Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K., gimusio (duomenys neskeltini) gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. LK-N-786 dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie subendrintos bausmės pridėta dalis Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų.

Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. sausio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. sausio 4 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam gali būti taikomas atlikus 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliko 2022 m. gegužės 4 d.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo M. K. advokato skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad Komisijos 2025 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. LK-N-786 buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo M. K. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad jis yra nuteistas galutine subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausme, 2/3 paskirtos bausmės jis bus atlikęs 2022 m. gegužės 4 d., be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors nuteistojo skunde teigiama, kad jau aštuntąjį kartą pristatomas dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau Komisija netinkamai interpretavo Socialinio tyrimo išvadą, neįvertino jo teigiamų pokyčių, neskyrė pakankamo dėmesio ir neįvertino faktinių aplinkybių, kad jis bausmę atlieka pusiaukelės namuose, kas maksimaliai priartina prie gyvenimo visuomenėje, taigi jis pakankamai ilgą laiką gyvena artimomis gyvenimui laisvėje sąlygomis, komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, aiškiai prieštaraujantis teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju Komisija vertino daromos pažangos požymius, nurodydama, jog kontroliuojamoje aplinkoje asmuo keičia mąstymą bei elgesį teigiama linkme, tačiau išlikusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos rizika visuomenei yra vidutinė, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos nutarime nurodomos aplinkybės atitinka asmens bylos duomenis.

Komisija analizavo tiek statinius kriminogeninius veiksnius, tiek dinaminius, tiek ir apsauginius, bei savo išvadas grindė vertindama šių veiksnių tarpusavio santykį ir galimybes stiprinant apsauginius veiksnius mažinti dinaminių ir statinių kriminogeninių veiksnių skaičių. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistojo pokyčius būtina stebėti ilgesnį laiką, siekiant įsitikinti, kad jie tvarūs. Rekomenduojama tęsti palaikomojo pobūdžio priemones, skirtas alkoholio vartojimo ir smurto panaudojimo prevencijai; vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; aktyviai dalyvauti, tame tarpe ir ne bausmės atlikimo vietoje, užsiėmimuose dėl alkoholio vartojimo (pvz. dalyvauti AA užsiėmimuose); dirbti. Siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, reikalingos tęstinės nuteistojo veiksmų ir elgesio korekcijos priemonės. Vis dar kelia abejonių ir tai ar asmuo gebėtų vykdyti ir laikytis reikalavimų, atlikdamas tolimesnę bausmę probacijos sąlygomis, kadangi elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdinis - struktūruotoje aplinkoje buvo baustas 37 kartus. Paskutinis nusižengimas padarytas atliekant bausmę švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis. Socialinio tyrimo išvada nurodoma, kad M. K. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, pirmą kartą susidūrė su policijos pareigūnais 15 m., pirmą kartą nuteistas 17 m. Įvykdyti teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo smurtinio elgesio modelio dalis. Pirmą laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdamas 18 m., lygtinai paleistas vėl padarė nusikaltimą, taigi didžiąją savo gyvenimo dalį praleido įkalinimo įstaigoje, o tai rodo, kad jo socializacija vyko ne laisvėje. Nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su smurtu, finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję nusikalstama veika. Jo nusikalstama veika yra susijusi su nesėkmingais santykiais šeimoje bei smurtinio elgesio modeliu, pasireiškusiu tiek prieš svetimus asmenis, tiek artimuosius gyvenimo būdas dalinai siejosi su nusikalstamų elgesiu (alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimu). Nurodoma, kad išskiriami su nuteistojo mąstymu ir elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai susiję su impulsyvumu, agresyvaus elgesio protrūkiais, nepakankamais problemų sprendimo įgūdžiais ir nesugebėjimu įvertinti pasekmių. Jo nusikalstamas elgesys pasireiškė vadovaujantis netinkami moralinėmis nuostatomis, o nuostatų sritis išlieka kriminogeniniu veiksniu. Konstatuota, kad šiuo metu stebimi pozityvūs nuteistojo pokyčiai: didėja motyvacija keistis, gerėja savivertė ir problemų sprendimo įgūdžiai, mažėja polinkis į impulsų valdymo problemas. Jo dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse rodo jo gebėjimą įsijausti į situaciją, atsakomybės prisiėmimą, teigiamą bendravimą ir socialinę integraciją. Praktiniai pasiekimai stiprina nuteistojo pozityvų gyvenimo stilių ir gali būti laikomi sėkmingos resocializacijos indikatoriumi. Nors nuteistasis 4 kartus 2022 m. skatintas už gerą mokymąsi ir socialinės reabilitacijos programų lankymą, tačiau jis ne visada sugebėjo laikytis visuomenės priimtų normų. Bausmė nuteistasis atlieka nuo 2009 m., per tą laikotarpį daug kartų baustas. Dauguma lygtinio paleidimo komisijos numatytų priemonių įgyvendintos, ypač socialinės integracijos, impulsų kontrolės ir psichologinės intervencijos srityse. Rekomendacijos dėl agresijos valdymo, vidaus tvarkos laikymosi, darbo tęstinumo, savanorystės ir psichologo konsultacijų yra įvykdytos tačiau nuteistojo keliama didelės žalos rizika visuomenei yra vidutinė. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant kriminogeninius veiksnius, turinčius įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, išskirti kriminogeniniai veiksniai: aštuoni statiniai (kriminalinė istorija, 3 teistumai; terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą; didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius (7); pirmojo susidūrimo su policija metu buvo nepilnametis; pirmas teistumas jauname amžiuje (17 m.); smurtinio elgesio istorija; pažeidęs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas; dabartinis teisės pažeidimas yra būdingo smurtinio nusikalstamo elgesio modelio dalis) ir penki dinaminiai (smurto naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; problemų sprendimo įgūdžių stoka; priežiūros/apribojimų pažeidimas; neigiamos nuostatos į visuomenės narius) ir du apsauginiai (teigiama nuostata į darbinę veiklą; teigiami santykiai su dabartine partnere). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvados patikimumu bei objektyvumu.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Kaip jau minėta, M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei didelės žalos rizika visuomenei išlieka vidutinė, jos įvertinimą sąlygoja statiniai bei dinaminiai veiksniai, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju, kai dar nėra stebima akivaizdi, abejonių nekelianti pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius nusikaltimus, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad M. K. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. K. skundo dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. LK-N-786.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 2 d. nutarimo LK-N-786.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.