Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1836-275/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-04
Bylos Nr.: e2A-1836-275/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ona Gasiulytė, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas: V. M.
Atsakovas: T. D.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankas

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-1836-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04997-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. ir atsakovo T. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui T. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovo T. D. priešieškinį ieškovei V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AB SEB bankas, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo T. D. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo skyrium momento – 2015 m. rugpjūčio 30 d.; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) šalių nepilnametės dukters A. D. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo šalių dukrai A. D. išlaikymą po 300 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės; 6) priteisti iš atsakovo 4 580 Eur nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 25 d. iki ieškinio pateikimo dienos; 7) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, pagal kurią: 7.1. T. D. su dukra matosi ir bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais (bet ne mažiau nei 2 savaitgalius per mėnesį), dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina kitos dienos išvakarėse iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą. Sutapus Motinos dienos šventinei dienai su T. D. bendravimo laiku, dukra šį laika praleidžia su ieškove. Prarastas bendravimo laikas T. D. su dukra yra kompensuojamas kitu laiku, kurį šalys suderina tarpusavyje telefonu arba el. paštu; 7.2. T. D. bendrauja su dukra kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), per T. D. gimtadienį (kovo 29 d.) ir neporiniais kalendoriniais metais per dukros gimtadienį (lapkričio 1 d.), dukros pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką su ieškove aptaręs ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu; 7.3. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas iš anksto suderinus tarpusavyje telefonu ar el. paštu ir ieškovei sutikus, T. D. su dukra gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas); 8) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 4427,08 Eur santuokos metu atsakovo sąskaitose sukauptų bendrų šeimos piniginių lėšų, kurios buvo sukauptos iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos; 9) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 1685,84 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu sumokėtų įmokų (½ dalį) pagal 2011 m. birželio 28 d. kredito sutartį Nr. 15A1118211001-10; 10) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 4616,05 Eur dydžio piniginę kompensaciją – ½ dalį K. D. naudai pervestų įmokų už vaikų išlaikymą santuokos metu; 11) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2130,05 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; 12) nustatyti, kad visus sutartinius įsipareigojimus pagal atsakovo su AB SEB banku sudarytą 2011 m. birželio 28 d. kredito sutartį Nr. 15A1118211001-10 po santuokos nutraukimo vykdo atsakovas asmeniškai; 13) po santuokos nutraukimo V. M. palikti jos pavardę – M., T. D. palikti pavardę – D.; 14) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2012 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalims gyvenant santuokoje 2012 m. lapkričio 1 d. gimė dukra A. D.. Gimus dukrai ieškovės santykiai su atsakovu pablogėjo. Atsakovas prie dukros priežiūros prisidėdavo labai mažai, nes jam svarbiau buvo darbas ir karjera, uždirbti pinigus, todėl visa dukros priežiūros našta teko ieškovei. Atsakovas ilgainiui pradėjo psichologiškai žlugdyti ieškovę, žemino ją kaip moterį. Nors atsakovas gaudavo nemažas pajamas, tačiau vengdavo prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl tenkinti savo ir dukros poreikius ieškovė buvo priversta iš savo gaunamos motinystės išmokos. Atsakovas iš savo gaunamo darbo užmokesčio apmokėdavo būsto kredito įmokas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Būsto kredito sutartį, tenkino savo asmeninius poreikius, o likusius pinigus taupydavo. 2014 m. vasario 25 d. grįžusi iš tėvų namų Molėtuose į šeimos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė su vaiku negalėjo patekti į šeimos būstą dėl to, jog atsakovas savavališkai pakeitė buto durų spyną. 2015 m. rugpjūčio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovo įvyko konfliktas. Jo metu atsakovas pasakė ieškovei, kad užkrėtė ją lytiškai plintančia liga, ir ieškovė turėtų kreiptis į gydytoją. Būtent po šio įvykio ieškovė nusprendė galutinai išsiskirti su atsakovu. Atsakovas minėtais veiksmais pažeidė lojalumo šeimai principą, todėl santuoka nutrauktina dėl jo kaltės. Ieškovė patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 10 000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

3. Nepilnametės dukters A. D. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ieškove. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „Circle K Lietuva“ ir gauna 1 100 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis dukra tiek moraliai, tiek materialiai. Pilnaverčiam dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį tenka tokios išlaidos: maitinimui skiriama apie 120 Eur; dukros aprangai ir avalynei vidutiniškai skiriama apie 85 Eur; dukrai tenkanti būsto išlaidų dalis per mėnesį sudaro apie 125 Eur; išlaidos pilnaverčiam dukros sveikatos užtikrinimui sudaro apie 25 Eur; vaiko higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms skiriama ne mažiau kaip 20 Eur; vaiko laisvalaikio poreikiams tenka ne mažiau kaip 23 Eur; įvairioms šventėms papildomai išleidžiama po 174 Eur per metus, t. y. vidutiniškai po 20 Eur per mėnesį; kanceliarinėms prekėms ir knygoms, skirtoms ugdymui, per mėnesį išleidžiama apie 70 Eur. Ieškovės paskaičiavimu, visiems dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti apie 488 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur, pažymėdama, jog atsakovas nuo 2014 m. vasario 25 d. prie dukros poreikių tenkinimo faktiškai neprisidėjo, todėl iš atsakovo prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 25 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kuris sudaro 4 580 Eur.

4. Šalims vedant bendrą ūkį iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, atsakovo sąskaitoje, esančioje AB SEB banke, buvo sukaupta 8 854,15 Eur lėšų. Iš 2018 m vasario 7 d. AB SEB banko pateiktos pažymos ir sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas turi ne vieną mokėjimo sąskaitą minėtame banke. Toks atsakovo elgesys rodo, jog jis ketino nuslėpti santuokoje sukauptas lėšas, todėl ieškovė prašė teismo jos naudai iš atsakovo priteisti pusę atsakovo sąskaitose buvusių bendrų šeimos santaupų, t. y. 4 427,08 Eur. Ieškovė taip pat prašė teismo jos naudai priteisti kompensaciją už sumažintą bendro sutuoktinių dalintino turto balansą, t. y. 2 130,05 Eur, nes atsakovas pervesdavo bendras sutuoktinių lėšas savo šeimos nariams. Iki santuokos sudarymo atsakovas ir AB SEB bankas buvo sudarę 2011 m. birželio 28 d. kredito sutartį. Šios sutarties pagrindu atsakovas įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šios lėšos, ieškovės nuomone, yra pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas vykdė prievolę iš bendro šeimos biudžeto, todėl ieškovei priklauso teisė į kompensaciją, kurios dydį sudaro ½ dalis sumokėtos sumos, t. y. 1 685,84 Eur. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus su buvusia sutuoktine K. D., kuriai pervesdavo lėšas, skirtas vaikų išlaikymui. Nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2015 m. spalio mėnesio atsakovas pervedė 9 232,10 Eur. Atsakovo prievolė K. D. naudai laikytina atsakovo asmenine prievole. Atsakovas, ieškovės teigimu, vykdė šią prievolę iš bendro šeimos biudžeto, todėl ieškovė turi teisę į 4 616,05 Eur dydžio kompensaciją.

Atsiliepimas

5. Atsakovas T. D. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovas prieštarauja, kad gimus šalių dukrai A. D. jo elgesys iš esmės pasikeitė. Atsakovas visada daug dirbo ir siekė karjeros, ieškovei tai buvo žinoma ir priimtina, nes šeimai buvo reikalingos pajamos. Atsakovo teigimu, ieškovės teiginiai, esą atsakovui įsigyjant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo planuojama šalių santuoka, neatitinka tikrovės. Atsakovas 2011 m. gegužės 5 d. su pirmąja žmona K. D. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o buto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2011 m. liepos 11 d. Po pirmosios santuokos nutraukimo, atsakovas nebuvo pasirengęs nedelsiant kurti kitą šeimą. Ieškovė nurodė, kad ji mokėjo buto komunalinius mokesčius, tačiau pačios ieškovės pateikti banko išrašai patvirtina, kad dažnai ieškovė tai darė iš atsakovo į jos sąskaitą pervestų lėšų. Atsakovo nuomone, ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas pervesdavo jai pinigų ir teikė pilną išlaikymą šeimai, o ši jomis naudojosi dukros ir savo poreikių tenkinimui. Atsakovas teigė, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turi būti taikomos nuo šalių faktinio gyvenimo kartu pabaigos – 2014 m. vasario 25 d.

6. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti jai neturtinę žalą. Pasak atsakovo, ieškovės reikalavimas jai priteisti 8 854,15 Eur lėšų, buvusių AB SEB banko sąskaitose santuokinių ryšių nutraukimo dieną (2015 m. rugpjūčio pabaiga), yra nepagrįstas ir klaidingas, nes šalys 2015 m. rugpjūtį kartu jau seniai negyveno, o epizodinis bendravimas ar atostogos kartu su dukra negali būti vertinamos kaip bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas.

7. Papildomai nurodė, jog ieškovės prašymas jai priteisti 1 685,84 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį kredito pagal sutartį yra nepagrįstas, nes šalys bendrą ūkį vedė iki 2014 m. vasario 25 d., tuomet baigėsi sutuoktinių prievolių vykdymas iš bendro turto.

8. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) santuokos nutraukimo pasekmes taikyti nuo šalių faktinio gyvenimo pabaigos – 2014 m. vasario 25 d.; 3) priteisti iš atsakovo šalių nepilnametės dukters A. D. išlaikymui po 200 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės; 4) nustatyti atsakovo siūlomą jo bendravimo su nepilnamete dukra A. D. tvarką: 4.1. Atsakovas turi teisę su dukra susitikti kas antrą šeštadienį (pirmą kartą – pirmąjį šeštadienį po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta dukros bendravimo su atsakovu tvarka, priėmimo dienos). Ieškovė iki 11.00 val. atveža atsakovui dukrą į atsakovo namus adresu: (duomenys neskelbtini), o šiam adresui pasikeitus – į atsakovo namus jo nurodytu kitu adresu (duomenys neskelbtini) mieste, o atsakovas iki sekmadienio 19.00 val. grąžina dukrą ieškovei į ieškovės namus adresu: (duomenys neskelbtini), o šiam adresui pasikeitus – į ieškovės namus jos nurodytu kitu adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Tuo atveju, jeigu atsakovas negali bendrauti su dukra šeštadienį – sekmadienį, apie tai informuoja ieškovę SMS žinute ieškovės telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki penktadienio 12.00 val.; 4.2. Ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie aplinkybes, dėl kurių bendravimas su dukra numatytu laiku yra negalimas (dukters liga ir kitos nuo šalių nepriklausančios objektyvios priežastys, objektyviai trukdančios atsakovui bendrauti su dukra) šioms aplinkybėms paaiškėjus, o tam nesant objektyvios galimybės – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki atsakovo bendravimo su dukra pradžios. Ieškovė informuoja atsakovą SMS žinute jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini). Šalių dukrai susirgus, ieškovė informuoja apie tai atsakovą, o atsakovas turi teisę dukrą aplankyti. Šalių dukrai susirgus, ta iš šalių, su kuria tuo metu yra dukra, užtikrina dukros gydymą; 4.3. Šalys privalo nedelsiant viena kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, el. pašto pakeitimą, taip pat užtikrinti savalaikę telefono ir el. pašto dėžutės patikrą; 4.4. Šalys kartu sprendžia, kokioje ugdymo įstaigoje dukra bus ugdoma/mokoma/lavinama, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma ir kitus esminius šalių dukros gyvenimo klausimus; tokiais klausimais, šalims nesutarus, jais pripažįstami vienos iš šalių tokiais laikomi klausimai; 4.5. Atsakovas turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių metu ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukra tuo metu yra prižiūrima ieškovės. Tokiu atveju atsakovas turi teisę su dukra praleisti bent 1 švenčių dieną (kiekviena šalis turi teisę pakaitomis – kas antrus metus su dukra praleisti Šv. Kūčias, pirmąją Šv. Velykų dieną: pirmieji metai, skirti atsakovui – pirmieji po teismo sprendimo priėmimo). Apie pageidavimą matytis su dukra atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau negu prieš 3 darbo dienas iki švenčių pradžios SMS žinute ieškovės telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); 4.6. Atsakovas turi teisę susitikti su dukra atsakovo ir dukros gimimo dienomis ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukrą prižiūri ieškovė. Tokiu atveju atsakovas turi teisę su dukra nepertraukiamai praleisti ne mažiau kaip 4 valandas nuo 9 val. ryto iki 20 val. vakaro. Apie pageidavimą susitikti su dukra atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau nei prieš 1 darbo dieną iki gimimo dienos SMS žinute ieškovės telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); 4.7. Nuo 2018 m. atsakovas turi teisę su šalių dukra kartu atostogauti, bendra maksimali atostogų su dukra trukmė – 30 dienų per kalendorinius metus. Apie pageidavimą atostogauti su dukra atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatytos atostogų pradžios SMS žinute ieškovės telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); 5) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 1 731,26 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 6) visus su transporto priemone (duomenys neskelbtini), susijusius įsipareigojimus pripažinti asmeniniais ieškovės įsipareigojimais, kuriuos įvykdžius transporto priemonė pereis ieškovės asmeninės nuosavybės teise; visus atsakovo įsipareigojimus šios prievolės atžvilgiu (įskaitant laidavimo prievolę) pripažinti pasibaigusiais; 7) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 1 400 Eur įsiskolinimą; 8) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

9. Atsakovas nurodė, kad abi šalys yra kaltos dėl santuokos iširimo. Šalių santykių blogėjimą nulėmė ne atsakovo santuokinė neištikimybė, o skirtingi šalių charakteriai ir ieškovės santykiai su kitu vyru. Būtent ieškovė, pasak atsakovo, dažnai išvykdavo iš namų nurodydama, jog važiuoja pagyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini), tačiau galimai leisdavo laiką su kitu vyru – A. B.. Įtampą šalių santykiuose taip pat kėlė ieškovės požiūris į atsakovo tėvus ir vaikus iš ankstesnės santuokos – ieškovė nenorėjo su jais bendrauti. Atsakovas teigė, kad priešingai nei nurodo ieškovė, jis neužkrėtė ir negalėjo užkrėsti ieškovės lytine liga, kadangi tokiomis ligomis jis nėra sirgęs.

10. Nurodė, kad šalių bendras šeimyninis gyvenimas nutrūko 2014 m. vasario 25 d., o ieškovė susirgo gerokai vėliau, be to, ieškovės susirgimą galėjo nulemti artimas bendravimas su A. B. (2016 m. sausio 16 d. SMS žinutė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. Atsakovas sutiko, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą dukrai A. D.. Atsakovas nurodė, jog gera valia teikė šalių dukrai išlaikymą sutuoktiniams gyvenant šeimoje. Be to, atsakovas turi du vaikus iš pirmosios santuokos – D. D. ir R. D., kuriems nuo 2017 m. kovo mėnesio atsakovas kiekvienam moka po 174 Eur išlaikymą per mėnesį, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl sutinka mokėti po 200 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat nurodė, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 13 d. susilaukė dar vieno vaiko – A. Ą. D.. Taigi, atsakovas turi 4 vaikus ir visiems jiems teikia išlaikymą, todėl privaloma į tai atsižvelgti nustatant išlaikymo dydį.

12. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimais priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą (4 580 Eur), kadangi šalims gyvenant bendrą gyvenimą ir vedant bendrą ūkį prisidėjo prie dukros išlaikymo. Nurodė, kad prisidėjo ir prie ieškovės mokėjimų jos asmeniniams įsipareigojimams padengti. Ieškovė santuokos metu vykdė savo asmenines prievoles – mokėjo už savo studijas – 237,09 Eur, sumokėjo kompensaciją už sukeltą žalą – 2635,54 Eur, kredito sutartį – 279,10 Eur. Atsakovas teigė kad bendra ieškovės asmeninėms prievolėms vykdyti sumokėta suma sudaro 3 151,74 Eur, todėl prašo priteisti jam kompensaciją – ½ dalį ieškovės sumokėtų lėšų (1575,87 Eur). Nurodė, kad jis suteikė ieškovei 1 400 Eur dydžio paskolą įmokai už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kuri įvykdžius įsipareigojimus kreditoriui pereis ieškovės asmeninėn nuosavybėn, sumokėti, todėl prašė šį įsiskolinimą priteisti iš ieškovės.

13. Ieškovė V. M. atsiliepime į patikslintą priešieškinį su juo sutiko iš dalies. Pažymėjo, jog nesutarimai šeimoje kilo dėl atsakovo nenoro prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Dėl to, šalys pradėjo nesutarti, atsakovas psichologiškai terorizavo ieškovę dėl šeimos finansinių reikalų. Tokie atsakovo poelgiai yra savanaudiški prieštarauja sutuoktinių savitarpio pagalbos ir lojalumo principams. Be to teigė, kad atsakovas buvo jai neištikimas. 2015 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje ieškovė kartu su atsakovu lankė psichologo šeimos seansus. Atsakovas kartu į šeimos seansus sutiko nuvykti tik 2014 metų kovo mėnesį, kuomet ieškovė sužinojo apie jo neištikimybę. Vėliau ieškovė psichologo seansus lankė viena ir suprato, kad atleisti atsakovui nesugebės, todėl inicijavo santuokos nutraukimo procesą teisme. Ieškovės teigimu, su kitu vyru bendrauti pradėjo tik tuomet, kai galutinai suprato, kad šeima yra iširusi. Atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas turi pareigą prie dukros išlaikymo prisidėti didesne dalimi, todėl ieškovė prašė 300 Eur per mėnesį išlaikymo nepilnametei dukrai. Su atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka sutiko iš dalies, t. y. prašė teismo nustatyti, kad atsakovas apie negalėjimą matytis su dukra privalo ieškovę informuoti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatyto pasimatymo. Taip pat ieškovė nesutiko su T. D. reikalavimu nustatyti, kad dukrą ieškovė privalo atvežti į atsakovo namus, nes tokiu atveju ieškovė patiria finansinius nuostolius – išlaidas kurui bei laiko sąnaudas. Dėl atsakovo reikalavimo santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2014 m. vasario 25 d. ieškovė nurodė, kad faktiškai šalys bendro ūkio nebevedė ir jų santykiai nutrūko 2015 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Šalys apsigyveno skyrium nuo 2014 m. 25 d., nes tarp jų įvykus konfliktui, atsakovas pakeitė šeimos būsto durų spynas, todėl ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš sutuoktinių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to, santuokos nutraukimo teisinės pasekmės taikytinos nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d. imtinai, nes santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko šią dieną. Ieškovė nurodė, kad atsakovo reikalavimas dėl 1 575,87 Eur kompensacijos dalinai nepagrįstas, kadangi prašomu kompensacijos laikotarpiu išmokėtos žalos dydis yra 2 433 Eur. Atsakovo naudai priklausytų tik pusė šios sumos įmokų, t. y. 1 216,50 Eur. Ieškovė nesutiko dėl 1 400 Eur kompensacijos, kurios atsakovas reikalauja už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) įsigijimą priteisimo atsakovo naudai, nes automobilio pirkimui panaudotos lėšos buvo bendroji ieškovės ir atsakovo nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad automobilis šiai dienai nepriklauso ieškovei, o yra perleistas kitiems asmenims.

14. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį nurodė, kad visi ieškovės ir atsakovo solidarūs įsipareigojimai pagal 2015 m. liepos 28 d. lizingo sutartį kreditoriui AB SEB bankui šiai dienai yra visiškai įvykdyti ir trečiasis asmuo neturi jokių pretenzijų šalims dėl minėtos sutarties vykdymo. Nurodė, kad atsakovas ir AB SEB bankas 2011 m. birželio 28 d. sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas kreditas asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka sudaryta po minėtos kredito sutarties sudarymo, todėl įsipareigojimas pagal 2011 m. birželio 28 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo pripažintinas atsakovo asmeniniu įsipareigojimu ir tarp šalių nedalintinas.

15. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (teisių ir pareigų perėmėjas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2016 m. balandžio 20 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė V. M. ir nepilnametė dukra A. D. gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Butas jaukus, švarus ir tvarkingas, Amelijai yra skirtas atskiras jos poreikius atitinkantis kambarys, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis. A. D. yra ugdoma (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Išvadą teikiančios institucijos atstovė apsilankymo metu kalbėjosi su vaiku. Amelija noriai bendravo, paaiškino, jog bendrauja su tėčiu, paskutinį kartą buvo pas tėtį per Šv. Velykas. Ieškovės žodžiais, tėvas dažnai keičia sutartą bendravimo tvarkos laiką ir tai sukelia daug nepatogumų. Atsakovas T. D. gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra sudarytos tinkamos sąlygos lankytis dukteriai. Apsilankymo metu pas atsakovą buvo ir mažametė duktė A. D., mergaitė gerai jautėsi, laisvai elgėsi, pasakojo, kad ruošiasi važiuoti į žaidimų kambarį. Išvadoje nurodoma, kad konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti gyvenimo ritmo stabilumą, išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų Amelijos teisę būti auklėjamai abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: ieškovės V. M. ir atsakovo T. D. santuoką, sudarytą 2012 m. liepos 14 d. Šv. P. A. ((duomenys neskelbtini)) parapijoje ir 2012 m. liepos 17 d. apskaitytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. 2424 panaikino dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo V. M. paliko turimą pavardę „M.“, T. D. – turimą pavardę „D.“; nustatė nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina V. M. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo T. D. nepilnamečiui vaikui A. D. išlaikymą, mokamą po 270 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, 2016 m. vasario 15 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją‘ paskyrė ieškovę V. M. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. D. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo T. D. bendravimo su nepilnamete dukra A. D. tvarką, pagal kurią: 1. T. D. turi teisę su dukra A. D. susitikti kas antrą šeštadienį (pirmą kartą – pirmąjį šeštadienį po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta dukros bendravimo su T. D. tvarka, priėmimo dienos). T. D. šeštadienį iki 11.00 val. pasiima dukrą iš V. M. namų adresu: (duomenys neskelbtini), o šiam adresui pasikeitus – iš V. M. namų jos nurodytų kitu adresu (duomenys neskelbtini) mieste, ir iki sekmadienio 19.00 val. grąžina dukrą ieškovei į ieškovės namus adresu: (duomenys neskelbtini), o šiam adresui pasikeitus – į ieškovės namus jos nurodytu kitu adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Tuo atveju, jeigu T. D. negali bendrauti su dukra šeštadienį – sekmadienį, apie tai informuoja V. M. SMS žinute jos telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatyto bendravimo laiko; 2. V. M. privalo nedelsiant informuoti T. D. apie aplinkybes, dėl kurių bendravimas su dukra numatytu laiku yra negalimas (dukters liga ir kitos nuo šalių nepriklausančios objektyvios priežastys, objektyviai trukdančios T. D. bendrauti su dukra) šioms aplinkybėms paaiškėjus, o tam nesant objektyvios galimybės – ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki T. D. bendravimo su dukra pradžios. V. M. informuoja T. D. SMS žinute jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini). Šalių dukrai susirgus, V. M. informuoja apie tai T. D., o T. D. turi teisę dukrą aplankyti. Šalių dukrai susirgus, ta iš šalių, su kuria tuo metu yra dukra, užtikrina dukros gydymą; 3. Šalys privalo nedelsiant viena kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio, el. pašto pakeitimą, taip pat užtikrinti savalaikę telefono ir el. pašto dėžutės patikrą; 4. Šalys kartu sprendžia, kokioje ugdymo įstaigoje dukra bus ugdoma/mokoma/lavinama, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma ir kitus esminius šalių dukros gyvenimo klausimus; 5. T. D. turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių metu ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukra tuo metu yra prižiūrima V. M.. Tokiu atveju T. D. turi teisę su dukra praleisti bent 1 švenčių dieną (kiekviena šalis turi teisę pakaitomis – kas antrus metus su dukra praleisti Šv. Kūčias, pirmąją Šv. Velykų dieną: pirmieji metai po teismo sprendimo įsiteisėjimo, skirti T. D.). Apie pageidavimą matytis su dukra T. D. informuoja V. M. ne vėliau negu prieš 3 darbo dienas iki švenčių pradžios SMS žinute ieškovės telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); 6. T. D. turi teisę susitikti su dukra savo ir dukros gimimo dienomis ir tuo atveju, jeigu pagal bendravimo grafiką šalių dukrą prižiūri V. M.. Tokiu atveju T. D. turi teisę su dukra nepertraukiamai praleisti ne mažiau kaip 4 valandas nuo 9 val. ryto iki 20 val. vakaro. Apie pageidavimą susitikti su dukra T. D. informuoja V. M. ne vėliau nei prieš 1 darbo dieną iki gimimo dienos SMS žinute V. M. telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); 7. Nuo 2018 m. T. D. turi teisę su šalių dukra kartu atostogauti, bendra maksimali atostogų su dukra trukmė – 30 dienų per kalendorinius metus. Apie pageidavimą atostogauti su dukra T. D. informuoja V. M. ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatytos atostogų pradžios SMS žinute V. M. telefono numeriu: (duomenys neskelbtini), o tam nesant galimybės – el. paštu adresu: (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo T. D. ieškovės V. M. naudai 634,12 Eur dydžio piniginę kompensaciją; pripažino atsakovo T. D. prievolę AB SEB bankui pagal 2011 m. birželio 28 d. Kredito sutartį asmenine T. D. prievole iki visiško jos įvykdymo. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

17. Siekdamas nustatyti sutuoktinio (-ių) kaltę dėl santuokos iširimo, teismas konstatavo, jog yra svarbu nustatyti faktinio santuokos iširimo momentą. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių raštu ir žodžiu išdėstytus paaiškinimus, padarė išvadą, kad šalių santuoka galutinai iširo 2015 m. rugpjūčio mėnesį, kai šalys galutinai apsisprendė nutraukti santuoką. Iš bylos medžiagos nustatė, kad nors po 2014 m. vasario 25 d. įvykių šalys pradėjo gyventi skyriumi, tarėsi dėl santuokos nutraukimo sąlygų ir atsakovas pradėjo teikti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, tačiau ir pradėjus gyventi skyriumi šalys dėjo pastangas išsaugoti šeimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių elgesį iki 2014 m. vasario 25 d. ir vėliau iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio, taip pat šalių elgesį, kai šalių santuoka galutinai iširo, t. y. po 2015 m. rugpjūčio mėnesio, nėra pagrindo konstatuoti, kad santuokos iširimą nulėmė būtent 2014 m. vasario 25 d. įvykiai, kai ieškovė negalėjo pateikti į šeimos būstą, dėl to, kad atsakovas pakeitė buto durų spynas. Ši aplinkybė galimai nulėmė šalių apsisprendimą gyventi skyriumi, tačiau, teismo vertinimu, nenulėmė santuokos iširimo. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat nepateikė teismui pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu gali būti pripažintas nepriimtinu teisės ir moralės požiūriu, sudarančiu pagrindą pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad abu sutuoktiniai tarpusavyje konfliktavo bei kaltino vienas kitą dėl konfliktų kilimo priežasčių. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog atsakovas buvo ieškovei neištikimas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė gydėsi nuo lytiškai plintančios ligos, tačiau byloje nėra pateikta pakankamų įrodymų konstatuoti, kad būtent atsakovas užkrėtė ieškovę šia liga. Byloje taip pat pateikti prieštaringi įrodymai dėl minėtos ligos kilmės ir plitimo būdų. Kita vertus, aplinkybė, kad būtent atsakovas užkrėtė ieškovę minėta liga, savaime neįrodo atsakovo neištikimybės fakto, neįrodžius, kad šia liga galima užsikrėsti tik lytiniu būdu. Teismo vertinimu, byloje pateiktos atsakovo nuotraukos, kuriose jis užfiksuotas su kita moterimi, įvertinus atsakovo paaiškinimus, taip pat savaime neįrodo atsakovo neištikimybės fakto. Kitų įrodymų atsakovo neištikimybei pagrįsti, ieškovė nepateikė. Pažymėjo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė fakto, jog išimtinai dėl atsakovo kaltės šalių santuoka iširo. Dėl to, šalių santuokos apskaitos įrašą panaikino dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

18. Pripažinus santuoką iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

19. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl tenkino ieškovės reikalavimą nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove.

20. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui sumos. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas bei įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatant vaiko išlaikymo dydį, nėra pagrindo apsiriboti vien būtinųjų vaiko poreikių patenkinimu, kadangi tėvų turtinė padėtis leidžia maksimaliai patenkinti ne tik savo ir kitų išlaikytinių, tačiau ir šalių nepilnametės dukros poreikius. Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus ir skaičiavimus, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikalinga 488 Eur suma per mėnesį. Įvertinęs tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ieškovės, jos ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies bei proporcingai šalių turtinei padėčiai iš atsakovo priteisė 270 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei A. D., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016 m. vasario 15 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

21. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas faktiškai neprisidėjo prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pažymėjo, jog atsakovas faktiškai nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios, o tiksliau nuo 2014 m. birželio mėnesio, kuomet sumokėjo išlaikymą už kovo, balandžio ir gegužės mėnesius (1200,00 Lt), reguliariai periodinėmis išmokomis mokėjo ieškovei šalių nepilnametės dukters išlaikymui skirtas pinigines lėšas. Byloje įrodymų, kad ieškovė būtų teikusi atsakovui pretenzijas dėl nepakankamo išlaikymo teikimo, nepateikta. Taip pat ieškovė neįrodinėjo ginčo laikotarpiu buvusių šalių nepilnametės dukters poreikių, pagrindžiančių, kad atsakovo teikto išlaikymo objektyviai negalėjo užtekti šalių vaiko poreikiams patenkinti. Be to, byloje nustatyta ir pati ieškovė tą patvirtino, kad ginčo laikotarpiu iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio tam tikru laikotarpiu atsakovas gyveno kartu su ieškove, šalys kartu atostogavo, taigi, byloje nepaneigta aplinkybė, jog atsakovas prie šalių dukros poreikių tenkinimo prisidėdavo ir kita forma, ne tik teikdamas išlaikymą pinigais. Dėl išdėstyto, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kokie nepilnametės dukters poreikiai iš atsakovo teikto išlaikymo nebuvo patenkinti ar kad ieškovė tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų, todėl ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė.

22. Spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra, dėl to, turi būti nustatyta maksimali atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka, atitinkanti vaiko interesus, nepažeidžianti normalaus vaiko dienos režimo ir tuo pačiu užtikrinanti vaikui stabilumą. Pažymėjo, kad ieškovė iš esmės neprieštaravo atsakovo siūlomai bendravimo tvarkai, tačiau, jos nuomone, atsakovas apie negalėjimą matytis su dukra ieškovę turėtų informuotų ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatyto pasimatymo. Be to, atsakovas, atšaukęs numatytą pasimatymą su dukra, turėtų pateikti ieškovei raštišką informaciją, dėl kokių priežasčių jis negalėjo matytis su dukra, nes, anot ieškovės, atsakovas itin dažnai atšaukia susitikimus nepaaiškinęs priežasčių. Taip pat ieškovė pasisakydama dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nesutiko su atsakovo reikalavimu nustatyti, kad dukrą ieškovė privalo atvežti į atsakovo namus, nes tokiu atveju ieškovė patirs finansinius nuostolius – išlaidas kurui bei laiko sąnaudas. Teismas iš dalies su tokiais ieškovės argumentais sutiko, kadangi ieškovei, su kuria gyvena šalių nepilnametė dukra, tenka didesnė kasdienė našta rūpinantis vaiku, todėl teismo vertinimu, būtų neteisinga uždėti ieškovei papildomą pareigą nuvežti vaiką bendravimui su tėvu pas atsakovą. Teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovo siūlomas bendravimo tvarkas, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, taip pat išvadą teikiančios institucijos poziciją, sprendė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra išsamesnė, geriau užtikrinanti pilnavertišką vaiko bendravimą su tėvu, taigi, labiau atitinkanti šalių nepilnametės dukters interesus. Tačiau, teismas nustatydamas bendravimo tvarką atsižvelgė į ieškovės pareikštus argumentus dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos, todėl atsakovo siūloma bendravimo tvarką patikslino.

23. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas pažymėjo, jog nepaisant to, kad teismas šalių santuokos iširimo momentu pripažino 2015 m. rugpjūčio mėn., tačiau tai nepaneigia teismo padarytos išvados, kad šalys faktiškai nuo 2014 m. vasario 25 d. atskyrė savo ūkius. Pastebėjo, jog ir pati ieškovė pirminiuose ieškinio pareiškimuose prašė teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms taikyti nuo 2014 m. vasario 25 d. ir tik vėlesnėje stadijoje pakeitė savo poziciją. Taip pat ieškovė byloje neįrodė, jog šalims pradėjus gyventi skyriumi, šalys ir toliau bendrai tvarkė bendrą ūkį. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. byloje nenustatyta išimtinai vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, taip pat į tai, kad šalys nustojo tvarkyti bendrą ūkį bei šalių santuoka iširo dar iki kreipimosi į teismą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį, t. y. nustatyti, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, teismas šioje dalyje tenkino atsakovo prašymą bei nustatė, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. vasario 25 d.

24. Atsižvelgdamas į tai, teismas padalino šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą buvusį 2014 m. vasario 25 d. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kito turto, priklausančio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, išskyrus pinigines lėšas, šalys neįgijo. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog santuokos metu iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertino duomenis apie šalims priklausiusias pinigines lėšas bei šalių vykdytas asmenines prievoles iš bendrų lėšų už laikotarpį nuo santuokos sudarymo iki 2014 m. vasario 25 d.

25. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad ieškovės banko sąskaitose esantis bendras pinigų likutis 2014 m. vasario 25 dieną bendrai sudarė 1700,68 Eur. Atsakovo banko sąskaitoje esantis pinigų likutis 2014 m. vasario 25 dieną sudarė 2 208,32 Eur. Byloje taip pat pateikti duomenys apie atsakovo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog laikotarpio pradžioje, t. y. iki santuokos sudarymo minėtoje sąskaitoje esančių lėšų likutis sudarė 9 402,73 Eur. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad pinigų judėjimo minėtoje sąskaitoje ginčo laikotarpiu iš esmės nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalių santuokos sudarymo momentui atsakovo sąskaitoje buvusios lėšos šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, teismas šias lėšas pripažino atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau iš sąskaitos išrašo matyti, kad ginčo laikotarpiu į minėtą sąskaitą buvo bendrai įmokėta 474,11 Eur dydžio suma ir šios lėšos minėtoje sąskaitoje išliko iki gyvenimo skyriumi pradžios. Teismas minėtas lėšas 474,11 Eur sumoje pripažįsta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl įtraukia jas į bendrą turto balansą. Taigi, atsakovo sąskaitose 2014 m. vasario 25 dienai bendras lėšų, šalims priklausančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sudarė 2682,43 Eur (2208,32 + 474,11). Bendras šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis piniginių lėšų likutis 2014 m. vasario 25 dieną sudarė 4383,11 Eur (1700,68 + 2682,43).

26. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje buvusias lėšas teismas padalino po ½ dalį, t. y. po 2 191,55 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui priteisto turto apimtis viršija jo dalį iš bendro turto, ieškovei iš atsakovo priteista 490,87 Eur dydžio piniginė kompensacija.

27. Iš bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas iki santuokos sudarymo, t. y. 2011 m. birželio 28 d., buvo sudaręs su AB SEB banku kredito sutartį dėl 57 924,00 Eur dydžio kredito butui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki gyvenimo skyriumi pradžios (2014 m. vasario 25 d.) atsakovas iš bendrų lėšų sumokėjo bankui viso 3 201,14 Eur sumą. Byloje nepateikta įrodymų, kad minėtos įmokos atliktos iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 1 600,57 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

28. Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki 2014 m. vasario 25 d. atsakovas iš bendrų lėšų teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams – D. D. ir R. D. iš ankstesnės santuokos. Ginčo laikotarpiu atsakovas minėtų vaikų motinai K. D. viso sumokėjo 4633,92 Eur sumą vaikų išlaikymui. Pažymėjo, jog ši prievolė yra asmeninio pobūdžio, o ieškovė sudarydama santuoką su atsakovu neišvengiamai turėjo žinoti apie tai, kad atsakovas ankstesnėje santuokoje yra susilaukęs dviejų nepilnamečių vaikų ir kad jam kyla prievolė materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl to, teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė, nes teismo vertinimu, toks formalus įstatymo taikymas nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principo.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, pastarajam laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio iš savo sąskaitos pervedus 2 756 Eur sumą savo giminaičiams. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kompensaciją, pastarajam iš savo sąskaitos 2014 m. spalio 21 d. pervedus UAB „Cherry Media LT“ už paslaugas 1505 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas minėtus mokėjimus atliko šalims nustojus tvarkyti bendrą ūkį, ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė.

30. Laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2014 m. vasario 25 d. iš ieškovės sąskaitoje esančių bendrų lėšų antstolė N. V. vykdydama atitinkamą vykdomąjį dokumentą nurašė viso 2 635,54 Eur sumą pagal ieškovės iki santuokos įgytą prievolę. Byloje nepateikta įrodymų, kad minėtos antstolės išskaitos atliktos iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad antstolė iš ieškovės sąskaitos nurašė lėšas pagal bendrą šalių prievolę. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, atsakovo naudai iš ieškovės teismas priteisė 1 317,77 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

31. Bylos duomenimis teismas taip pat nustatė, kad ginčo laikotarpiu ieškovė iš savo sąskaitoje esančių bendrų lėšų įvykdė iki santuokos prisiimtą prievolę, sumokėdama kreditoriui 279,11 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė minėtą prievolę vykdė iš asmeninių lėšų, ar kad ši prievolė buvo solidari sutuoktinių prievolė, atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 139,55 Eur (279,11 / 2) dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

32. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu ieškovė iš savo sąskaitos į valstybinį studijų fondą sumokėjo viso 197,43 Eur (681,72 Lt) sumą už švietimo paslaugas. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, kad ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su išsilavinimo įgijimu, neviršija protingumo kriterijaus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad šiomis išlaidomis ieškovė esmingai sumažino šalių bendrą turtą, ar kad šios išlaidos buvo patirtos išimtinai ieškovės asmeniniams, su šeimos reikalais nesusijusiems, poreikiams patenkinti, todėl atsakovo priešieškinį šioje dalyje atmetė. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės naudai iš atsakovo viso priteisė 2091,44 Eur (490,87 + 1600,57) sumą, o atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 1457,32 Eur (1317,77 + 139,55) sumą. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 634,12 Eur (2091,44 – 1457,32) kompensaciją.

33. Spręsdamas dėl skolos priteisimo, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytinė sutartis dėl paskolos suteikimo sudaryta nebuvo. Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį sprendė, kad atsakovas neįrodė tarp šalių atsiradusių paskolos teisinių santykių. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys 2015 m. liepos mėnesį siekė atkurti santuokinius santykius, planavo bendrą biudžetą, aptarinėjo transporto priemonės ieškovei įgijimo klausimus. Pastebėjo ir tai, kad atsakovas savanoriškai laidavo už ieškovę pagal minėtą lizingo sutartį, t. y. prisiėmė riziką ne tik 1400,00 Eur apimtyje, bet visos prievolės pagal lizingo sutartį apimtyje. Paminėtina ir tai, kad nuo ginčo sumos pervedimo ieškovei iki bylos dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų dėl minėtos skolos grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčo sumos perdavimo ieškovei pagrindas buvo ne paskolos teisiniai santykiai, tačiau kitas, susijęs su bendrų šeimos poreikių tenkinimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo priešieškinį šioje dalyje atmetė.

34. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka sudaryta po kredito sutarties su AB SEB banku dėl paskolos butui, adresu (duomenys neskelbtini)įsigyti, sudarymo, prievolę bankui po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pripažino atsakovo asmeniniu įsipareigojimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

35. Apeliantas T. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo ir prašo: 1) dalyje, kuria priteistas iš apelianto dukros A. D. naudai išlaikymas, mokamas kas mėnesį 270 Eur dydžio išmokomis, pakeisti, nustatant 200 Eur dydžio išlaikymą; 2) dalyje, kuria padalintos ieškovės ir apelianto sąskaitose banke 2014 m. vasario 25 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausančios piniginės lėšos ir ieškovei iš apelianto priteista 490,87 Eur kompensacija, kuria jo sąskaitose buvusios lėšas viršijo jo dalį iš bendro turto, pakeisti, nustatant, kad bendras šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis piniginių lėšų likutis 2014 m. vasario 25 dieną sudarė 961,2 Eur, jas padalijant po V2 dalį, ieškovei iš apelianto priteisiant 480,6 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 3) dalyje, kuria iš apelianto priteista 1600,57 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, apeliantui nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio pabaigos iš bendrų lėšų mokant kredito įmokas pagal 2011 m. birželio 28 d. kredito sutartį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovės reikalavimą atmetant; 4) dalyje, kuria atmestas apelianto reikalavimas priteisti iš ieškovės kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, ieškovei nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio pabaigos iš bendrų lėšų mokant įmokas į valstybinį studijų fondą, panaikinti ir iš ieškovės apeliantui priteisti 1/2 dalį ieškovės sumokėtų 197,43 Eur dydžio įmokų, t. y. 98,72 Eur; 5) dalyje, kuria atmestas apelianto reikalavimas priteisti iš ieškovės 1400 Eur, kurią apeliantas pervedė ieškovei, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, iš ieškovės šią sumą priteisiant apeliantui; 6) dalyje, kuria ieškovei iš apelianto priteista 634,12 Eur, pakeisti atsižvelgiant į tenkintus apeliacinio skundo reikalavimus; 7) dalyje, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

35.1. Nurodo, kad ieškovės nurodyta išlaidų per mėnesį dukros poreikiams tenkinti suma yra nepagrįsta. Kita vertus, ieškovė neprotingai išlaidauja, pinigus skirdama ne tik protingų dukros poreikių tenkinimui, bet ir maisto produktų, kurie menkaverčiai ir net žalingi , kitų nebūtinų daiktų pirkimui ir kt. Tokių išlaidų našta neturėtų būti perkeliama apeliantui. Teismas neįvertino ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad prie kitos ieškovės dukros A. išlaikymo jos, taip pat skyrium gyvenantis tėvas A. B., prisideda menkai (apie 100 Eur), jog pastarasis, anot ieškovės, negali skirti tiek pat pinigų kiek turėtų skirti apeliantas, todėl ji pati prisideda didesne dalimi. Minėtos aplinkybės papildomai pagrindžia, kad ieškovė teismui nurodė ne realių šalių dukros A. išlaikymui reikalingų, bet padidintų išlaidų dydį, nes ieškovei tenka didesne dalimi prisidėti prie kitos dukros A. išlaikymo, jos tinkamai negalint išlaikyti A. B.. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė realiai tokio dydžio sumą jos poreikių tenkinimui kas mėnesį realiai ir skyrė. Apelianto vertinimu, šalių mažametės dukters realių visaverčių poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į amžių, nustatytus poreikius per mėnesį pilnai pakanka 377 Eur.

35.2. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, pajamas bei įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nustatant vaiko išlaikymo dydį nėra pagrindo apsiriboti vien būtinųjų vaiko poreikių patenkinimu, nes abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia maksimaliai patenkinti ne tik savo ir kitų išlaikytinių, tačiau ir šalių nepilnametės dukros poreikius. Nors teismas sprendė, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, tai nereiškia, kad apeliantui gali būti nustatomas toks išlaikymo ginčo dydis, kuris nepagrįstas objektyviais šalių dukros poreikiais. Minėta, kad visapusiškam šalių dukters A. vystymuisi, t. y. ne tik jos būtinųjų, bet ir kitų poreikių patenkinimui, atsižvelgiant i jos amžių, byloje nustatytus jos poreikius, pilnai pakankama būtų 377 Eur/mėn. suma. Minėta ir tai, kad apeliantas neturi pareigos prisidėti prie kitos ieškovės dukters A. ar pačios ieškovės poreikių tenkinimo. Taigi, priteista 270 Eur dydžio kas mėnesį teiktino išlaikymo suma, esamomis aplinkybėmis, yra nepagrįstai didelė.

35.3. Teismas pagrįstai pripažino, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. vasario 25 d., tačiau neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes ir įstatymo nustatytą sutuoktinių teisinį režimą reglamentuojančias nuostatas taikė ne visai tinkamai, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl minėtų piniginių lėšų padalijimo.

35.4. Minėta, kad teismas apelianto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias lėšas (9402,73 Eur) pripažino apelianto asmenine nuosavybe, tačiau sprendė, kad į šią sąskaitą santuokos metu įmokėtos 474,11 Eur (1637,00 Lt) lėšos yra bendros ir dalintinos. Pastebėtina, kad į šią sąskaitą šalių bendro gyvenimo metu lėšos buvo ne tik įmokėtos, bet iš jos ir išmokėtos. Kaip matyti, ieškovei į jos sąskaitą 2013 m. rugpjūčio 28 d. buvo pervesta 1612,72 Lt, o 2014 m. vasario 12 d. dar 630,26 Lt; viso 2 242,98 Lt arba 649,61 Eur. Taigi, po minėtų operacijų apelianto lėšų, teismo pripažintų asmeninėmis, ne padaugėjo, bet sumažėjo 175,5 Eur (649,61-474,11). Taigi, teismas 474,11 Eur sumą prie dalintinų lėšų priskyrė nepagrįstai.

35.5. Santuokos sudarymo metu, t. y. 2012 m. liepos 14 d., piniginių lėšų likutis ieškovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 549,7 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) - 0 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis sudarė 189,78 Eur .Visose ieškovės sąskaitose esantis pinigų likutis bendrai sudarė 739,48 Eur.

35.6. Lėšų likutis 2012 m. liepos 14 d. apelianto banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2 265,36 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip minėta, 9 402,73 Eur. Kitose apelianto sąskaitose piniginių lėšų nebuvo. Visose apelianto sąskaitose esantis pinigų likutis sudarė 11 668,09 Eur.

35.7. Pažymėtina, kad apelianto sąskaitose 2012 m. liepos 14 d. piniginių lėšų likutis buvo 11 668,09 Eur (2265,36+9402,73). Šios lėšos buvo jo asmeninės. Tuo tarpu 2014 m. vasario 25 d. šalims apsigyvenus skyrium ir nevedant bendro ūkio, likutis buvo 11 429,06 Eur (2208,32+9220,74). Taigi, skirtumas tarp apelianto sąskaitose buvusių lėšų likučių bendro gyvenimo pradžioje ir jo pabaigoje yra neigiamas (11 429,06-11 668,09= -239,03 Eur), o tai reiškia, kad santuokos metu piniginių lėšų ne tik nebuvo sutaupyta, bet netgi buvo išleista jo asmeninių lėšų. Apeliantas kompensuoti jų net neprašė. Tad teismas apelianto sąskaitose buvusį likutį prie dalintino turto priskyrė nepagrįstai.

35.8. Skirtumas tarp ieškovės sąskaitose 2014 m. vasario 25 d. ir 2012 m. liepos 14 d. buvusių lėšų buvo teigiamas - sudarė 961,2 EUR (1700,68-739,48). Būtent šis lėšų skirtumas priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir jos pabaigoje dalintinas šalims po 1/2 dalį (480,6 EUR). Atsižvelgiant į tai, kad lėšos yra ieškovės sąskaitoje ir viršija jos dalį iš bendro turto, tai sudaro pagrindą iš ieškovės priteisti 480,6 EUR dydžio kompensaciją. Sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, kad bendras šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis piniginių lėšų likutis 2014 m. vasario 25 dieną sudarė 961,2 Eur, jas padalijant po 1/2 dalį ir apeliantui iš ieškovės priteisiant 480,6 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

35.9. Jei teismas spręstų, kad tarp šalių nedalintinos tik lėšos, buvusios apelianto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tai į ją santuokos metu įmokėtais 474,11 Eur iki 2208,32 Eur turėtų būti sumažintas teismo nustatytas apelianto sąskaitose 2014 m. vasario 25 dienai buvęs lėšų, šalims priklausančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, likutis. Tokiu atveju bendras šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2014 m. vasario 25 dieną priklausantis lėšų likutis būtų 3909 Eur. Jį padalijus šalims po 1/2 dalį, kiekvienai tektų po 1 954,5 Eur (3909 / 2). Atsižvelgiant į tai, ieškovei, jei teismas nepripažintų anksčiau nurodytų apelianto motyvų pagrįstais, galėtų būti priteista tik 253,82 Eur (1954,5 - 1700,68) piniginė kompensacija už apeliantui priteisto turto apimtį viršijančią jo dalį.

35.10. Ieškovė reiškė reikalavimą kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nes apeliantas nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2015 m rugpjūčio pabaigos iš bendrų lėšų mokėjo kredito įmokas už asmenine nuosavybe jam priklausantį butą. Apeliantas neginčija, kad įmokos bankui, vykdant Kredito sutartį, mokėtos iš bendrų su ieškove lėšų, tačiau mano, kad teismo išvada, kad jas mokant buvo tenkinami vien tik jo poreikiai yra nepagrįsta.

35.11. Apelianto asmeninė nuosavybė, mokant įmokas bankui, bendro gyvenimo su ieškove metu nepadidėjo: sumokėta 1652, 49 Eur įmokų ir 1548,65 Eur palūkanų. Ieškovė neginčijo, kad šalių šeima gyveno aptariamame bute. Akivaizdu, kad, jei apeliantas nebūtų sudaręs Kredito sutarties, nebūtų jos vykdęs, mokėjęs ne tik kredito įmokų, bet ir palūkanų bankui už suteiktą kreditą, šeima minėtame bute nebūtų gyvenusi, jo apeliantas neturėtų, o šalims jį būtų tekę nuomotis kitą būstą, mokant už jį nuompinigius iš bendrų šeimos lėšų. Tai leido šalims sutaupyti bendrų lėšų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą, sprendimą šioje dalyje naikinti, o ieškovės kompensacijos reikalavimą atmesti.

35.12. Apeliantas prašė kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nes ieškovė nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2014 m. vasario 25 d., vykdydama asmenines prievoles, iš bendrų lėšų mokėjo įmokas į valstybinį studijų fondą. Reikalavimą kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą dėl ieškovės vykdytų asmeninių prievolių iš bendrų lėšų (1575,87 Eur) reiškė ne tik, tuo pagrindu, kad ieškovė mokėjo įmokas į studijų fondą, bet ir kitais pagrindais - ieškovė mokėjo įmokas antstolei, atlygindama sukeltą žalą, t. y. ginčijo reikalavimą tik dėl antstolei sumokėtų įmokų dydžio, o reikalavimo kitose dalyse ieškovė neginčijo. Dėl to, veikti ieškovės interesais savo iniciatyva šioje byloje teismui nebuvo pagrindo. Nesutiktina su teismo išvada, kad išlaidos vieno sutuoktinio išsilavinimui įgyti nevertintinos kaip išlaidos asmeninių prievolių vykdymui. Išsilavinimą įgyja konkretus asmuo, todėl ir prievolė mokėti už jo įgijimą yra asmeninė prievolė. Tokią prievolę sau įgijo ieškovė, todėl ji asmeniškai buvo atsakinga už jos vykdymą. Šiuo atveju aptariama ieškovės prievolė buvo vykdyta ne iš jos asmeninių, bet iš šeimos lėšų, todėl ieškovei kilo pareiga kompensuoti 1/2 dalį valstybiniam studijų fondui sumokėtų sumų (197,43 Eur), t. y. 98,72 Eur.

35.13. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės išsilavinimo įgijimas įtakojo šeimos gerovę. Priešingai, jos neįtakojo, nes kaip matyti, ieškovė studijų įmokas mokėjo iki šalių bendro gyvenimo pabaigos -ji dar tik mokėsi, išsilavinimo dar nebuvo įgijusi. Atsižvelgiant į tai, kad išsilavinimas įgyjamas visam gyvenimui, o šalių bendras gyvenimas santuokoje truko vos pusantrų metų, teismo sprendimas apeliantui nepriteisti prašomos kompensacijos yra neteisingas.

35.14. Apeliantas reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 1400 Eur, kurią jis 2015 m. liepos 28 d. pervedė ieškovei, siekusiai įsigyti automobilį. Teismas padarė išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog 1 400 Eur ieškovei paskolino. Nors iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad šalys aptarinėjo, kokį automobilį ieškovei būtų geriau įsigyti, tačiau susirašinėjimas nepatvirtina, kad automobilį siekta įsigyti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Priešingai, kaip matyti iš Lizingo sutarties, ją sudarė viena ieškovė, taip įsipareigodama asmeniškai vykdyti įsipareigojimus, o apelianto bendraskoliu ne vertino ne tik šalys, bet ir bankas, prašydamas apelianto laidavimo už ieškovės asmeninę prievolę. Duomenų, kad automobilis buvo naudotas bendrai byloje nėra. Automobiliu ieškovė naudojosi viena, ji pati, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, mokėjo įmokas už automobilį. Paskutinė, išperkamoji įmoka, buvo sumokėta 2017 m. lapkričio 21 d. Taigi, Lizingo sutarties 3.7.2 punkto pagrindu, ieškovė, sumokėjusi visas įmokas, įgijo į automobilį nuosavybės teisę.

35.15. Ieškovė neginčija, kad 1400 Eur iš apelianto gavo ir jų nėra grąžinusi. Akivaizdu, kad ieškovė jas sutaupė apelianto sąskaita, nes tam, kad įgytų automobilį, jai reikėjo sumokėti minėta suma mažesnę įmokų sumą. Ieškovė, kad šias lėšas gavo kokiu nors kitu teisėtu pagrindu net neįrodinėjo, o byloje duomenų, kad apeliantas šių pinigų atsisakė - padovanojo nėra. Apeliantas galimybės apginti savo pažeistos teisės į 1400 Eur kitais gynybos būdais neturi.

35.16. Be to, nagrinėjamu atveju, teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė patyrė 2 400 Eur advokato padėjėjos paslaugų išlaidų. Ieškovė į bylą pateikė 2015 m. lapkričio 25 d. sąskaitą - faktūrą už teisines paslaugas (200 Eur) ir jos sumokėjimą pagrindžiantį 2015 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymą; 2016 m. kovo 2 d. sąskaitą - faktūrą už teisines paslaugas (220 Eur), tačiau jos sumokėjimą pagrindžiantis dokumentas į byla nepateiktas: 2016 m. liepos 12 d. sąskaitą - faktūrą už teisines paslaugas ir jos sumokėjimą pagrindžiantį 2016 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymą, 2016 m. lapkričio 29 d. sąskaitą - faktūrą už teisines paslaugas (240 Eur), tačiau jos sumokėjimą pagrindžiantis dokumentas i byla nepateiktas; 2018 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvitą (1300 Eur) bei 2019 m. vasario 15 d. pinigų priėmimo kvitą (200 Eur), tačiau nėra aišku kokiu pagrindu ši 1500 Eur suma advokato padėjėjai sumokėta - sąskaitų - faktūrų, iš kurių matytųsi jų mokėjimo paskirtis byloje nėra.

35.17. Taigi, ieškovė į bylą nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad už teisines paslaugas yra sumokėjusi jos prašytų priteisti 460 Eur ir 1500 Eur mokėjimo paskirtį pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių šias jos išlaidas priskirti prie bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. Pažymėtina, kad ieškove iki 2016 m. gruodžio 8 d. byloje atstovavusios advokatės L. T. į bylą pateiktame 2016 m. gruodžio 7 d. pranešime yra nurodyta, kad ieškovė advokatei už teisines paslaugas nesumokėjo 480 Eur. Taigi, ieškovės į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovės realiai patirtos išlaidos ją atstovavusių advokatės ir advokato padėjėjos paslaugų kainos sumokėjimui yra ne 2400 Eur, bet 440 Eur sumą (200+240).

Žemesnės instancijos teismas

35.18. Teismas nustatė, kad apeliantas už teisines paslaugas byloje sumokėjo 10 135 Eur, kad prašomų paskirstyti išlaidų dydis neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, tačiau sprendė, kad jis mažintinas iki 6500 Eur. Nors byloje nebuvo sprendžiami jokie nauji ar sudėtingi teisiniai klausimai, teiktos teisinės paslaugos nereikalavo specialių teisinių žinių, tačiau poreikis apeliantui rengti įvairius procesinius dokumentus iš esmės buvo sąlygotas ieškovės pareikštų reikalavimų ir jos elgesio, be to, tiek procesinių dokumentų parengimui, tiek pasirengimui bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose buvo reikalingos ženkliai didesnės, nei įprastai tokio pobūdžio bylose laiko sąnaudos: byla dėl ieškovės iniciatyvos tapo / yra itin didelės apimties, bylos nagrinėjimas vien pirmąja instancija truko 3 metus, o tarp teismo posėdžių dėl teisėjų pasikeitimo, bylos sustabdymo būta ilgų pertraukų (byloje ne kartą keitėsi teisėjai; dėl ieškovės kaltės kitos jos dukros A. tėvu buvo registruotas apeliantas, nors tėvu buvo tuometis ieškovės draugas A. B. - apeliantas buvo priverstas kitoje byloje ginčyti tėvystę, o ši byla buvo sustabdyta). Be to, posėdžiai net kelis kartus buvo atidėti išimtinai dėl ieškovės nesavalaikio procesinių veiksmų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, sprendimas aptariamoje dalyje keistinas, nustatant, kad apeliantui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 10 280 Eur.

35.19. Pažymi, kad ieškovės neturtiniai reikalavimai tenkinti iš esmės tik nedidele dalimi, t. y. ne daugiau nei 25 proc., o apelianto tenkinti reikalavimai ne mažiau nei 75 proc.

Šalies argumentai

2. Apeliantė V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-07 sprendimą dalyje dėl teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl piniginės kompensacijos priteisimo dalyje dėl K. D. naudai pervestų įmokų už vaikų išlaikymą, dėl piniginės kompensacijos priteisimo už bendrą sutuoktinių dalintino turto balansą sumažinimą panaudojus santuokines lėšas be apeliantės pritarimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir išspręsti klausimą iš esmės, taip pat priteisti iš atsakovo apeliantės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36.1. Apeliantės teigimu, bylą nagrinėjantis teismas netinkamai taikė įstatymines normas, reglamentuojančias sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžią, neįvertino apeliantės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių bei rašytinių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti, kurios neginčytinai įrodė faktą, kad šalių santuokiniai ryšiai ir bendro ūkio vedimas pasibaigė 2015-08-30, o ne 2014-02-25. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai ignoravo aplinkybes ir įrodymus, įrodančius, kad šalių bendras ūkis 2014-02-25 nepasibaigė. Tai, kad santykiai tarp apeliantės ir atsakovo nepasibaigė 2014-02-25, teismas nepaneigė, tačiau pripažino, kad šalių santykiai faktiškai pasibaigė 2015-08-30.

36.2. Byloje apeliantė yra pateikusi rašytinius įrodymus įrodančius, kad sutuoktiniai iki pat 2015-08-30 vedė bendrą ūki ir palaikė santuokinius santykius, tačiau bylą nagrinėjantis teismas jų neįvertino šio reikalavimo pagrįstumo kontekste. Epizodinis šalių susipykimas negali būti pagrįstas pagrindas teigti, kad šalys nebevedė bendro ūkio ir nepalaikė santuokinių ryšių. Tiek atsakovas, tiek apeliantė po 2014-02-25 įvykių neinicijavo skyrybų proceso, neišreiškė valios iš kurios būtų galima spręsti, kad šalys nutraukė savo santuokinius ryšius ir bendro ūkio vedimo. Priešingai, iki pat 2015-08-30 abu sutuoktiniai savo elgesiu parodė, kad jie veda bendrą santuokinį gyvenimą ir bendrą ūkį. Teismui ignoravus ir nevertinus atsakovo elgesio apeliantės atžvilgiu iki 2015-08-30 susidarė situaciją, kad yra pažeistas sąžiningumo principas. Svarbu pastebėti ir tai, kad atsakovas jokių įrodymų, įrodančių šalių santuokos faktinį gyvenimą skyrium nuo 2014-02-25, nepateikė.

36.3. Byloje nekilo ginčas, kad atsakovo prievolė iš pirmos santuokos mokėti vaikams išlaikymą yra asmeninė atsakovo prievolė, ši prievolė atsirado iki santuokos ir ji nepriskirtina prie LR CK 3.109 str. nurodytų prievolių, todėl bylą nagrinėjantis teismas neturėjo jokio pagrįsto pagrindo netenkinti šio apeliantės reikalavimo. Bylą nagrinėjančio teismo nurodyti argumentai, kad formalus pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias pareigą kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principo yra nepagrįstas ir netikslingas. Kadangi nėra suprantama kokiu būdų būtų pažeisti prioritetiniai vaikų teisių ir interesų apsaugos principai tenkinus apeliantės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, kas jai priklauso pagal LR CK 3. 98 str. nuostatas. Juk šiuo atveju kompensacija priteisiama ne iš nepilnamečių vaikų o iš atsakovo. Akivaizdu, kad atsakovas vykdydamas savo asmeninę prievolę tokiu būdų akivaizdžiai mažino sutuoktinių bendrą turto balansą. Be to byloje yra nustatyta, kad atsakovas turėjo asmeninių lėšų savo sąskaitose, todėl vykdyti asmeninę prievolę jis turėjo galimybę iš savo santaupų, o ne iš bendrų šeimos lėšų. Iki santuokos nutraukimo bylos apeliantė ir manė, kad atsakovas savo šią asmeninę prievolę vykdė iš savo turimų asmeninių santaupų. Bylą nagrinėjantis teismas šiuo atveju netenkinęs ieškovės reikalavimo formaliais ir nepagrįstais pasisakymais suteikė atsakovui nepagrįstą pranašumą turtiniu atžvilgiu. Šiuo atveju gaunasi tai, kad atsakovas nors ir turėjo santaupų ir galėjo ir turėjo pareigą prievolę vykdyti iš savo asmeninių lėšų, laiko pagrįstu, jog buvo naudojamos bendros šeimos pajamos ko pasėkoje sumažintas sutuoktinių dalintino turto balansas. Akivaizdu, kad toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei neatitinka teisingumo, sąžiningumo, principų bei sutuoktinių lygiateisiškumo principo dalintino turto atžvilgiu. Be to, reikia pastebėti, kad atsakovo reikalavimą priteisti iš apeliantės jos vykdytą prievolę pagal N. V. vykdomąjį dokumentą bendroje sumoje 2635,54 Eur patenkino, nors ir atsakovas prieš sudarydamas santuoką su apeliante apie šią prievolę žinojo. Taip pat patenkino atsakovo reikalavimą priteisti kompensaciją iki santuokos turėtos prievolės sumokėjimą sumoje 279,11 Eur.

36.4. Apeliantė pažymi, jog taip pat palaiko savo reikalavimą dėl kompensacijų priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių dalintino balanso sumažinimo, kadangi šį prašymą teismas atmetė tik todėl, jog vadovavosi, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. vasario 25 d. Apeliaciniam teismui išnagrinėjus apeliantės argumentus dėl teisinių pasekmių taikymo nuo 2015-08-30 ir patenkinus skundą šioje dalyje yra pagrįstą apeliantės naudai priteisti jos prašomą kompensaciją- bendroje sumoje 1477 Eur.

36.5. Šioje byloje pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovo, turėjo įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir tik nustatęs visas aplinkybes susijusia su tėvų turtinę padėtimi parinkti tokio išlaikymo sumos dydį koks yra pagrįstą priteisti iš atsakovo. Reikia pastebėti, kad bylą nagrinėjantis teismas iš dalies bandė nustatyti aplinkybes susijusias su tėvų turtine padėtimi, tačiau ne visas aplinkybes įvertino ir nustatytas aplinkybes vertino nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos, t. y. nustatytas byloje aplinkybe svertino ne vaiko interesų naudai, o išimtinai atsakovo.

36.6. Šiuo atveju byloje yra nustatyta, kad apeliantės pajamos sudaro tik 1 100 Eur. Ji turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikia teikti išlaikymą, savo vardu nekilnojamojo turto neturi. Tuo tarpu atsakovas disponuoja tris kartus didesnėmis pajamomis, t. y. 3000 Eur plius priedai apie 348 Eur. Iš šių pajamų atsakovas teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams iš pirmos santuokos 348 Eur, moka apie 160 Eur įmoką bankui. Atlikus aritmetinius skaičiavimus akivaizdu, kad atsakovui pragyventi lieka dar papildomai 2840 Eur. Šie skaičiai akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei apeliantės ir šiuo atveju jis turi visas finansines galimybes prisidėti didesne dalimi prie dukros išlaikymo nei apeliantė. Būtina pažymėti, kad šioje byloje yra nustatyta, kad atsakovas naudojosi net trijų atstovų teikiamomis paslaugomis ir jų paslaugoms skyrė virš 10 000 Eur, kas taip pat patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra itin gera.

36.7. Svarbu pastebėti, kad atsakovo turima prievolė bankui nėra laikytina kaip aplinkybė patvirtinti jo turtinės padėties pablogėjimą, nes mokėdamas įmokas bankui jis išsiperku turtą, kas akivaizdžiai geriną jo turtinę padėtį, nes turės išsipirktą būstą.

36.8. Reikia pastebėti, kad atsakovas teikdamas darbo ataskaitą faktiškai dokumentų rengimo dalyje nenurodo kiek laiko sąnaudų skyrė jų parengimui. Manytina, kad atsakovas šitaip pasielgė sąmoningai, nes įvertinus parengtų dokumentų turinį yra akivaizdu, kad jų rengimui reikėjo skirti ne itin dideles laiko sąnaudas. Pagal preliminarius apeliantės paskaičiavimas atsakovo procesinių dokumentų parengimui faktiškai reikėtų skirti 15 val. Konsultacijoms ir pasiruošimai bylai, šiuo atveju tikrai reikėjo skirti ne 32,5 val., o manytina protingas ir teisingas laikas skirtas apie 16 val.

36.9. Pats bylą nagrinėjantis teismas konstatavo aplinkybę, jog nagrinėjama byla nėra sudėtinga, priešieškinio ir atsiliepimo į ieškinį, taip pat procesinių prašymų parengimas ar dalyvavimas teismo posėdžiuose nereikalavo specialių teisinių žinių, byloje nebuvo sprendžiami jokie nauji ar sudėtingi teisiniai klausimai, taip pat į kitas bylos aplinkybes, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydį sumažino iki 6500,00 Eur. Nors teismas ir sumažino priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydį nuo 10135,00 Eur iki 6500 Eur, tačiau tą padarė vis tiek nepagrįstai neproporcingai. Šiuo atveju atsakovo priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydį bylą nagrinėjantis teismas turėjo teisinį pagrindą mažinti didesne dalimi atsižvelgdamas į tai, kad byla išties yra nesudėtinga, turėjo įvertinti atsakovo parengtų procesinių dokumentų turinį, jų sudėtingumo, apimtis, jiems rengti skirtą laiką. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą apeliantė mano, kad bylą nagrinėjantis teismas netinkamai taikė įstatymines normas.

Atsiliepimas

3. Ieškovė V. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

37.1. Nurodo, kad nei atsakovo priešieškinyje, nei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, ginčo tarp šalių dėl to, jog nepilnametės dukters poreikiams tenkinti reikalinga per mėnesį suma 488 Eur nebuvo. Atsakovas neginčijo nei bendros vaiko išlaikymui reikalingos sumos, nei atskirai nurodytų išlaidų pagrįstumo. Šią aplinkybę taip pat savo sprendime konstatavo ir teismas. Iš pateikto matyti, jog atsakovui tiek priešieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neprieštaravus ir sutikus su dukros išlaikymui reikalinga 488 Eur bei jos detalizavimu, apeliacijoje pateikti atsakovo argumentai ir išlaikymui reikalingos sumos ginčijimas laikytinas nepagrįstu bei prieštaraujančiu atsakovo pozicijai byloje iki priimant ginčijamą teismo sprendimą. Ieškovė taip pat pažymi, jog nurodyti 488 Eur, tai tik baziniai poreikiai, pagal įstatymą, atsižvelgiant į vaiko norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sporto kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogas stovyklose.

37.2. Šiuo metu dukra turi galimybę lankyti tik vieną mokamą būrelį, tačiau dukra labai gabi kalboms, menui, nori lankyti sporto būrelį, bet dėl pinigų stygiaus, ieškovė šių dukros poreikių tenkinti papildomai negalinti. Atsakovas ir jo advokatas svarsto ir bando nuspręsti kiek pinigų turėtų užtekti vaiko išlaikymui, pats jo neaugindamas ir visiškai neprisidėdamas prie jo gerovės. Atsakovas nėra auginęs vaiko ir buvęs su juo iki 6 metų, nes iki šiol turėtos jo dvi šeimos (viena iš jų su manimi) iširo, kai dar vaikams buvo vos keli metukai.

37.3. Ieškovė sutinka, jog teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo turėtų būti pakeistas, tačiau nesutinka, jog turi būti mažinamas.

37.4. Dėl ieškovei priteistos 634,12 Eur kompensacijos, ieškovė pažymi, kad su šiuo atsakovo reikalavimu sutinka iš dalies, t. y. ieškovė sutinka, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-07 sprendimas dalyje dėl kompensacijos priteisimo būtų panaikintas, tačiau tik ta dalimi, kuria ieškovė skundžia apeliaciniame skunde. Atsakovo pateikti argumentai ir paskaičiavimai, iš esmės atkartojantys teismo sprendimą laikytini pertekliniais apeliaciniame skunde.

37.5. Nors atsakovas nesutinka su teismo sprendime atmestu jo prašymu priteisti neva jo ieškovei paskolintus 1400 Eur automobiliui įsigyti, tačiau šioje dalyje bylą nagrinėjantis teismas ištyręs byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

37.6. Dėl sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės manymu, šioje dalyje sprendimas turi būti peržiūrėtas iš esmės.

4. Atsakovas T. D. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38.1. Anot apeliantės, teismas nustatė aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad, šalių santuoka galutinai iširo tik 2015 m. rugpjūtį. Apeliantės teigimu, ji yra pateikusi rašytinius įrodymus, kad šalys iki pat 2015 m rugpjūčio 30 d. vedė bendrą ūkį ir palaikė santuokinius ryšius, tačiau teismas jų neįvertino. Teismas teisingai pastebėjo, kad pati apeliantė proceso pradžioje ieškinyje nurodė, jog bendro gyvenimo su atsakovu negyvena bent jau nuo 2014 m vasario 25 d., o šią pačios nurodytą aplinkybę apeliantė pradėjo neigti tik nuo 2018 m. kovo 16 d. Apeliantė 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu šalių santykių pabaiga nurodė konkrečią datą - 2015 m. rugpjūčio 30 d.1, tačiau santykių pabaigą su šia data siejo ne objektyvių aplinkybių pagrindu, bet tik tuo, jog tada apeliantė pradėjo ieškoti teisininko. Apeliantė skunde teigia, kad 2014 m. vasario 25 d. ji susipyko su atsakovu ir išsikraustė gyventi skyrium, bet šios datos su bendro ūkio nevedimu ar šeiminių santykių pasibaigimo nesiejo, nes su atsakovu susitaikė ir toliau gyveno kartu, kūrė bendrą ateitį, pirko bendrus pirkinius ir pan. Šie apeliantės teiginiai grįsti iš esmės subjektyvia jos nuomone ir prieštarauja jos pačios paaiškinimams teisme bei kitai bylos medžiagai. Apeliantė 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susipyko dar iki 2014 m vasario 25 d., kaip nurodyta atsakovo į bylą pateiktame šalių susirašinėjime.

38.2. Pažymėtina, kad abi šalys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, apsilankiusiai šalių gyvenamosiose vietose su tikslu įvertinti jų gyvenimo ir buities sąlygas, nurodė, jog skyrium gyvena nuo 2014 m. vasario. Tai užfiksuota į bylą pateiktuose 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. balandžio 13 d. Buities tyrimo aktuose.

38.3. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, ne „šalių susipykimas“, po kurio 2014 m. vasario 25 d. apeliantė išsikraustė iš atsakovo buto ir į jį atgal negrįžo, bet po beveik pusantrų metų (2015 m. vasarą) šalių suartėjimas buvo epizodinis. Nors šalys tuo metu vieną kartą nuvyko kartu atostogauti, lankėsi pas psichologą, tai teismo pagrįstai įvertinta tik kaip šalių pastangos, siekiant atnaujinti šeimos ryšius, bet ne bendro ūkio vedimas.

38.4. Pastebėtina, kad apeliantė net neginčija sprendimo dalyje, kuria teismas padalijo šalių piniginių lėšų sąskaitose likutį, buvusį būtent 2014 m. vasario 25 d., t. y. ji sutinka, kad po šios datos šalių lėšos banko sąskaitose nebuvo bendros.

38.5. Apeliantė Sprendimą dalyje dėl kompensacijos nepriteisimo už vaikų išlaikymui naudotas lėšas ginčija tuo, kad teismas, spręsdamas aptariamą reikalavimą, netinkamai taikė CK 3.109 str., 3.98 str. ir 3.110 str. nuostatas. Atsakovas su apeliantės teiginiais nesutinka, nes toks formalus požiūris neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principų. Apeliantė, sudarydama santuoką su atsakovu, žinojo, kad atsakovas ankstesnėje santuokoje yra susilaukęs dviejų nepilnamečių vaikų, kad turi juos išlaikyti, nes gauti išlaikymą yra vaikams priklausanti turtinė teisė. Taigi, žinojo, kad atsakovas bendrų šeimos ar apeliantės poreikių tenkinimui visų gaunamų pajamų skirti negalės ir su tuo, santuokos su atsakovo sudarymu, sutiko.

38.6. Ginčydama sprendimą dalyje dėl kompensacijos nepriteisimo už pervedimams O. D. ir UAB „Cherry Media LT“ panaudotas lėšas, apeliantė nurodo, kad priteisti jai šią kompensaciją pagrindas atsirastų tik tenkinus skundą dalyje dėl momento, nuo kurio šalių turtinėms teisėms taikytinos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinės pasekmės.

38.7. Būtent apeliantei teko pareiga įrodyti, kad atsakovas lėšas O. D. ir UAB „Cherry Media LT“ pervedė, vykdydamas asmenines prievoles. To apeliantė net neįrodinėjo ir tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, o vien faktas, kad atsakovas yra pervedęs lėšas minėtiems asmenims, savaime nepagrindžia, kad jas pervedė, vykdydamas asmenines prievoles. Pastebėtina tai, kad pinigai pervesti iš atsakovo sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), kurioje buvusias lėšas teismas pripažino atsakovo asmeninėmis ie apeliantė to neginčija. Be to, kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, O. D. iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. atsakovui 630,33 Eur grąžino. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė po 2014 m. vasario 25 d. ir pati atliko pavedimus kitiems asmenims, galimai, vykdydama savo asmenines prievoles.

Šalies argumentai

38.8. Apeliantė, ginčydama sprendimą šioje dalyje, teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė išlaikymą reglamentuojančias teisės normas ir nustatė netinkamą priteistino iš atsakovo išlaikymo šalių dukrai dydį. Anot apeliantės, ji pagrindė, kad dukros poreikiams kas mėnesį reikalinga 488 Eur suma, o atsakovas su tuo sutiko. Jos teigimu, atsakovas turi visas finansines galimybes prie dukros išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei apeliantė, nes jo turtinė padėtis, palyginus su jos, yra geresnė. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su priteisto išlaikymo dydžiu, aptariamą sprendimo dalį taip pat ginčija savo apeliaciniu skundu. Jame išsamiai nurodyti argumentai dėl jos nepagrįstumo, kurie paneigia ir apeliantės skundo argumentus; jų kartoti šiame atsiliepime nėra prasmės. Atsakovas tik atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigia apeliantė, jis bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad kas mėnesį dukros poreikių patenkinimui reikalinga apeliantės nurodyta 488 Eur suma, o procesiniuose dokumentuose nurodė šio nesutikimo argumentus.

38.9. Apeliantės manymu, teismas atsakovui priteistinų išlaidų dydį sumažino per mažai. Jos teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino procesinių veiksmų atlikimui (konsultacijos, pasirengimui bylos nagrinėjimui, procesinių dokumentų parengimui) skirtino laiko ir pateikia savo skaičiavimus, kokios advokato darbo laiko sąnaudos, jos nuomone, šiuo atveju buvo reikalingos; dėsto argumentus apie (ne) būtinumo atsakovui teikti vieną ar kitą procesinį dokumentą. Atsakovas, nesutikdamas su sumažintu priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiu bei teismo nustatyta patenkintų/atmestų reikalavimų proporcija, aptariamą sprendimo dalį taip pat ginčija apeliaciniu skundu. Jame išdėstė išsamius argumentus dėl teismo išvados sumažinti atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nepagrįstumo, kurie paneigia apeliantės skunde nurodytus argumentus, todėl jų šiame atsiliepime nekartoja. Papildomai pastebėtina, kad procesiniams dokumentams rengti skirtas laikas negali būti suprantamas vien kaip skirtas mechaniniam teksto surinkimui kompiuteriu ar nukopijuoto teksto įkėlimui į tekstą ir pan. Tokiu atveju tai net negalėtų būti vertinama teisine paslauga.

38.10. Nepaisant to, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami jokie nauji ar sudėtingi teisiniai klausimai, kurie reikalautų specifinių teisinių žinių, tai nereiškia, jog atsakovo procesinių dokumentų parengimui, pasirengimui bylos nagrinėjimui ar atstovavimui teisme ir kitiems procesiniams veiksmams atlikti nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos ar buvo atliekami pertekliniai veiksmai. Poreikis atsakovui rengti įvairius procesinius dokumentus, jų apimtis iš esmės buvo sąlygota apeliantės pareikštų reikalavimų (pobūdžio ir kiekio) bei jos procesinio elgesio (jos pareigų ignoravimu ar piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis), be to, tiek procesinių dokumentų parengimui, tiek pasirengimui bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose buvo reikalingos ženkliai didesnės, nei įprastai tokio pobūdžio bylose laiko sąnaudos dėl jos itin didelės apimties, itin užsitęsusio nagrinėjimo ir kt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

5. Nustatyta, kad teismo sprendimo dalyje „ Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo“ , 43-ame teismo sprendimo punkte nurodyta, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2014 m. vasario 25 d., nurodyta, kad atsakovas faktiškai nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios, o tiksliau nuo 2014 m. birželio mėnesio, kuomet sumokėjo išlaikymą už kovo, balandžio ir gegužės mėnesius (1200,00 Lt), reguliariai, periodinėmis išmokomis mokėjo ieškovei šalių nepilnametės dukters išlaikymui skirtas pinigines lėšas. Tai leidžia daryti išvadą, kad šioje teismo sprendimo dalyje nurodytos dvi skirtingos datos, nuo kada šalys pradėjo gyventi atskirai. Be šių datų, teismo sprendimo 43 punkte nurodyta, kad pati ieškovė patvirtino, jog ginčo laikotarpiu iki 2015 m. rugpjūčio mėn. tam tikru laikotarpiu atsakovas gyveno kartu su ieškove, šalys kartu atostogavo. Teismo sprendimo dalyje „ Dėl santuokinio turto padalijimo“ , 58 -ame punkte nurodyta, kad dalijamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausęs turtas, buvęs 2014 m. vasario 25 d. Taigi, teismo sprendime nurodžius tris skirtingas datas, nuo kada šalys gyvena skyrium, nuo kada baigėsi jų bendras ūkio vedimas, byloje reikšminga aplinkybe yra tai, kokias argumentais teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai didesnę kompensaciją iš ieškovo, atmetė reikalavimą pripažinti, kad atsakovas sumažino sutuoktinių dalintino turto masę. Tai, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje buvo atmestas motyvuojant tuo, kad ginčo laikotarpiu į atsakovo banko sąskaitą buvo įmokėta tik 474,11 Eur suma, dėl to kitos sąskaitoje buvusios lėšos – 9402,73 Eur pripažintos asmenine atsakovo nuosavybe, leidžia daryti išvadą, kad šių lėšų priskyrimui asmeninėm lėšom ar sutuoktinių bendram turtui nėra reikšminga tai, kada baigėsi šalių santuokinis bendras ūkio vedimas. Ieškovė nenurodo kaip nepagrįstos teismo sprendimo išvados, kad atsakovo banko sąskaitoje buvusios 9402,73 Eur lėšos yra jo asmeninė nuosavybė, todėl, pripažįstant šią išvadą pagrįsta, kompensacija ieškovei nuo atsakovo turėtų asmeninių lėšų negali būti priteisiama. Darytina išvada, kad teismo sprendime nurodytos kelios sutuoktinių bendro gyvenimo pabaigos datos neįtakojo teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai priteisti jai kompensaciją iš atsakovo. Ieškovė turėjo galimybę nurodyti argumentus dėl teismo išvadų, pripažįstant atsakovo turėtas sąskaitoje lėšas asmenine nuosavybe, tačiau tokių argumentų nenurodė.

6. Nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista iš atsakovo 634,12 Eur kompensacija, prašydama panaikinti teismo sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos priteisimo už bendrą sutuoktinių dalintino turto balanso sumažinimą, panaudojus santuokines lėšas be apeliantės pritarimo, ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kokia dalimi prašo padidinti jai priteistą kompensaciją iš atsakovo. Apeliacinis skundas buvo pateiktas su trūkumais, nenurodžius konkretaus apeliacinio skundo dalyko, tačiau iš nurodytų skunde aplinkybių teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovė prašo padidinti priteistą kompensacijos sumą iki 1477 Eur, tai, kad skundas buvo priimtas su trūkumais, nebuvo kliūtimi jį išnagrinėti.

7. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sumažino sutuoktinų turto balansą, mokėdamas išlaikymą vaikams iš pirmos santuokos. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą šioje dalyje motyvuodamas tuo, kad yra formalus pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias pareigą kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tačiau toks formalus taikymas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kolegija vertina, kad ieškovė sutiko, jog turimos prievolės vykdymui atsakovas naudotų bendras sutuoktinių lėšas, t.y. mokėjo išlaikymą vaikams iš gaunamo darbo užmokesčio. Tai, kad įgyjamos santuokos metu lėšos lygiomis dalimis priklausė abiem sutuoktiniams, reiškia, kad kiekvienas iš jų savo dalį turi teisę naudoti ne tik bendriems šeimos tikslams, bet ir savo asmeninėms poreikiams, tame tarpe ir asmeninėms prievolėms vykdyti. Nesant byloje duomenų, kad vaikų išlaikymui buvo naudojama ir ta dalis bendrų lėšų, kuri priskirtina, kaip ½ dalis turto ieškovei, ji neturi pagrindo reikalauti kompensacijos už turėtas išlaidas iš jai nepriklausančios dalies bendro turto.

8. Ieškovė prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nenurodydama, kaip turi būti išspręstas jos reikalavimas šioje dalyje, panaikinus teismo sprendimą. Iš apeliacinio skundo argumentų galima nustatyti, kad ieškovė siekia, jog būtų padidintas priteistas išlaikymas šalių dukrai nuo 270 Eur iki 300 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad atsakovas savo vaikams iš pirmosios santuokos moka po 348 Eur išlaikymą per mėnesį. Vien tai, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, o atsakovas tris, leidžia daryti išvadą, kad jos turtinė padėtis dėl turimų išlaikytinių skaičiaus yra geresnė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teikti mažesnę dalį išlaikymo savo dukrai, nei atsakovas, t.y. 218 Eur. Tai, kad byloje nustatyta atsakovo teisė bendrauti su dukra, ši teisė sukelia ir pareigas vaiko tėvui, todėl vaiko išlaikymas ir priežiūra dienomis, kai tėvas rūpinasi vaiku, reikalauja išlaidų išlaikymui, motinos pareiga teikti išlaikymą dukrai, kai ji bendrauja su tėvu, nėra nustatyta. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turės skirti daugiau lėšų dukros išlaikymui, negu priteista suma - 270 Eur per mėnesį, kuria disponuos vaiko motina, todėl padidinti priteistą sumą iš atsakovo dukros išlaikymui 30 Eur, nėra pagrindo .

9. 2014 m. vasario 25 d. ieškovė negalėjo pateikti į šeimos būstą, dėl to, kad atsakovas pakeitė buto durų spynas. Šios aplinkybės įvertinimas kaip nulėmusios šalių apsisprendimą gyventi skyrium, buvo pagrindu teismui daryti išvadą, kad po šios datos šalių konfliktiški santykiai tęsėsi, dėl to vertinti, kad šeima ir toliau bendrai vedė ūkį, nebuvo pagrindo. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu gali būti pripažintas nepriimtinu teisės ir moralės požiūriu, sudarančiu pagrindą pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vertindamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

10. Atsakovo prašymas teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas mokėtinas ieškovei 270 Eur dydžio išlaikymas pakeisti, nustatant 200 Eur dydžio išlaikymą, atmestinas, nes atsakovo nurodyta suma, kaip reikalinga dukros išlaikymui – 377 Eur, nepagrįsta įrodymais. Ieškovei nurodžius dukros išlaikymui būtiną sumą – 488 Eur , jos atsakovas neginčijo, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo dėl išlaidų, reikalingų dukros išlaikymui, dydžio.

11. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuria padalintos ieškovės ir apelianto sąskaitose banke 2014 m. vasario 25 d. buvusios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausančios piniginės lėšos ir ieškovei iš apelianto priteista 490,87 Eur kompensacija, kuria jo sąskaitose buvusios lėšos viršijo jo dalį iš bendro turto, prašo pakeisti, nustatant, kad bendras šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis piniginių lėšų likutis 2014 m. vasario 25 dieną sudarė 961,2 Eur, jas padalijant po 1/2 dalį, ieškovei iš apelianto priteisiant 480,6 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Byloje nustačius aplinkybę, kad šalys , nutraukusios santuokinius ryšius nuo 2014 m. vasario 25 d., santykius bandė atstatyti, vyko kartu atostogauti, ir tik 2015 m. rugpjūčio 30 d. galutinai nutrūko santuokiniai ryšiai, darytina išvada, kad nustatyti tikslų kompensacijos dydį, kurį turi sumokėti vienas kitam buvę sutuoktiniai, dėl tokio santykių pobūdžio nėra įmanoma, todėl kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl priteisto ieškovei kompensacijos dydžio pakeitimo.

12. Apeliantas reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 1400 Eur, kurią jis 2015 m. liepos 28 d. pervedė ieškovei, siekusiai įsigyti automobilį. Teismas padarė išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog 1 400 Eur ieškovei paskolino. Nors iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad šalys aptarinėjo, kokį automobilį ieškovei būtų geriau įsigyti, tačiau susirašinėjimas nepatvirtina, kad automobilį siekta įsigyti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Priešingai, kaip matyti iš Lizingo sutarties, ją sudarė viena ieškovė, taip įsipareigodama asmeniškai vykdyti įsipareigojimus, o apelianto bendraskoliu ne vertino ne tik šalys, bet ir bankas, prašydamas apelianto laidavimo už ieškovės asmeninę prievolę. Duomenų, kad automobilis buvo naudotas bendrai byloje nėra. Automobiliu ieškovė naudojosi viena, ji pati, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, mokėjo įmokas už automobilį. Paskutinė, išperkamoji įmoka, buvo sumokėta 2017 m. lapkričio 21 d. Šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo tais pačiais argumentais, kaip ir dėl kompensacijos, priteistos ieškovei, sumažinimo, nes šalys iki galutinai nutraukiant santuokinius ryšius, bendrai naudojo gaunamas pajamas.

13. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nekartoja, darydamas išvadą, kad apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Ona GasiulytėRita KisielienėDanutė Kutrienė