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad liudytojai A. Č., M.Kolcovaitė, A. P. ar 2016 m. balandžio 26 d. – birželio 14 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę teikę ekspertai norėtų apkalbėti abu kaltinamuosius ar turėtų asmeninių pažinčių, pykčių su kaltinamaisiais. Tad, įvertinus aplinkybių visum, darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamųjų parodymai tėra jų pasirinkta gynybinė versija.

Kaltinamieji K. M. ir G. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jie suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog spaudžiant ranką mažamečiui nukentėjusiajm daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nežymų, ir to norėjo. Įvykio metu nukentėjusiajam P. A. buvo 8 metai, tad jo amžius atitinka įstatyme numatytą mažamečio asmens amžių. Taigi, virš aptartų įrodymų visuma patvirtina K. M. ir G. K. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, abiejų kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo P. A. atstovas pagal įstatymą J. A. pareiškė civilinį ieškinį 50,40 eur turtinei žalai (kelionės išlaidos iš Jonavos į Kauną ir atgal) ir 1000 eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 10-13). Neturtinė žala apibūdinama P. A. atsiradusiu nenoru bendrauti su suaugusiais, vaiko užsisklendimu, naktiniu blaškymusi, kalbėjimu per miegus. Civiliniame ieškinyje nurodoma turtinė patirta žala yra akivaizdi, reali, kadangi J. A. ikiteisminio tyrimo metu daug kartų teko iš Jonavos vykti į Kauną, pagrįsta byloje esančiais dokumentais, todėl laikytina pagrįsta bei solidariai priteistina pilnai iš abiejų kaltinamųjų. (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str. 2d. ).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad būtent G. K. ir K. M. nusikalstamais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo P. A. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2010-09-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3304/14(02) nustatyta, kad P. A. konstatuota kairės plaštakos sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 48). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 580 eurų iki 5800 eurų (nuo 2 000 Lt iki 20 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011).

Bylos duomenimis, abu kaltinamieji iš esmės kaltės nepripažino, teisme nukentėjusiojo neatsiprašė. G. K. ir K. M. yra darbingi, turi gyvenamąją vietą, brandaus amžiaus, asmeninio nekilnojamojo turto neturi (teismas neturi duomenų). Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamųjų amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo (ne)turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir solidariai iš G. K. ir K. M. nukentėjusiojo P. A. naudai priteistina 500 (penki šimtai) eurų. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamųjų turtinę padėtį, jų kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala priteistina tiesiogiai pačiam nukentėjusiajam P. A.. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo P. A. pilnametystės nustatytinas jo atstovas pagal įstatymą J. A..

Dėl išlaidų advokato pagalbai.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiajam buvo paskirtas atstovas advokatas iš Valstybės garanyuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tačiau teismas dėl nukentėjusiojo atstovavimo turėtų išlaidų iš kaltinamųjų priteisimo atsižvelgia į jų turtinę padėtį, todėl nurodoma suma nėra priteistina.

Be to, šioje byloje abiems kaltinamiesiems gynėjai advokatai privalomai buvo paskirti BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažintų K. M. ir G. K. šioje byloje vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Tačiau teismas įvertina asmenų turtinę padėtį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos yra nepriteistinos.

Dėl bausmių skyrimo.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę G. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. G. K. administracine tvarka baustas, teistas (1 t., b.l. 93-107, 89-92). Psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b.l. 109). Priklausomybės ligų centre nėra neregistruotas (1 t., b.l. 111). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui.

Atkreiptinas dėmesys, kad G. K. teisiamas ne pirmą kartą, visos nusikalstamos veikos įvykdytos dėl smurto artimoje aplinkoje, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tokių aplinkybių visuma rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, dėl ko paprastai teismas skiria tik laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių G. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia - terminuoto laisvės atėmimo - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę K. M., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. K. M. administracine tvarka baustas, teistas (1 t., b.l. 128-133, 134-141). Psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b.l. 143). Priklausomybės ligų centre nėra neregistruotas (1 t., b.l. 1145. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui.

K. M. teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau teistas už smurtinę nusikalstamą veiką, tai rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas. Įvertinęs visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių G. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia - terminuoto laisvės atėmimo - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes.

Pažymėtina, jog taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė. Teismas, taikydamas BK 75 str., baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 str. numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 str. nustatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 str. 2 d. Be to, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamo asmens asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks jo teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-61-895/2015).

Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir įvertinta tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo dar esamiems teigiamiems socialiniams ryšiams, be to, nukentėjęs prarastų realią galimybę dėl civilinio ieškinio nors dalies atlyginimo. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad K. M. resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, kad K. M. ne pirmą kartą teisiamas, teismas daro išvadą, kad jam turi būti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. ir K. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Byloje esančias CD laikmena (1 vnt.) su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 112 str., 115 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 312 str., 313 str.,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2015-12-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kurio BK 75 str. taikymas buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, ir galutinę subendrintą bausmę G. K. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, į bausmės trukmę įskaitant pagal 2015-12-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendį paskirtos atliktos bausmės dalį.

Bausmę G. K. skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią G. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 67 str., 72² str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu paskiriant K. M. tokias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

3) įpareigoti atlikti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 15 (penkiolika) valandų nemokamų darbų,

4) įpareigoti, per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

G. K. ir K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. M. ir G. K. nepriteisti.

Nukentėjusio P. A. atstovo pagal įstatymą J. A. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam P. A. solidariai iš G. K. ir K. M. 50,40 eurų (penkiasdešimt eurų 40 cnt.) turtinės žalos ir 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo P. A. pilnametystės nustatyti jo atstovu pagal įstatymą J. A..

Byloje esantį CD (1 vnt.) su garso įrašu, nuosprendžoio įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.