- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-606-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03293-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- I. I.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-10022-446/2023 pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei I. I. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo (išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. I. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Ž. (toliau – atsakovas), prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su mama (ieškove), nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove) I. I., nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo su nepilnamečiu vaiku bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, pasiima nepilnametį vaiką iš motinos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina nepilnametį vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.; atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja 2023 m. rugpjūčio mėnesį 1 (vieną) savaitę, apie numatomą atostogų laiką informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei priteisti išlaikymo dydį, taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią atsakovo laikinąją bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametį vaiką tvarką: kas antrą savaitgalį atsakovas pasiima nepilnametį vaiką jam priklausančio savaitgalio penktadienį iš ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymo procesui) ir parveža namo tos savaitės sekmadienį 19 val. Tuo atveju, jei ugdymo procesas nevyksta, atsakovas pasiima nepilnametį vaiką jam priklausančio savaitgalio penktadienį iš jo gyvenamosios vietos 17 val., parveža namo tos savaitės sekmadienį 19 val. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieną savaitę trečiadieniais, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymo procesui) ir parveždamas namo tą pačią dieną 20 val. Tuo atveju, jei ugdymo procesas nevyksta, atsakovas pasiima nepilnametį vaiką kiekvieną trečiadienį iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir parveža namo tą pačią dieną 20 val. Nepilnamečio vaiko atostogų metu atsakovas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip pusę jo atostogų laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, taip pat ir užsienio valstybėje. Neporiniais metais atsakovas turi teisę su vaiku praleisti pirmą pusę atostogų dalį, o poriniais metais antrąją atostogų dalies pusę. Atsakovas gali nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ryšio priemonėmis, telefonu bei dalyvauti jo auklėjime, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
Atsiliepimas
4. Atsakovas priešieškinyje kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad labai myli savo nepilnametę dukrą, todėl nori kuo daugiau laiko praleisti su ja, įgyvendinti savo kaip tėvo pareigą, dukrą dorai auklėti, rūpintis jos sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Mano, kad šie tikslai galės bus pasiekti tik nustačius konkrečią ir aiškią bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
5. Atsakovo nuomone, ieškovės siūloma minimali bendravimo tvarka pažeidžia tiek jo, tiek nepilnamečio vaiko interesus, nes nesant jokių objektyvių pagrindų, siekiama sudaryti tokias sąlygas, kad tėvas su dukra bendrautų vos 4 dienas per mėnesį. Todėl atsakovas prašo teismo nustatyti konkrečią ir maksimalią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nes dukra noriai bendrauja su tėvu, nėra jokių duomenų, kad maksimalus bendravimas traumuoja vaiką ar neatitinka jo interesų.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą civilinėje byloje Nr. e2-10022-446/2023 dėl nepilnametės A. Ž. interesų. Nurodė, kad tarp šalių yra nesutapimų dėl detalizuotos mažametės A. Ž. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu A. Ž. tvarkos, tik gavus atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką būtų galima ieškoti kompromisinio varianto. 2023 m. liepos 24 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu buvo susitarta ir šalių pasirašyta A. Ž. bendravimo su nepilnamete dukra A. Ž. tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2023 m. liepos 24 d. sudarė susitarimą, nustatydami motinos ir tėvo bendravimo su vaiku laiką. Minėtas susitarimas nėra teismo patvirtintas, jis sudarytas tarpininkaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone specialistams.
9. Teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgė į byloje pateiktus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro pateiktus duomenis, kad ieškovė I. I. 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. esmingai pažeidė susitarimą, neleisdama pasiimti dukters. Pastebėtina, kad šalių susitarimas iš esmės buvo vykdomas tinkamai, ieškovė netrukdė susitikti atsakovui su dukra ir ilgesniaisiais tėvo ir dukros bendravimo laikotarpiais (pvz. 2023-07-29 – 2023-08-04, 2023-08-16 – 2023-08-25), be to, pateikti atsakovo duomenys nepatvirtina, kad nurodyti ieškovės pažeidimai yra tęstiniai, ir kad ieškovė esamu šalių susitarimu tendencingai piktnaudžiauja. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro pateikta informacija yra pagrįsta, išimtinai atsakovo pateikta nuomonė, ir konkrečios ieškovės galimų susitarimo pažeidimų priežastys nėra nurodytos, t. y. pranešimas grindžiamas subjektyviu atsakovo situacijos vertinimu.
10. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. liepos 24 d. ieškovės ir atsakovo susitarimu numatyta, kad atsakovas praleis daugiau laiko su dukra nei ieškovė, be to, palyginus ieškovės ir atsakovo praleistų dienų su dukra skaičių, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė draudžia atsakovui matytis su dukra bei piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo nustatyti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) A. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10022-446/2023 panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sudarė teisę ieškovei (vaiko motinai) ir toliau piktnaudžiauti savo teisėmis, neleisti atsakovui matytis su dukra. Tokiu būdu iš esmės nėra užtikrinamas tėvo santykių su dukra stabilumas, byloje yra pareikštas ieškinys bei priešieškinis, tarp šalių kyla nesutarimai, nežinia kiek užsitęs teisminis nagrinėjimas;
11.2. Situacija, kuomet abi proceso šalys prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką, patvirtina, kad šalims pasiekti bendro sutarimo nepavyksta, todėl iš esmės teismui atsisakius nustatyti laikiną bendravimo tvarką yra pažeidžiama ne tik atsakovo teisė matytis su dukra, bet ir nepilnametės dukters interesai;
11.3. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, t. y. nepareikalavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, nenustatė teismui terminą atsiliepimui pateikti ir kt. Be to, manytina ir tai, jog nustatęs, kad byloje trūksta duomenų tinkamam klausimo dėl laikinosios apsaugos priemonės ne/taikymo išsprendimui, turėjo paskirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka;
11.4. Dėl to, kad ieškovė nevykdo patvirtino susitarimo, dažnai piktnaudžiauja savo teisėmis, atsakovas kreipėsi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su prašymu buvo pateikti ir duomenys, kurie patvirtina, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą, dėl to, kad ieškovė neleidžia matytis su dukra.
11.5. Teismas absoliučiai jokių aktyvių veiksmų, kad įsitikinti ar tai tikrai tik atsakovo subjektyvi nuomonė, kad jam neleidžiama matytis su dukra, neatliko. Ieškovė ir toliau piktnaudžiauja savo teisėmis, sudaro kliūtis atsakovui bendrauti ir matytis su dukra. Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką, atsakovas neturi kitų galimybių teisinėmis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, t. y. jis galėtų bendrauti su abiem tėvais.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. I. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovas nepaiso vaiko interesų, neprisiima atsakomybės už vaiko emocinę būseną, sveikatą (prieštarauja vaikui skiriamam gydymui, teikiamai pagalbai), neprisiima atsakomybės už vaiko ugdymą (pvz., nepadeda pasiruošti pamokoms, atlikti namų užduočių, motyvuodamas, kad dukra gyvena su Ieškove, todėl jos pareiga vaiką mokyti, o su juo vaikas ilsisi), o bendravimą su vaiku supranta taip, kad vaikas tiesiog turi būti su juo tam tikrą laiką, besąlygiškai. Būtent dėl tokio atsakovo požiūrio ir kyla nesutarimai, kenčia dukra.
Šalies argumentai
12.2. Ieškovė nurodo, kad šalys buvo susitarusios dėl atsakovo bendravimo su dukra iki 2023 m. rugsėjo 1 d., 2023 m. rugsėjo 15 d. Institucijoje sudarė naują susitarimą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nustatant laikinąją bendravimo tvarką nėra reikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d. kopiją, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė A. Ž. telefono ekrano nuotraukas ir 2023 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinių paslaugų pagalbos planą.
15. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau šalių teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčo klausimą, minėtus naujus įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
18. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
19. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
20. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
21. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, nustatęs, kad tarp šalių, tarpininkaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone specialistams, pasirašytas 2023 m. liepos 24 d. susitarimas dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku.
23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo nustatyti laikinąją atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią apeliantas bendrautų su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, pasiima nepilnametį vaiką jam priklausančio savaitgalio penktadienį iš ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymo procesui) ir parveža namo tos savaitės sekmadienį 19 val.. Tuo atveju jei ugdymo procesas nevyksta, atsakovas pasiima nepilnametį vaiką jam priklausančio savaitgalio penktadienį iš jo gyvenamosios vietos 17 val. parveža namo tos savaitės sekmadienį 19 val. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieną savaitę trečiadieniais, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš ugdymo įstaigos (pasibaigus ugdymo procesui) ir parveždamas namo tą pačią dieną 20 val. Tuo atveju jei ugdymo procesas nevyksta, atsakovas pasiima nepilnametį vaiką kiekvieną trečiadienį iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir parveža namo tą pačią dieną 20 val. Nepilnamečio vaiko atostogų metu atsakovas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip pusę jo atostogų laiko savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, taip pat ir užsienio valstybėje. Neporiniais metais atsakovas turi teisę su vaiku praleisti pirmą pusę atostogų dalį, o poriniais metais antrąją atostogų dalies pusę. Atsakovas gali nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ryšio priemonėmis, telefonu bei dalyvauti jo auklėjime, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nepilnamečio vaiko amžių (10 metų amžiaus), remdamasis tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nėra objektyvaus pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį.
25. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių aplinkybių nenurodė.
26. Apeliantas atskirojo skundo argumentais neįrodė, kad ieškovė sistemingai nevykdo patvirtinto susitarimo, dažnai piktnaudžiauja savo teisėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo (apelianto) nuolat kyla besikartojantys konfliktai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir jo auklėjimo. Šeimai taikoma atvejo vadyba, tėvams rekomenduota išklausyti tėvystės įgūdžių programą, su šeima sistemingai bendrauja socialinis darbuotojas. Šeimai sudarytas pagalbos planas. Tai patvirtinta byloje pateikti duomenys, kad organizuojant bendravimą su nepilnamečiu vaiku, nuolat tarpininkauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone specialistai.
27. Papildomai nustatyta, kad dėl tėvų nemokėjimo geranoriškai susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, šalims teikiama specialistų pagalba, dėl ko nepilnametis vaikas jaučia neigiamas pasekmes, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių yra priverstas būti konflikto objektu. Taip pat, teismas laiko pagrįstais ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, kad dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, pamokų ruošos, vaiko priežiūros ieškovė nesutaria su apeliantu.
28. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė terminą atsiliepimui pateikti ir kt. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė teismui motyvų ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad buvo poreikis apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti atsakovui.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis vaiko interesais, siekiant jo netraumuoti, nesukelti sveikatos problemų, yra tikslinga nekeisti sudaryto susitarimo dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku, kuris buvo sudarytas tarpininkaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone specialistams, nes šiuo metu šeimai teikiama pagalba, o nuolatinė vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu apeliantu tvarka bus nustatyta tik teismui iš esmės išnagrinėjus bylą.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė grėsmės, jog nepritaikius apelianto prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų nukentėti bylos šalių vaiko interesai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.3 straipsnis, 3.65 straipsnis, 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnis, 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnis; CPK 144 – 152 straipsniai, 178 straipsnis, 338 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.