Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Zenonas Balčiūnas Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7

Kaunas, 2007 m. balandžio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui A. P. , nukentėjusiajai R. R. , nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už L. P. turto pagrobimą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti I.S. turtą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už R. R. turto pagrobimą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už A. G. turto pagrobimą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga 2006-09-07) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis 2006-10-18) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Patenkinus R. R. civilinį ieškinį, iš nuteistojo D. K. pastarajai priteista 615 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gruodžio 27 d., laikotarpyje nuo 16.00 val. ir 19.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pritaikęs durų spynos raktą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą - L. P. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, L. P. priklausanti turtą - 550 litų vertės televizorių „LG“ mod.CE -21 M 64(x), tuo padarydamas L. P. 550 litų turtinę žalą.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 19 d. apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, įsibraudamas į saugyklą - prasukdamas I. S. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durelių spynelę, pasikėsino pagrobti svetimą - I. S. priklausantį turtą – 100 litų vertės automagnetolą, tačiau nusikalstamos veiklos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 16 dieną apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) viešojo transporto sustojime, pribėgdamas nukentėjusiajai R. R. iš už nugaros, pagrobė svetimą, pastarajai priklausantį turtą - rankinę ir joje buvusius daiktus: 400 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6030“, 500 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung X 200“, 15 litų vertės odinę piniginę, joje buvusius 280 litų bei 20 litų vertės raktus, tuo padarydamas R. R. 1215 litų turtinę žalą.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 16 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iškraustydamas nepilnamečio J. G. kišenes, pagrobė svetimą, A. G. priklausantį turtą - 100 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2100“ su SIM kortele ir 900 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGH-Z140V“ su SIM kortele, tuo padarydamas A. G. 1000 litų turtinę žalą.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 7 dieną apie 11 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto narkotines medžiagas vartojančio asmens įgijo 0,236 (+- 0,006) g gryno metamfetamino, kuris, vadovaujantis 2000-01-06 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.5, yra psichotropinė medžiaga, ir ją iki 2006-09-07 14.45 val. laikė prie savęs, kuomet policijos pareigūnas asmens kratos metu ją rado.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 18 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, esant medžiagoms, įtrauktoms į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, neturėdamas tikslo platinti - asmeniniam suvartojimui, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo psichotropinę medžiagą - 0,512 (+- 0,004) g gryno metamfetamino ir 0,063 (+- 0.001) g gryno metilendioksimetamfetamino (MDMA), ir jas iki 2006 m. spalio 19 d. 7.50 val. laikė prie savęs, kuomet policijos pareigūnas jas rado asmens kratos metu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundą palaikė, prokuroras prašė skundą atmesti. Nukentėjusioji neprieštaravo, kad bausmė būtų švelninama.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, nepažeidė.

Nors nuosprendyje aiškiai nekonstatuota, kokios byloje nustatytos nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (tik nurodyta, jog tai, kad jis prisipažino pasikėsinęs pagrobti svetimą turtą, atlygino žalą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra), tačiau iš bausmės skyrimo argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. K. , atsižvelgė į tai, kad jis gailisi nusikaltęs, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, šiuo metu dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Be šių aplinkybių atsižvelgta į tai, kad jis anksčiau teistas, neišnykus teistumui bei praėjus trumpam laikotarpiui po bausmės atlikimo, padarė šešias tyčines nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tokia tik tada, jei kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taigi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro dvi privalomosios dalys – prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis. Nuteistasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neigė (prisipažino padaręs tik vieną nusikaltimą) ir tik teisminio nagrinėjimo metu, tai yra tuomet, kai byloje buvo surinkta kitų jo kaltę patvirtinančių duomenų, prisipažino padaręs visus jam inkriminuotus nusikaltimus. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog D. K. kaltu prisipažino tik verčiamas objektyvių aplinkybių, o ne laisva valia, dėl ko nėra pagrindo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis iki teismo nuosprendžio priėmimo savo noru atlygino nukentėjusiajai A. G. padarytą žalą (t.2, b.l. 135), iš dalies atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai R. R. , kitą dalį jai įsipareigojo atlyginti iki 2007-04-25 (t.2, b.l. 136, 137). Šios aplinkybės rodo teigiamą kaltininko požiūrį į nukentėjusiąsias bei nusikalstama veika padarytą joms žalą. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tačiau, skiriant bausmę, į tai atsižvelgta, dėl ko švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Atsižvelgęs į minėtąsias aplinkybes, apylinkės teismas D. K. už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų paskyrė bausmę, artimą įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumui, taip pat teisingai bausmes subendrino. Kolegija konstatuoja, jog paskirtoji bausmė yra teisinga, ją švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.