- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1925-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23365-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- M. G.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo laikytas nepaduotu, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. J. ir UAB ,,Baltijos aruodas“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (tretieji asmenys byloje P. J. ir kt.). Ieškovas prašė perkelti jam pirkėjo teises pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. skolos padengimo sutartį Nr. PJ-4351 ir pagal 35 savarankiškas pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas trečiųjų asmenų (viso 29 fiziniais asmenys) su atsakovu UAB ,,Baltijos aruodas“. Ieškiniu ieškovas įrodinėja savo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimą, nesilaikant CK 4.79 straipsnyje numatytų reikalavimų perleidžiant bendroje dalinėje nuosavybėje esantį turtą, šio pažeidimo pašalinimui prašydamas taikyti CK 4.79 straipsnio 3 dalies nuostatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovui nustatė ieškinio trūkumus. Nutartyje ieškovui nurodyta pateikti ieškinyje minimas ir faktiškai ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. rašytiniais įrodymais pagrįsti jų sudarymo faktines aplinkybes, rašytiniais įrodymais pagrįsti nurodomą nekilnojamo turto paveldėjimo iš tėvo J. G., o šiam iš V. Ž. aplinkybę. Pasiūlyta pirkimo-pardavimo sutartis sudariusius asmenis nurodyti atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis, nes teisinis pagrindas, kuriuo grindžiamas reikalavimas, suponuoja solidarios atsakomybės taikymą. Taip pat, nurodyti ir pakoreguoti ieškinio sumą, nes ieškovas, pradiniame ieškinyje nurodydamas jos dydį, akcentavo tik skolos padengimo sandorio vertę, eliminuodamas kitas faktiškai taipogi ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas buvo įpareigotas patikslinti ir ieškinio dalyką, pasisakant dėl siekiamų perimti ginčo pirkimo-pardavimo sutarčių atpirkimo, t. y. dėl ieškovui, kaip pirkėjui, kurio teisių perkėlimo jis siekia, tenkančių pareigų, o būtent, dėl sumokėtos pirkimo kainos kompensavimo. Ieškovas taip pat buvo įpareigotas įvardinti tiksliai ir aiškiai keliamo ginčo faktines aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas) bei pateikti jų faktinį ir teisinį pagrindimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konkrečiai ir aiškiai įvardinti teismui keliamo ginčo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes iš ieškovo pateikto ieškinio turinio negalima buvo nustatyti ieškovo galimai pažeistos teisės pobūdžio ir tų materialinių teisinių pasekmių, kurių realiai jis siekia, nes ieškovas nurodomo turto savininku ir bendraturčiu faktiškai tapo ženkliai vėliau, nei sudaryti ginčo sandoriai. Ieškovui taip pat buvo nurodyta primokėti žyminį mokestį, kuris šiuo atveju skaičiuotinas nuo bendros ginčo sandorių sumos, o matant, jog ginčas dėl jo vertės teismingas apygardos teismui – ieškinį reikšti apygardos teismui.
3. Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikė patikslintą ieškinį. Teismas, nustatęs, kad patikslinto ieškinio suma yra 276 349,50 Eur, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė jį priimti kaip neteismingą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir jį kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, padarė išvadą, kad ieškovas nepašalino visų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustatytų trūkumų.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas rašytiniais įrodymais nepagrindė ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, jog paveldėjo ieškinyje minimą turtą iš savo tėvo J. G., o šis iš V. Ž., kuriai buvo atkurta nuosavybės teisė į ieškinyje minimą turtą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 2 dalis). Ieškovas, reikšdamas nurodyto turinio reikalavimus, nurodo, kad būtent šiai pradinio turto savininkei/jos įpėdiniams nebuvo pranešta apie ketinimą perleisti likusią žemės sklypo dalį, kas anot ieškovo, pažeidžia CK 4.79 straipsnyje esantį reikalavimą.
8. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo atsižvelgiant į tai, kad jis nurodomo turto savininku ir bendraturčiu faktiškai tapo ženkliai vėliau, nei sudaryti jo ieškiniu siekiami atpirkti ir faktiškai ginčijami sandoriai: ieškovas nenurodė bei nepaaiškino, kokių materialinių teisių gynimo siekia ir kaip ieškinyje nurodomi sandoriai pažeidžia būtent jo, o ne prieš tai nuosavybę turėjusių turto savininkų (bendraturčių) V. Ž. ir J. G., teises. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai esminis ieškinio, grindžiamo CK 4.79 straipsnio nuostatų taikymu, trūkumas, dėl kurio ieškovas patikslintame ieškinyje nepasisakė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-29487-727/2019 bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
10. Ieškovas, pasisakydamas dėl nutarties motyvo, kad jis paveldėjo ieškinyje minimą turtą iš savo tėvo J. G., o šis iš V. Ž., kuriai buvo atkurta nuosavybės teisė į ieškinyje minimą turtą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokius dokumentus turi pateikti ieškovas, taigi pats ieškovas galėjo pasirinkti, kokiais įrodymais šią aplinkybę įrodinėti. Šią aplinkybę ieškovas pagrindė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais. Patikslintame ieškinyje ši aplinkybė grindžiama tokiais argumentais: nurodyto turto bendrasavininku M. G. tapo 2019 m. gegužės 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2735 pagrindu, paveldėjęs jį iš savo tėvo J. G. (VĮ Registrų centras Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija 4.2, 4.32 punktai). Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovas neturi duomenų, jog apie ketinimą perleisti 50/6001 dalį žemės sklypo 1 bei 20/2347 dalį žemės sklypo 2 būtų pranešta šių žemės sklypų bendraturčiams, tame tarpe ir pradinei 11/6001 dalies žemės sklypo 1 bei 17/9388 dalies žemės sklypo 2 savininkei V. Ž. / jos įpėdiniams, kuriai nuosavybės teisė į šį turtą buvo atkurta 2018 m. balandžio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu ir iš kurios jį paveldėjo ieškovo tėvas J. G. (VĮ Registrų centras žemės sklypo 1 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.32, 4.50 punktai, VĮ Registrų centras žemės sklypo 2 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.32, 4.53 punktai).
11. Apibendrinant teiginius dėl šio nutarties trūkumo ieškovas nurodo, kad ieškovui pridėjus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus, kurie laikytini rašytiniais įrodymais CPK 197 straipsnio prasme, bei pateikus nuorodas į konkrečius šių išrašų punktus, laikytina, jog ieškovas savo argumentus yra patvirtinęs rašytiniais įrodymais.
12. Ieškovas nesutinka su nutarties motyvu, jog ieškovas privalo įvardinti tiksliai ir aiškiai keliamo ginčo faktines aplinkybes, pateikti jų faktinį ir teisinį pagrindimą, konkrečiai ir aiškiai įvardinti teismui keliamo ginčo dalyką, be to, kad negalima nustatyti ieškovo galimai pažeistos teisės pobūdžio ir tų materialinių teisinių pasekmių, kurių realiai jis siekia, nėra pakankamai aišku, kokios pažeistos teisės gynybos ir kokių teisinių pasekmių siekia ieškovas.
13. Apeliantas teigia, kad patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad prašo: 1) perkelti pirkėjo teises pagal išvardintas sutartis; 2) priteisti iš ieškovo M. G. atsakovui UAB „Baltijos aruodas“ skolos padengimo sumą (3 500,00 Eur) bei sumokėtą pirkimo kainą pagal visas 2018 m. rugsėjo 5 d. - 2019 m. vasario 28 d. laikotarpiu sudarytas UAB „Baltijos aruodas“ pirkimo- pardavimo sutartis (272 849,50 Eur), viso 276 349,50 Eur. Ieškinio argumentai patvirtina, kad jis laikytinas pradinio savininko, kuriam nebuvo pranešta apie ketinimą perleisti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą, teisių ir pareigų perėmėju, taigi sudarytos skolos padengimo ir pirkimo-pardavimo sutartys pažeidžia jo teises, atitinkamai, ieškinio faktinis pagrindas yra pilnai paaiškintas. Apeliantui lieka neaišku, kokių dar papildomų duomenų trūko pirmosios instancijos teismui.
14. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nekėlė jokių abejonių dėl ieškinio pagrindo ir dalyko aiškumo, įvertino tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką. Be to, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovas prašo apginti jo kaip žemės sklypų bendraturčio, teises.
15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą, šį klausimą išsprendė tik po 16 d. nuo bylos gavimo, tuo pažeisdamas CPK 137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą 10 dienų terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329) straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, bei grąžintas jį padavusiam asmeniui. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, ieškovas neištaisė šių, teismo nustatytų, trūkumų: 1) nepagrindė ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, jog paveldėjo ieškinyje minimą turtą iš savo tėvo J. G., o šis – iš V. Ž., kuriai buvo atkurta nuosavybės teisė į ieškinyje minimą turtą; 2) nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad jis nurodomo turto savininku ir bendraturčiu faktiškai tapo vėliau, nei sudaryti jo ieškiniu siekiami atpirkti ir faktiškai ginčijami sandoriai; nenurodė, kokių materialinių teisių gynimo siekia ir kaip ieškinyje nurodomi sandoriai pažeidžia būtent jo, o ne prieš tai nuosavybę turėjusių turto savininkų (bendraturčių) V. Ž. ir J. G., teises.
19. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.
20. Pirmuoju ieškinio trūkumu teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog paveldėjo ieškinyje minimą turtą iš savo tėvo J. G., o šis iš V. Ž., kuriai buvo atkurta nuosavybės teisė į ieškinyje minimą turtą.
21. Teismas pažymi, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.
22. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas šiuo atveju neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Dėl to nepritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 straipsnis).
23. Tokie įrodymai, kurie yra būtini siekiant identifikuoti svarstomo klausimo esmę, turi būti pateikiami kartu su ieškiniu. Nepriimti ieškinio dėl tokių įrodymų nepateikimo galima tik tais atvejais, kai be šių įrodymų neįmanoma nustatyti, ar šalis sieja teisiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovas patikslintame ieškinyje aiškiai nurodė, jog žemių dalių nuosavybės teisę įgijo 2019 m. gegužės 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2735 pagrindu, šie duomenys atsispindi VĮ Registrų centro kartu su ieškiniu pateiktuose išrašuose, be to, tokie įrodymai yra susiję su ieškinio faktiniu pagrindu – ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, kad jis yra žemės sklypų bendraturtis, taigi turi teisę kreiptis teisminės gynybos siekdamas apginti savo, kaip bendraturčio, galimai pažeistą teisę. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, kad pateikti įrodymai nuosavybės teisei įrodyti yra nepakankami, tačiau nedetalizavo, kokius įrodymus ieškovas turėtų pateikti, be to, ieškovas turi teisę nuspręsti, kokiais įrodymais įrodinėti savo nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį laikyti nepaduotu, pateiktus įrodymus įvertino jų pakankamumo aspektu, ką galėjo padaryti tik bylos nagrinėjimo metu, o ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, todėl teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuluotos teismų praktikos, o skundžiamos nutarties negalėjo priimti vien dėl įrodymų nepakankamumo.
24. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas taip pat neįvykdė teismo įpareigojimo sutikslinti ieškinio faktinį pagrindą atsižvelgiant į tai, kad jis nurodomo turto savininku ir bendraturčiu faktiškai tapo ženkliai vėliau nei sudaryti jo ieškiniu siekiami atpirkti ir faktiškai ginčijami sandoriai: ieškovas nenurodė bei nepaaiškino, kokių materialinių teisių gynimo siekia ir kaip ieškinyje nurodomi sandoriai pažeidžia būtent jo, o ne prieš tai nuosavybę turėjusių turto savininkų (bendraturčių) V. Ž. ir J. G. teises.
25. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.
26. Ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Pasisakant dėl ieškinio dalyko apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pakanka, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CK 141 straipsnio 1 dalis, 158 straipsnis, 225 straipsnio 6 punktas, 230 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas patikslintame ieškinyje pakankamai aiškiai nurodė savo reikalavimus – perkelti jam pirkėjo teises pagal ieškinyje išvardintas sutartis bei priteisti iš ieškovo 276 349,50 Eur sumą pagal skolos padengimo sutartį bei sumokėtą pirkimo kainą, tokie reikalavimai yra pakankamai aiškūs ir suprantami, nėra aiškiai nepagrįsti atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas pateikė įrodymus, kad yra žemės sklypų bendraturtis, vadinasi, turi teisę kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai įvertino pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo datas, kadangi toks teismo vertinimas galėtų būti pateiktas tik bylą nagrinėjant iš esmės ir vertinant visus byloje pateiktus įrodymus. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu situacijos vertinimu, jog ieškinyje nenurodyta, kaip sandoriai pažeidžia būtent jo, o ne prieš tai nuosavybę turėjusių turto savininkų, kadangi, kaip minėta, ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius savo nuosavybės teisę.
28. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Teismas daro išvadą, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra pakankamai aiškus, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių ieškinys neturėtų būti priimtas.
29. Atsižvelgiant į tai, ieškovo M. G. atskirasis skundas tenkintinas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis naikintina, o patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
ieškovo M. G. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.