Kauno apygardos teismo nutartis

2010-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-655-230/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-21
Bylos Nr.
2A-655-230/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
N. K.
Ieškovas
E. Š.
Trečiasis asmuo
B. Š., A. M.
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-655-230/2010
Pirmosios instancijos teisėja Vida Jegorovienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.1, 44.8, 121.18, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovo atstovams B. Š., A. Š.,atsakovui N. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7373-429/2009 pagal ieškovo E. Š. patikslintą ieškinį atsakovui N. K., tretiesiems asmenims B. Š. ir A. M. dėl valdymo teisės pažeidimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas E. Š. patikslintu ieškiniu (b.l. 27-35, 102) prašė priteisti iš atsakovo N. K. 7 900 Lt žalos atlyginimo, 150 Lt už automobilio „Porche“ 924 vidutinės vertės pažymą, išduotą „Nepriklausomų ekspertų agentūros“, 237 Lt žyminį mokestį, ir priteisti palūkanas pagal CK 6.210 str. l d. nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo žalos atsiradimo momento - 2006 m. gegužės 11 d. iki bylos teisme iškėlimo dienos (2009 m. vasario 25 d.) ir priteisti palūkanas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. - nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2005 m. gegužės 11 d. žodinio susitarimo pagrindu atsakovui N. K. panaudos teise vieneriems metams perdavė automobilį „Porche“ 924 kartu su transporto priemonės registravimo pažymėjimu. Automobilį atsakovui perdavė brolis A. Š., nes jis pats tuo metu išvyko į JAV. 2006 m. liepos pabaigoje ieškovui grįžus į Lietuvą, atsakovas atsisakė grąžinti automobilį. Ieškovas kreipėsi į policiją, bet jam buvo nurodyta ginčą spręsti civiline tvarka. 2006 m rugpjūčio 29 d. pas ieškovo motiną B. Š. atvyko tretysis asmuo A. M. ir paprašė automobilį perregistruoti jo vardu, kadangi jis šį automobilį iš atsakovo nusipirko pagal laikraštyje „Noriu“ paduotą skelbimą. Kadangi automobilį paėmė atsakovas N. K., todėl jį grąžinti ir atlyginti žalą privalo būtent jis. Automobilio vertė – 7900 Lt yra nustatyta, remiantis UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ 2006 m. lapkričio 7 d. išduota pažyma, todėl iš atsakovo priteistina ši suma, kadangi ieškovo žiniomis automobilis šiuo metu faktiškai yra sunaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui E. Š. iš atsakovo N. K. 7 000 Lt žalos atlyginimo, 150 Lt išlaidų, susijusių su UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūros“ pažymos išdavimu, 10 Lt išlaidų už fotonuotraukų darymą, 210 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio palūkanas nuo žalos atsiradimo momento 2006 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. kovo 10 d. ir priteisė palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2009 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo atsakovui 70 Lt advokato atstovavimo išlaidų, ir padaręs priteistinų išlaidų įskaitymą, priteisė iš atsakovo ieškovui 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 57,50 Lt pašto išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad automobilis 2005 m. gegužės 11 d. šalių žodiniu susitarimu metams laiko buvo perduotas atsakovui panaudai. Taip pat nustatė, kad ieškovas, grįžęs iš JAV į Lietuvą, pareikalavo, jog atsakovas automobilį grąžintų. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad automobilis jam buvo perduotas kitais pagrindais (už ieškovo brolio A. Š. skolą), kaip nepagrįstus jokiais įrodymais. Susiklosčius panaudos teisiniams santykiams, atsakovas privalėjo išlaikyti ir saugoti jam perduotą automobilį, daryti jo remontą ir apmokėti daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.363 str.). Atsakovas pripažino automobilio perdavimo faktą trečiajam asmeniui, nors jis neturėjo teisės jį perleisti be išankstinio rašytinio ieškovo sutikimo (K 6.637 str.). Teismo nuomone, aplinkybė, kad atsakovas, gavęs automobilį panaudos teise, nereikalavo nutraukti panaudos sutarties prieš terminą, įrodo, kad automobiliu buvo galima naudotis pagal jo paskirtį ir nebuvo nustatyti daikto trūkumai, dėl kurių naudojimasis būtų neįmanomas. Kadangi pasibaigus panaudos sutarties terminui, atsakovas automobilį toliau neteisėtai valdė, jo negrąžino ieškovui ir nesikreipė dėl sutarties pratęsimo, o 2006 m. rugpjūčio 29 d. pardavė trečiajam asmeniui A. M. be savininko žinios, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė ieškovo, kaip savininko, teises, tuo padarydamas jam žalą, ir ieškovas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Teismas nurodė, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis, neturėdamas savininko įgaliojimo, ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį pardavė trečiajam asmeniui. Teismas, remdamasis ieškovo pateikta pažyma, nustatė, kad automobilio vidutinė rinkos vertė 2006 m. lapkričio 7 d. buvo 7 900 Lt. Likutinę automobilio vertę - 900 Lt nustatė pagal atsakovo pateiktą 2009 m. lapkričio 3 d. UAB „Nidulus appraisal“ turto vertės nustatymo pažymą, kuri ieškovo nebuvo nuginčyta pateikiant kitus įrodymus. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 7 000 Lt žala.

Šalies argumentai

Atsakovas N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės 2009 m. gruodžio 3 d. teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas, pasiimdamas iš ieškovo automobilį ir jo negrąžindamas, padarė ieškovui 7 000 Lt žalą, kurią privalo atlyginti. Teismas neįvertino rašytinių įrodymų visumos, nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą iškviesti ir apklausti liudytojus. Žalos dydį teismas grindė vieninteliu rašytiniu įrodymu – 2006 m. lapkričio 7 d. UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūros“ pažyma, kurioje nurodyta ne konkretaus ieškinyje nurodyto automobilio „Porsche“ 924, v.n. (duomenys neskelbtini) vertė, bet vidutinė tokios markės ir tokių metų gamybos automobilio rinkos vertė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai, kurie dalyvavo atsakovui pasiimant automobilį, padėjo jį pakrauti, remontavo jį pas atsakovo tėvą Pilviškių miestelyje ir matė jo būklę. Visi šie liudytojai patvirtino, kad automobilis buvo nevažiuojantis, be stiklų, be sėdynių, buvo tik automobilio rėmas, automobilio nebuvo galima užkurti, jis buvo po avarijos, paskutinė techninė apžiūra atlikta 1998 m. Šie įrodymai turėjo būti vertinami kartu su ekspertų pažyma, bet teismas jų nevertino. Be to, ieškovas ieškinyje nurodė, kad automobilį atsakovui davė metams laiko panaudos teise, įpareigodamas ieškovo brolį A. Š. sudaryti su atsakovu panaudos sutartį. Atsakovas su tokiais teiginiais niekada nesutiko: sutartis niekada nebuvo sudaryta, automobilis atsakovui buvo perduotas už ieškovo brolio A. Š. 1 000 Lt skolą atsakovui, susidariusią už medienos staklių remonto darbus. Automobilio perdavimo metu buvo susitarta, kad gavus iš ieškovo įgaliojimą, automobilis bus perregistruotas atsakovo vardu. Šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o ieškovas teigdamas, kad buvo sudaryta panaudos sutartis, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovo reikalavimas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neatitinka būtinųjų atsakomybės sąlygų: atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ieškovas neįrodė panaudos santykių ir atsakovo atsisakymo grąžinti automobilį, atsakovo veiksmuose nėra kaltės. Teismas nevertino ir nepaneigė aplinkybių, kad automobilis buvo perduotas atsakovui už A. Š. skolą, kad pats ieškovas niekada nesikreipė į atsakovą dėl automobilio grąžinimo, kad atsakovas automobilį neteisėtai užvaldė, ir tik kilus teisminiams ginčams, 2006 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į policiją dėl automobilio pasisavinimo. Ieškovo vardu veikia A. Š., su kuriuo atsakovas bandė vystyti bendrą verslą, o kilus konfliktui, tokiu būdu kerštauja. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas ir ikiteisminio tyrimo metu niekada neneigė, kad automobilis yra pas jį ir niekada neatsisakė jo grąžinti. Sprendžiant atsakomybės klausimą turėjo būti įvertinti ir A. Š. veiksmai bei sprendžiamas klausimas dėl bendrai žalą padariusių asmenų atsakomybės nukentėjusiajam.

Atsiliepimas

Ieškovo E. Š. atstovai B. Š. ir A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo atstovai nurodo, kad teismas nepažeidė nei vienos procesinės teisės normos, sprendimas pagrįstas byloje surinkta medžiaga, liudytojų parodymais, ekspertizių išvadomis. Teismas pagrįstai pakartotinai neapklausė liudytojų, davusių parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes būtinybės juos dar kartą apklausti nebuvo. Baudžiamąją bylą nagrinėję teisėjai konstatavo, kad šie liudytojai yra netiesioginiai ir apie įvykius žino tik iš atsakovo N. K. kalbų, o naujų liudytojų atsakovas nenurodė. Be to, liudytojai yra atsakovo giminės, prašymas juos apklausti pateiktas tik įrodymų tyrimo ir baigiamųjų kalbų stadijose. Atsakovas pavėluotai pareikšdamas prašymą apklausti liudytojus, kurių parodymai jau yra užfiksuoti oficialių pareigūnų, tik vilkina teismo procesą, siekdamas nukelti priverstinį žalos išieškojimo procesą. Proceso vilkinimą patvirtina ir tai, kad atsakovas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateikė naujus įrodymus apie automobilio likutinę vertę, tikėdamasis, kad ieškovai prašys bylos nagrinėjimą atidėti. Teismui nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą, gali būti skiriama bauda iki 2 000 Lt. Rašytiniai įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, yra ekspertizė ir pažyma, nurodanti suniokoto automobilio vidutinę rinkos kainą pažeidimo momentu. Teismas pagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu, nes pats atsakovas trukdė automobilį apžiūrėti, jį išveždamas ir paslėpdamas Pilviškių miestelyje. Atsakovo teiginiai apie 1 000 Lt skolą yra melagingi ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Skolai už darbus patvirtinti turėtų būti pateikta rangos sutartis ar kitas skolą patvirtinantis dokumentas. Atsakovo teiginiai, kad automobilis buvo be langų, be kitų detalių visiškai neteisingi, pats atsakovas niekada neginčijo jam perduoto daikto trūkumų, nebandė nuginčyti „Nepriklausomų ekspertų agentūros“ ekspertizės. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas apie bandymus vystyti bendrą jo ir A. Š. verslą, nes tokių savo atsikirtimų nepatvirtino jokiais įrodymais. Atsakovas teigia, kad jis pasirengęs automobilį grąžinti, tačiau iki šiol negrąžina. Automobilis prokuroro nurodymu pavestas saugoti trečiajam asmeniui S. M., tačiau atsakovas nesikreipia su prašymu į prokuratūrą dėl automobilio grąžinimo. Apeliantas pats sau prieštarauja, teigdamas, kad ieškovas niekada neprašė grąžinti automobilį, ir nurodydamas, kad E. Š. 2006-08-09 kreipėsi į policiją.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai užkirto jam kelią teikti papildomus įrodymus, o būtent iškviesti liudytojus ir juos apklausti. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo atstovė prašymą iškviesti liudytojus pareiškė tik paskutinio teismo posėdžio metu prieš įrodymų tyrimą ir baigiamąsias kalbas (b.l. 125-133). Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl liudytojų apklausos atmetė tuo pagrindu, kad liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir jų parodymai yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Kolegija taip pat daro išvadą, jog dėl nurodytos priežasties liudytojų apklausa nebuvo tikslinga, juo labiau, kad atsakovas, vykdydamas savo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, bei nepažeisdamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimų (CPK 7 straipsnis), prašymą apklausti liudytojus turėjo pateikti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (CPK 226 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas, atskirai nevertino ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių liudytojų parodymų apie automobilio būklę jo perdavimo atsakovui metu, tačiau kolegijos nuomone, šių liudytojų parodymai nepaneigia teismo padarytos išvados, jog ginčo automobilio vertė tuo laikotarpiu, kai jis turėjo būti grąžintas, buvo 7 900 Lt. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ 2006 m. lapkričio 7 d. pažyma apie nurodytos markės (Porche 924, 1977 m. gamybos) vidutinę rinkos vertę pažymos išdavimo dieną (b.l. 20). Atsakovas, žinodamas apie automobilio savininko pretenzijas dėl automobilio grąžinimo, ką patvirtina ieškovo E. Š. 2006 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimas Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui (šios bylos b.l. 15, baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 20-2-00178-07, b.l. 89) ir atsakovo N. K. rašytiniai paaiškinimai į šį pareiškimą (nurodytos bylos b.l. 93), jau tuo metu galėjo nustatyta tvarka įvertinti jo žinioje turėto automobilio vertę, tačiau to nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. J., kuris pertempė automobilį iš ieškovo į atsakovo garažą, parodymai apie tai, kad automobilis buvo beveik tuščias - be sėdynių, prietaisų skydelio ir pan., o visos automobilio detalės buvo atskirai (baudžiamosios bylos b.l. 34-35), iš esmės patvirtina tik tai, kad prieš tai automobilis buvo perdažytas (gal būt todėl išrinktas), ką patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas – garažo kaimynas A. P. (baudžiamosios bylos b.l. 23-24). Liudytojų T. P., N. P., K. K. parodymai apie atsakovui perduoto automobilio būklę (baudžiamosios bylos b.l. 35-41) taip pat leidžia daryti išvadą, jog automobilis buvo perduotas po perdažymo, todėl jį reikėjo surinkti. Tokie parodymai nesudaro prielaidų padaryti išvadą, jog atsakovui perduotas automobilis buvo itin prastos būklės, dėl ko nebūtų galima remtis tokios markės automobilio vidutine rinkos kaina. Be to, nebūtų galima logiškai paaiškinti, kodėl atsakovas tokios prastos būklės, kaip jis teigia, automobilį norėjo pirkti ir kodėl tokio nevertingo daikto negrąžino ieškovui, kai šis kreipėsi net į policijos komisariatą. Tokie atsakovo veiksmai leidžia daryti išvadą, jog automobilio vertė nebuvo niekinė. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas savo atsikirtimams, jog automobilio vertė jo perdavimo momentu buvo žymiai mažesnė, pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 straipsnis), nors pradžioje automobilis buvo jo žinioje, o vėliau jį be savininko žinios pardavė A. M.. Liudytojų parodymai nėra pakankamas įrodymų šaltinis nustatant perduoto automobilio vertę, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai automobilio vertei nustatyti rėmėsi rašytiniu įrodymu – vidutinę automobilio rinkos kainą nustatančia ekspertų pažyma.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Nors tarp šalių buvo sudaryta tik žodinė sutartis, tačiau įstatymas šiuo atveju nereikalauja rašytinės sutarties formos (CK 6.478 straipsnio 1 dalis 6.629 sutarties 2 dalis). Ieškovo veiksmai po sandorio sudarymo patvirtina, kad automobilis buvo perduotas atsakovui naudotis vienerius metus, nes ieškovas pasibaigus šiam terminui pareikalavo grąžinti automobilį, ir savo teises gynė net kreipdamasis į policijos komisariatą. Kad tarp šalių būtų buvęs sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, atsakovas nepatvirtino jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis) Nors CK 1.73 straipsnio 1 dalis ir 6.311 straipsnis nenumato, kad pirkimo-pardavimo sandoris, kurio suma neviršija 5 000 Lt (atsakovas nurodo su ieškovu sutaręs įgyti automobilį nuosavybėn už 1 000 Lt skolą), turėtų būti sudarytas raštu, tačiau LR Kelių transporto priemonių registro nuostatai numato pareigą pasikeitus transporto priemonės valdytojui nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 mėnesį pranešti bet kuriam teritoriniam ar centriniam registratoriui apie registravimo duomenų pasikeitimą (transporto priemonės valdytojo pasikeitimą) ir pateikti registro duomenų pasikeitimą patvirtinančius dokumentus (nuostatų 23.2 ir 29.1 punktai). Ginčo automobilio registro duomenys dėl transporto priemonės savininko pasikeitimo nebuvo pakeisti, automobilis iki šiol registruotas ieškovo vardu (b.l. 18-19, 64), o tai iš dalies patvirtina, kad pirkimo-pardavimo (perdavimo nuosavybėn už skolą) sandoris nebuvo sudarytas. Ir atvirkščiai, kaip jau minėta, ieškovo veiksmai reikalaujant grąžinti automobilį paneigia atsakovo tvirtinimas aplinkybes dėl nuosavybės teisių į automobilį pasikeitimo. Dėl šios priežasties taip pat nėra pagrindo remtis liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, o būtent G. N., R. J., T. P., N. P., K. K. parodymais apie tai, kad jie iš atsakovo sužinojo, jog automobilį jis pirko. Šie liudytojų parodymai yra netiesioginis įrodymų šaltinis, nes liudytojai tvirtino aplinkybes, kurios jiems buvo žinomos ne tiesiogiai, o tik iš paties atsakovo žodžių.

Atmestini ir atsakovo argumentai, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad automobilis atsakovui buvo perduotas neatlygintinai naudotis, ir jis automobilio negrąžino teisėtam savininkui, neabejotinai atsiranda sąlygos civilinei atsakomybei, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodytos šalių tarpusavio konfliktinių santykių aplinkybės nagrinėjamo ginčo išsprendimui neturi jokios esminės reikšmės, todėl neanalizuotinos.

Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas, o teismo sprendimas, nenustačius įrodymų vertinimo pažeidimų, paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Rūta PalubinskaitėEgidijus Tamašauskas