- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-06
- Bylos Nr.
- 2-756/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- D. Š., Žydrūno Šimkevičiaus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Jūrės ąžuolas“
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarties, kuria iškelta Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-959-230/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Jūrės ąžuolas“ ieškinį atsakovams Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei, D. Š. , Ž. Š. dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Jūrės ąžuolas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bankroto bylą Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei. Nurodė, kad Žydrūno Šimkevičiaus individuali įmonė yra nemoki ir negali vykdyti turtinių įsipareigojimų. Atsakovo įmonė daugiau kaip tris mėnesius nevykdė prievolės sumokėti 14 187,38 Lt ir 482,51 Lt delspinigių už nupirktus ąžuolo medienos ruošinius. Atsakovo įmonė neįvykdė piniginės prievolės net ir po to, kai ieškovas išsiuntė įspėjimą, kad kreipsis į tesimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovas nesumokės skolos per 30 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlė Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (red., įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą. Įmonės nemokumas yra tokia įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Teismo teigimu, atsakovo įmonė yra neribotos turtinės atsakomybės, todėl svarstant klausimą dėl individualios įmonės nemokumo būtina atsižvelgti net tik į įmonės turimo turto bei įsipareigojimų santykį, bet taip pat įvertinti įmonės savininko turimą turtą, įskaitant ir esantį bendrąja jungtine nuosavybe, bei turtines prievoles kreditoriams. Teismas nurodė, kad iš atsakovo įmonės savininko Ž. Š. negavo duomenų apie jo ir įmonės finansinę būklę, nors jie buvo reikalaujami ne vieną kartą, todėl informaciją, būtiną spręsti klausimui dėl įmonės nemokumo, teismas surinko savo iniciatyva. Iš teismo surinktų duomenų matyti, kad Žydrūno Šimkevičiaus įmonės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybių biudžetui yra 8 826,53 Lt (b. l. 66), VSDF biudžetui – 474 Lt (b.l. 67), UAB Medicinos bankui – 95 000 Lt (hipotekos pažymėjimai, b. l. 80-91), įmonės savininko Ž. Š. sutuoktinės D. Š. įsiskolinimas AB SEB Vilniaus bankui 441 000 Lt (hipotekos pažymėjimas, b. l. 71-75). Nustatyta, kad Žydrūno Šimkevičiaus įmonei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Renault Espace, v.n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44, 61). Įmonės savininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 900/1874 dalys, kurias sudaro 9 ha, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 115 000 Lt vertės (pagal hipotekos pažymėjimą, b.l. 90), šiam sklypui 2006 m. gegužės 17 d., 2006 m. birželio 8 d. ir 2007 m. birželio 21 d. įregistruota hipoteka 115 000 Lt prievolės UAB Medicinos bankui įvykdymo užtikrinimui. Ž. Š. ir D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), 518 000 Lt bendros vertės (pagal hipotekos žymėjimą, b. l. 75) šiam turtui 2007 m. sausio 17 d. įregistruota hipoteka 441 000 Lt prievolės AB SEB Vilniaus bankui įvykdymo užtikrinimui. Iš Kauno apskrities VMI gauta tik metinė pelno mokesčio deklaracija už 2005 m., pagal kurią Žydrūno Šimkevičiaus įmonės pajamos 2005 m. buvo 18 000 Lt, įmonės pelnas sudarė 16 884 Lt sumą, 2006 m. deklaracijos Ž. Šimkevičiaus įmonė nėra pateikusi. Įvertinęs visą atsakovo įmonės, jos savininko bei sutuoktinės turimo turto ir skolų balansą, teismas padarė išvadą, kad žinomų įsipareigojimų dydis prilygsta turimo turto vertei. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo įmonė nuo 2007 m. spalio mėnesio vengia įvykdyti 15 091 Lt piniginę prievolę kreditoriui UAB „Jūrės ąžuolas“, ir į tai, kad įmonės savininkas vengia pateikti teismui informaciją apie finansinę būklę, teismas sprendė, kad atsakovo įmonė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir yra nemoki, todėl jai ketina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Teismo teigimu, kadangi individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonės savininko turto, atsakovais kartu su Žydrūno Šimkevičiaus individualia įmone laikytinas taip pat ir šios įmonės savininkas Ž. Š. ir jo sutuoktinė D. Š. . Teismas įmonės administratoriumi paskyrė ieškovo siūlomą UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (ĮBĮ 11 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė D. Š. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Neteisingas ieškovo argumentas, kad dėl nesumokėtos skolos atsakovui buvo atsiuntęs įspėjimą. Ieškovo atsakovui siųstas įspėjimas buvo ne dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o priminimas dėl prievolės įvykdymo. Taip pat atsakovas negavo jokių teismo siųstų dokumentų.
2. Neteisinga teismo išvada, kad Žydrūno Šimkevičiaus individuali įmonė yra nemoki. Tiek įmonės paskola UAB ,,Medicinos bankas“, tiek D. Š. asmeninė paskola AB SEB Vilniaus bankui yra mokamos pagal nustatytus grafikus. Abi paskolos užtikrintos hipoteka.
3. Ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o ne dėl bankroto bylos iškėlimo Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Jūrės ąžuolas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:
1. Vadovaudamasis ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalimi bei 9 straipsnio 1 dalimi ieškovas UAB ,,Jūrės ąžuolas“ prieš teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei, 2008 m. balandžio 14 d. registruotu paštu išsiuntė ieškinį ir jo priedus bei pranešimą, kuriame nurodė, jog įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo ieškinio ir jo priedų gavimo dienos, privalo teismui pateikti kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo teismui dienos finansinės atskaitomybės, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Byloje esantys 2008 m. sausio 21 d. Reikalavimas dėl skolos sumokėjimo Nr. 01-07, 2008 m. vasario 19 d. elektroninis laiškas, adresuotas D. Š. , bei 2008 m. vasario 26 d. Reikalavimo dėl skolos sumokėjimo Nr. 02-17 nuorašas, patvirtina, kad ieškovas net tris kartus atsakovą įspėjo, jog neįvykdžius savo piniginės prievolės, ieškovas pateiks teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei.
2. Teismas išvadą dėl atsakovo nemokumo konstatavo atsižvelgdamas ir vertindamas savo iniciatyva surinktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo finansinės būklės, t. y. turimo turto ir įsiskolinimų kreditoriams santykį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo žinomų įsipareigojimų kreditorių dydis prilygsta turimo turto vertei, atsakovo įmonė nuo 2007 m. spalio mėnesio vengia įvykdyti 15 091 Lt piniginę prievolę ieškovui, todėl Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą.
3. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų teise į gynybą. Ieškovas turi teisę naudotis savo teisėmis ir laisva valia apsispręsti kokiu pažeistų teisių gynimo būdu pasinaudoti siekiant apginti savo turtinius interesus. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o ne dėl bankroto bylos iškėlimo Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik nustačius turto vertę galima daryti išvadas apie faktinę ir juridinę įmonės mokumo arba nemokumo būseną.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra individuali įmonė. Individualios įmonės materialinės atsakomybės teisinis reglamentavimas turi ypatumų, išskiriančių ją iš kitų juridinių asmenų. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonininkas (savininkas ar savininkai) savo turtu.
Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, negavęs jokių duomenų iš atsakovo Žydrūno Šimkevičiaus individualios įmonės apie įmonės turtinę padėtį, šiuos duomenis surinko savo iniciatyva. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Žydrūno Šimkevičiaus individualios įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2008 m. gegužės 31 d. sudarė 474 Lt (b. l. 67). Byloje esančiame Kauno apskrities VMI 2008 m. birželio 10 d. rašte nurodyta, kad Žydrūno Šimkevičiaus individuali įmonė 2008 m. birželio 9 d. biudžetui buvo skolinga 8 826,53 Lt (b. l. 69). Hipotekos pažymėjimuose nurodyta, kad Žydrūno Šimkevičiaus individuali įmonė UAB Medicinos bankui yra skolinga 95 000 Lt (b. l. 80-91). Prievolių UAB Medicinos bankui įvykdymo užtikrinimui 2006 m. gegužės 17 d., 2006 m. birželio 8 d. ir 2007 m. birželio 21 d. įregistruota hipoteka įmonės savininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – 900/1874 dalys 9 ha, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal hipotekos pažymėjimą 115 000 Lt (b. l. 33-34, 90). Pagal byloje esantį hipotekos pažymėjimą, įmonės savininko Ž. Š. sutuoktinės D. Š. įsiskolinimas AB SEB Vilniaus bankui sudaro 441 000 Lt (b. l. 72-75). Prievolės AB SEB Vilniaus bankui įvykdymo užtikrinimui 2007 m. sausio 17 d. įregistruota hipoteka Ž. Š. ir D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir gyvenamajam namui su priklausiniais, esantiems (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė hipotekos pažymėjime nurodyta 518 000 Lt (b. l. 35-37, 75). Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Renault Espace, v.n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44, 61). Iš Kauno apskrities VMI pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2005 m. matyti, kad Žydrūno Šimkevičiaus įmonės pajamos 2005 m. buvo 18 000 Lt, o įmonės pelnas – 16 884 Lt (b. l. 55-58). Kauno apskrities VMI teismą informavo, kad 2006 m. deklaracijos Žydrūno Šimkevičiaus IĮ nėra pateikusi (b. l. 54).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal byloje esančius duomenis Žydrūno Šimkevičiaus individualios įmonės, jos savininko bei sutuoktinės turimo turto ir skolų balansą, žinomų įsipareigojimų dydis prilygsta turimo turto vertei, bei įvertinus tai, kad atsakovo įmonė nuo 2007 m. spalio mėnesio vengia įvykdyti 15 091 Lt piniginę prievolę UAB „Jūrės ąžuolas“, laikytina, jog atsakovo įmonė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir yra nemoki, todėl jai ketina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Atsakovė skunde nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo konstatuotą įmonės nemokumą.
Neteisingas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas atsakovo neinformavo, jog kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o siuntė tik priminimą dėl prievolės įvykdymo. Byloje esantys 2008 m. sausio 21 d. Reikalavimas dėl skolos sumokėjimo Nr. 01-07 (b. l. 12), 2008 m. vasario 19 d. elektroninis laiškas, adresuotas D. Š. (b. l. 13), 2008 m. vasario 26 d. Reikalavimo dėl skolos sumokėjimo Nr. 02-17 nuorašas (b. l. 15-16) patvirtina, kad ieškovas atsakovą įspėjo, jog neįvykdžius savo piniginės prievolės, ieškovas pateiks teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Ž. Šimkevičiaus individualiai įmonei.
Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad atsakovas negavo jokių teismo siųstų dokumentų. Iš byloje esančios teismo pažymos matyti, kad 2008 m. birželio 19 d. atsakovei D. Š. buvo įteikta Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutartis (b. l. 98), kurioje nurodyta, jog yra gautas UAB ,,Jūratės ąžuolas“ ieškinys dėl bankroto bylos Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei iškėlimo ir Žydrūno Šimkevičiaus individualios įmonės savininkas Ž. Š. įpareigotas pateikti teismui duomenis apie įmonės finansinę padėtį.
Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų teise į gynybą, todėl ieškovas turėjo teisę pasirinkti kokiu pažeistų teisių gynimo būdu pasinaudoti siekiant apginti savo turtinius interesus. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o ne dėl bankroto bylos iškėlimo Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovo nemokumą, tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovui Žydrūno Šimkevičiaus individualiai įmonei keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., 2 str. 8 d.). Teismo priimta nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, o apeliantės skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo ją pakeisti arba panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.