- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- eI-4676-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03937-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos edukologijos universiteto
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros
- Advokatai
- Darius Paškauskas
- Kategorijos
- 33.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto atstovui advokatui Dariui Paškauskui, atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovei Dovilei Terepaitei, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovei Dovilei Varoneckienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl įsakymų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos edukologijos universitetas (toliau – ir pareiškėjas, Universitetas) su skundu (t. I, el. b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 9–14), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 4-505 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-OM-03-V-02-030 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-505) bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 4-506 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansine paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-506), kuriais 100 006,57 Lt išlaidos pareiškėjo projektui „Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso renovacija“ pripažintos netinkamomis finansuoti išlaidomis ir Universitetas įpareigotas grąžinti minėtą išmokėtų lėšų dalį.
Nurodė, kad skundžiami įsakymai buvo priimti po to kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-857/2014 pripažino neteisėtais ir panaikino iš esmės analogiškus Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymus bei įpareigojo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją (toliau – ir atsakovė, Ūkio ministerija) VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir 2012 m. lapkričio 30 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02 nagrinėti iš naujo. Tačiau, pareiškėjo teigimu, atsakovė nesilaikė minėtame LVAT sprendime pateiktų išaiškinimų ir skundžiamus įsakymus priėmė tiesiogiai saistoma Agentūros priimtų sprendimų. Pabrėžė, jog LVAT, be kita ko, konstatavo, kad atsakovė turėjo tam tikrą laisvę nustatyti finansinės korekcijos dydį ir kad parinkta poveikio priemonė ir jos mastas nebuvo pagrįstas išsamiu pažeidimo pobūdžio, svarbos ir finansinių nuostolių vertinimu, todėl padarė išvadą, kad parinkta priemonė – 5 proc. finansinė sutarties pataisa nėra proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau skundžiamais įsakymais Universitetui vis tiek nustatyta 5 proc. korekcija, kuri, pareiškėjo nuomone, neatitinka ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) formuojamos praktikos analogiškose bylose. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Agentūra 5 proc. skaičiavo nuo visų projekto pirkimo išlaidų, nors pagal ESTT praktiką korekcija turi būti skaičiuojama nuo neteisingai išmokėtos išlaidų sumos bei būti proporcinga. Anot pareiškėjo, panašios formuluotės vartojamos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 198 p.
Universiteto teigimu, vien tai, kad jis nurodė konkrečius standartus, kurie žymi aukščiausius reikalavimus prekėms, ypač atsižvelgiant į tai, kad tos prekės atskirai nebuvo užsakytos, nė vienam gamintojui ar tiekėjams nesuteikė prioriteto, nes pareiškėjo nurodytus reikalavimus atitinkančios prekės buvo ir yra laisvai prieinamos prekyboje kiekvienam tiekėjui, ir tos prekės buvo nupirktos ir projektas baigtas sėkmingai. Vien už tai, kad pareiškėjas nurodė privalomus vykdyti standartus ir reikalavimus negali būti laikoma, kad jis nurodė konkretų prekės ženklą, ar konkretų standartą kaip pavyzdį. Šiuo atveju buvo nurodyti standartai, kuriuose išdėstyti reikalavimai, o ne kažkoks konkretus tipinis standarto pavyzdys, taigi tos prekės, kurioms buvo nurodyti bendri standartai, kuriuos tos prekės turi atitikti, apskritai negali būti laikomos kaip kokiu nors būdu neatitinkančios finansavimo reikalavimų.
Atkreipė dėmesį, kad net jei darytume prielaidą, jog kai kurias lygiavertes prekes buvo galima įsigyti mažesnėmis kainomis ir visų prekių kartu su atliktais darbais, kur jos buvo panaudotos vertė būtų buvusi 200 000 Lt ir darytume prielaidą, kad buvo galima įsigyti blogesnės kokybės, bet pigesnes iki 5 procentų, prekes, tuomet neteisinga nurodyta finansuotų išlaidų suma sudarytų tik 0,1 proc. visos sutarties sumos, taigi 5 proc. finansinė korekcija, kuri daugiau nei 50 kartų viršija maksimaliai galimą finansinį poveikį, akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą. Taip pat pabrėžė, kad Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) (toliau – ir Gairės) 12 p. yra nurodyta, kad, jei pažeidimas yra tik formalus ir neturi galimo finansinio poveikio, nebus taikoma jokia pataisa, todėl šiuo atveju finansinė korekcija apskritai neturėtų būti taikoma.
Universiteto nuomone, Agentūra, visiškai nesumažindama grąžintinos sumos, akivaizdžiai nevykdo ir ignoruoja teismo sprendimą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Agentūra taip pat neatkreipė dėmesio, jog LVAT 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu dalį Agentūros nustatytų pažeidimų pripažino nepagrįstais, ir savo naujame sprendime nurodė tapatų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 32 str. 3 d. pažeidimą. Paaiškino, kad neapribojo tiekėjams teisės pasirinkti, kokiu būdu bus pasitelkiami subtiekėjai, nurodydamas, jog tik ūkio subjektų grupių, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu pajėgumai bus sumuojami, nes nebuvo įsakmiai nurodyta tiekėjams būtent pasitelkti subtiekėjus jungtinės veiklos pagrindu. Minėtas būdas buvo nurodytas kaip prioritetinis vien dėl to, jog tokiu būdu pareiškėjas gali užsitikrinti, kad tiekėjas tikrai turės galimybę turėti subtiekėjo pajėgumus visą darbų atlikimo terminą, kadangi bus sudaręs jungtinės veiklos sutartį. Pabrėžė, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str., todėl turi būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Ūkio ministerija atsiliepimuose (t. I, el. b. l. 16–21; t. II, el. b. l. 170–176) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė pabrėžė, kad pagal Taisyklių 197 p. galutinį sprendimą dėl netinkamų finansuoti išlaidų dydžio sumos bei pažeidimo apimties ir turinio priima Agentūra, o Ūkio ministerija šio sprendimo pagrindu, vadovaudamasi Taisyklių 198 p., neturi teisės keisti Agentūros sprendimu nustatytos netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, ir priima sprendimą tik dėl Agentūros pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo. Agentūros sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujantis Taisyklių 198 p., negali būti keičiama, ir yra privaloma. Atkreipė dėmesį, kad LVAT laikosi nuostatos, jog Agentūros sprendimas dėl nustatyto pažeidimo ir Ūkio ministerijos sprendimas turėtų būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, t. y. pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymas dėl paramos grąžinimo turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – pažeidimo tyrimo išvada. Ūkio ministerijos nuomone, skundžiami įsakymai argumentuoti ir pagrįstas objektyviais duomenimis, atitinka VAĮ reikalavimus ir principus.
Dėl finansinės korekcijos taikymo atsakovė pažymėjo, kad ji neturėjo ir neturi įgaliojimų vertinti, ar pagrįstai buvo nustatyti pareiškėjo padaryti viešuosius pirkimus reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, kokio dydžio finansinė korekcija turi būti pritaikyta, jai nebuvo ir nėra pavesta vertinti Universiteto veiksmų teisėtumą, apskaičiuoti taikytinas finansines korekcijas, o jos funkcija nagrinėjamos procedūros požiūriu apsiribojo jau nustatytų pažeidimų pagrindu apskaičiuotų sumų išskaičiavimu ar neskyrimu, t. y. pirmiau priimtų Agentūros sprendimų vykdymu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimuose (t. II, el. b. l. 1–9, 177–182) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipė dėmesį, jog LVAT nutartyje nėra sakoma, kad 5 proc. finansinė korekcija, kaip tokia, yra neproporcinga padarytiems pažeidimams ir nagrinėjamu atveju negalima taikyti, o teigiama, kad Ūkio ministerija jos nepagrindę atliktu išsamiu visų aplinkybių vertinimu. Agentūros nuomone, Ūkio ministerijai išsamiai įvertinus visas LVAT nutartyje nurodytas būtinas vertinti aplinkybes, nustačius pagrindą, galėjo būti ir pagrįstai bei teisėtai nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta tokia pati 5 proc. finansinė korekcija.
Žemesnės instancijos teismas
Agentūra taip pat nesutinka, jog LVAT dalį nustatytų pažeidimų pripažino nepagrįstais. Pabrėžė, jog Universitetas bando suklaidinti teismą, nes LVAT pripažino pareiškėją padarius visus Agentūros pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytus VPĮ pažeidimus, tarp jų ir pareiškėjo skunde bandomą nuneigti VPĮ 32 str. 3 d. pažeidimą.
Pasak Agentūros, sprendimą siūlyti taikyti 5 proc. finansinę korekciją ji priėmė įvertinusi jos proporcingumą nustatytiems pažeidimams, be to, atsižvelgdama į LVAT nutartį, atnaujino pažeidimo tyrimą ir atitinkamai papildė pažeidimo tyrimo išvados 12 dalį, dar papildomai pagrįsdama, kodėl būtent 5 proc. dydžio korekcija šiuo atveju yra proporcinga ir taikytina. Paaiškino, kad pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir ją įgyvendinančių veiksmų programų projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – ir Atitikties taisyklės), 8.7 p. tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti pripažintos tik tos išlaidos, kurios atitinka viešųjų pirkimų reikalavimus. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant VPĮ ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatams, o Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimo sąvoka apima ir tuos ūkio subjekto veiksmus, kai dėl nepagrįstų išlaidų žala bendrajam biudžetui ne tik padaroma, bet ir gali būti padaroma.
Pažymėjo, kad vadovaujantis proporcingumo principu, pripažinti visas projekto pirkimo išlaidas netinkamomis finansuoti būtų neproporcinga, todėl, vadovaujantis Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Rekomendacijos), 26 p., nustatytam pažeidimui finansinis poveikis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Gairėmis, kuriose, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai neįmanoma apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų dydžio ar atšaukti visas išlaidas būtų neproporcinga, taikomos finansinės pataisos. Nurodė, kad, įvertinusi nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus, jų rūšį, trūkumų finansinę svarbą ir mastą bei atsižvelgusi į Valstybės kontrolės rekomendaciją, nustatė, kad turi būti taikoma Gairių 23 p. rekomenduojama minimali pataisa – 5 proc. finansinė korekcija (suma – 100 006,57 Lt) nuo pareiškėjo mokėjimo prašymuose MP001 – MP010 deklaruotų ir apmokėtų pagal sutartį išlaidų vertės. Atkreipė dėmesį, jog Valstybės kontrolė 2012 m. gruodžio 20 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-80-1-62 pasiūlė 5 proc. finansinę korekciją, taigi pritarė, kad būtent tokia korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui.
Agentūros įsitikinimu, Ūkio ministerija turėjo teisinį pagrindą ir pagrįstai ginčijamus įsakymus priėmė Agentūros atnaujintos pažeidimo tyrimo išvados pagrindu. Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma aplinkybė, kad iš pateiktų Ūkio ministro argumentų pripažįstant netinkamomis finansuoti išlaidomis ir sumos matyti, kad jie yra analogiški nurodytiems Agentūros pažeidimo tyrimo išvadoje, nereiškia, jog atsakovė savarankiškai neįvertino LVAT nutartyje nurodytų aplinkybių. Anot Agentūros, Lietuvos Respublikos ūkio ministras, sutikdamas su pažeidimų tyrimo išvada, neprivalo joje nustatytų aplinkybių (motyvų) būtinai perkelti į priimamą įsakymą. Ūkio ministerija gali prieiti ir analogiškas Agentūros padarytoms išvadas ir tokiais atvejais nuoroda į Agentūros išvadą yra visiškai pakankamas priimamo įsakymo motyvas.
Be to, Agentūra nurodė, kad pareiškėjo nurodoma ES Bendrojo Teismo byla negalima laikyti analogiška nagrinėjamai bylai, nes nagrinėjamu atveju skiriasi tiek nustatyti pažeidimai, tiek ir teisės aktai, reglamentuojantys už šiuos pažeidimus taikytinas finansines korekcijas. Pažymėjo, jog LVAT savo praktikoje yra pripažinęs kad pažeidimams, patenkantiems į 2007 m. Gairių 23 p., mažiausia taikytina korekcija yra 5 proc. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeidimai nėra tik formalūs. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju padarė ne vieną pažeidimą – pažeisti VPĮ 25 str. 2 d., 3 d. 1 p. ir 8 d., taip pat 32 str. 3 d. ir 85 str. 2 d. LVAT pripažino pareiškėją padarius visus šiuos pažeidimus. Pabrėžė, jog ESTT pasisako, kad net tais atvejais, kai tam tikros nuostatos leidžia valstybėms narėms palikti galioti sutarčių, sudarytų pažeidžiant teisės aktus, pasekmes, perkančiosios organizacijos elgesys ES biudžeto atžvilgiu negali būti pripažintas atitinkančiu ES teisę. Net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus, todėl, Agentūros manymu, laikyti pareiškėjo padarytus pažeidimus formaliais ir mažareikšmiais negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo Universiteto atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Ūkio ministerijos atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjo projekto, įgyvendinamo Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti teisėto ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos edukologijos universitetas, Agentūra ir Ūkio ministerija 2010 m. gegužės 31 d. pasirašė trišalę projekto „Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso renovacija“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030 (toliau – ir Sutartis), 2011 m. gruodžio 15 d. buvo pasirašytas sutarties pakeitimo susitarimas Nr. 1, kuriuo nustatyta projekto biudžete didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma – 2 088 194,64 Lt (t. II, el. b. l. 17–41). Pagal Sutartį, vykdydamas projektą, Universitetas įsipareigojo laikytis VPĮ nuostatų (Sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 p., bendrųjų sąlygų 2.1.8 p.).
Agentūra, remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pranešimu 2012 m. spalio 25 d. pradėjo pažeidimo tyrimą ir 2012 m. lapkričio 30 d. parengė Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT02 dėl pareiškėjo projekte nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo. Agentūra tyrimo metu nustatė, kad vykdant Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso, esančio adresu Studentų g. 39, renovacijos (rekonstrukcijos) darbų pirkimą buvo pažeistos VPĮ 25 str. 2 d., 25 str. 3 d. 1 p., 25 str. 8 d., 32 str. 3 d., 85 str. 2 d. nuostatos, Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto rektoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-46 (SVPT) (toliau – ir Aprašas), 5.12.1 ir 5.12.2. p. nuostatos, Atitikties taisyklių 8.7 ir 8.8 p., Sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 p. ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 p. Minėtoje išvadoje pasiūlyta Universitetui pagal Gairių 23 p. pritaikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo mokėjimo prašymuose MP001–MP010 deklaruotų ir apmokėtų išlaidų vertės.
Ūkio ministerija 2013 m. sausio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 4-9 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, grąžinimo“ ir įsakymą Nr. 4-10 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 4-353 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“, kuriais, atsižvelgdama į minėtą 2012 m. lapkričio 30 d. Agentūros išvadą, nusprendė susigrąžinti dalį finansinės paramos lėšų – 100 006,57 Lt.
Pareiškėja, nesutikdama su nustatytais pažeidimais ir Ūkio ministerijos bei Agentūros sprendimais susigrąžinti dalį finansinės paramos kreipėsi į teismą. LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-857/2014, remdamasis VAĮ 3 str. 3 p. ir atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos diskreciją vertinti pažeidimo tyrimo išvados pagrįstumą, panaikino 2013 m. sausio 8 d. Ūkio ministerijos įsakymus ir grąžino Agentūros sprendimą ir 2012 m. lapkričio 30 d. pažeidimo tyrimo išvadą Ūkio ministerijai iš naujo nagrinėti, ir, įvertinus aplinkybes, patvirtinančias pažeidimo pobūdį, svarbą ir finansinius nuostolius, taip pat tikslus, kurių siekiama finansinių korekcijų taikymu, būtinumą jas taikyti, priemonių proporcingumą, priimti naują sprendimą. Minėtoje nutartyje LVAT, be kita ko, konstatavo, kad atsakovė turėjo tam tikrą laisvę nustatyti korekcijos dydį, ir kad parinkta poveikio priemonė ir jos mastas nebuvo pagrįstas išsamiu pažeidimo pobūdžio, svarbos ir finansinių nuostolių vertinimu, todėl parinkta priemonė – 5 proc. finansinė sutarties pataisa nėra proporcinga padarytam pažeidimui (t. II, el. b. l. 123–138).
Atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 5 d. LVAT nutartį, Agentūra 2014 m. birželio 9 d. atnaujino pažeidimo tyrimą dėl Universiteto projekto „Vilniaus pedagoginio universiteto mokomojo laboratorinio korpuso renovacija“ ir 2014 m. birželio 23 d. priėmė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-030/IT03 (t. II, el. b. l. 78–85), kurioje, kaip ir 2012 m. lapkričio 30 d. išvadoje, nurodė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 25 str. 2 d., 25 str. 3 d. 1 p., 25 str. 8 d., 32 str. 3 d., 85 str. 2 d., Aprašo 5.12.1 ir 5.12.2. p., Atitikties taisyklių 8.7 ir 8.8 p., Sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 p. ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 p. Minėtoje išvadoje Agentūra pateikė Ūkio ministerijai pasiūlymą Universitetui pagal Gairių 23 p. pritaikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo mokėjimo prašymuose MP001–MP010 deklaruotų ir apmokėtų išlaidų vertės.
Lietuvos Respublikos ūkio ministras, atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 23 d. Agentūros išvadoje nustatytus pažeidimus, 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-505 įpareigojo Universitetą grąžinti 100 006,57 Lt, iš jų 85 005,58 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų ir 15 000,99 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sąskaitą t. I, el. b. l. 8–9) bei 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-506 atitinkamai sumažino pareiškėjo projekto finansavimą (t. I, el. b. l. 10–11).
Pažymėtina, kad pagrindinis pareiškėjo argumentas, kodėl turėtų būti panaikinti Įsakymai Nr. 4-505 ir Nr. 4-506, – LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutarties nurodymų nevykdymas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyta, ar priimant skundžiamus įsakymus buvo įvertintos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo pobūdį, svarbą ir finansinius nuostolius, taip pat tikslais, kurių siekiama finansinių korekcijų taikymu, būtinumas jas taikyti, priemonių proporcingumas.
Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog LVAT dalį Agentūros nustatytų pažeidimų pripažino nepagrįstais. Kaip matyti iš 2014 m. gegužės 5 d. LVAT nutarties, pastarojoje tik pritarta pareiškėjo argumentams, kad Agentūra nepagrįstai nurodė, jog Universitetas visiškai neleido atsižvelgti į subrangovo kvalifikaciją, t. y. neleido sumuoti rangovo ir subrangovų pajėgumų, tačiau LVAT taip pat konstatavo, kad ribojančiu tiekėjo galimybes laikytinas nurodymas remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik esant konkretaus teisinio pobūdžio ryšiams – jungtinės veiklos sutarčiai – tiekėjų turėjo būti suprantamas ir galėjo būti taikomas tik kartu su imperatyvia įstatymo nuostata neatsižvelgti į teisinio pobūdžio ryšių formą su subrangovais. Taigi šiuo atveju VPĮ 32 str. 3 d. pažeidimas pripažintas pagrįstu, tačiau LVAT tik pakeitė šio pažeidimo argumentaciją.
Teismas atkreipia dėmesį, jog LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje iš esmės pripažino, kad Agentūros nustatyti Universiteto padaryti pažeidimai yra pagrįsti ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymus panaikino dėl nemotyvuotai pritaikytos sankcijos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi teismas pakartotinai nepasisakys dėl Agentūros nustatytų pažeidimų pagrįstumo, kadangi jie patvirtinti LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi nagrinėjamu atveju Universitetas techninio projekto statinio architektūros ir konstrukcijos projekto dalyje langų ir durų techninės specifikacijoje, techninio projekto šilumos punktų, vėdinimo projekto dalies darbų kiekių žiniaraštyje Nr. 103 ir Nr. 104 nurodymas konkretų darbo pavadinimą ar standartą, pažeidė VPĮ 25 str. 2 d., 25 str. 3. d. 1 p., 25 str. 8 d., 85 str. 2 d. ir Aprašo 5.12.1. p. Universitetas 2010 m. kovo 1 d. raštu Nr. (13.04)-R4 pateikė tiekėjams atsakymą, kuriame nurodė, kad subrangovų kvalifikacija pirkimo procedūrų metu nevertinama, o pagrindinis rangovas, kuris neturi silpnų srovių atestato, bet turi visus ISO, norėdamas pateikti tinkamą pasiūlymą turėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartį su ūkio subjektu, kuris turi silpnų srovių atestatą, visus ISO ir atitinka kitus pirkimo sąlygose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus, pažeidė VPĮ 32 str. 3 d., 85 str. 2 d. ir Aprašo 5.12.2. p. Be to, pareiškėjas, deklaruodamas pirkimo išlaidas mokėjimo prašymuose, pažeidė Atitikties taisyklių 8.7 p. ir 8.8 p., Sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 p. ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 p.
Dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos pagrįstumo pažymėtina, kad, atlikusi pakartotinį pažeidimo tyrimą, Agentūra Universitetui taikomą 5 proc. finansinę korekciją argumentavo 2014 m. birželio 23 d. išvados 12 dalyje, kurioje nurodė, kad nustatyti VPĮ pažeidimai galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatams, šių pažeidimų ištaisyti nebegalima (pirkimas įvykęs, pirkimo sutartis pasirašyta, rangos darbai atlikti ir priimti). Be to, Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimo sąvoka apima ir tuos ūkio subjekto veiksmus, kai dėl nepagrįstų išlaidų žala bendrajam biudžetui ne tik padaroma, bet ir gali būti padaroma. Agentūra, motyvuodama pareiškėjui paskirtą finansinę korekciją, be kita ko, rėmėsi ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu byloje Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer etdes Collectivités territoriales prieš Chambre de commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10, kuriame nurodoma, kad iš struktūrinių fondų neturi būti finansuojami veiksmai, vykdomi
pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Dėl subsidijos gavėjo, kaip perkančiosios organizacijos, viešųjų pirkimų, siekiant įgyvendinti subsidijuojamas priemones, taisyklių pažeidimo būtų patiriamos nepagrįstos išlaidos ir taip daroma žala ES biudžetui. ESTT pabrėžė, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus. Net tais atvejais, kai tam tikros nuostatos leidžia valstybėms narėms palikti galioti sutarčių, sudarytų pažeidžiant teisės aktus, pasekmes, perkančiosios organizacijos elgesys ES biudžeto atžvilgiu negali būti pripažintas atitinkančiu ES teise. Be to, Agentūra atkreipė dėmesį ir į ES Bendrojo teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje T-384/10, kuriame teigiama, jog būtent valstybės narės visų pirma atsako už projektų finansinę priežiūrą ir būtent jos privalo imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų tinkamą Europos lėšų panaudojimą, kad projektai būtų valdomi laikantis visų taikytinų Sąjungos teisės aktų, kad būtų užkirstas kelias ir aptikti pažeidimai ir kad būtų užtikrintas valdymo ir kontrolės sistemų egzistavimas ir geras veikimas valstybėse narėse siekiant, jog europinės lėšos būtų naudojamos tinkamai ir veiksmingai. Finansinių koregavimų tikslas yra atkurti padėtį taip, kad visos išlaidos, kurios nurodytos prašyme bendrai finansuoti iš Sanglaudos fondo, būtų suderinamos su toje srityje taikomais Sąjungos teisės aktais. Agentūra paaiškino, kad, vadovaujantis proporcingumo principu, pripažinti visas projekto pirkimo išlaidas, kurių vertė – 2 000 131,43 Lt, netinkamomis finansuoti būtų neproporcinga, todėl pagal Rekomendacijų 26 p. nustatytam pažeidimui finansinis poveikis apskaičiuotas vadovaujantis Gairėmis, kuriose numatytos korekcijos sudaro galimybę įvertinti pažeistų ES finansinės paramos naudojimo taisyklių svarbą ir nustatyto neatitikimo mastą bei atstatyti situaciją, kurioje 100 proc. visų bendram finansavimui struktūrinių fondų deklaruotų išlaidų atitiktų taikomas nacionalines ir bendrijos taisykles. Gairėse numatyta, kad tais atvejais, kai neįmanoma apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų dydžio ar atšaukti visas išlaidas būtų neproporcinga, taikomos finansinės pataisos. 2014 m. birželio 23 d. išvadoje Agentūra taip pat nurodė, kad įvertinusi nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus, jų rūšį, trūkumų finansinę svarbą ir mastą bei atsižvelgusi į Valstybės kontrolės rekomendaciją, nustatė, kad turi būti taikoma Gairių 23 p. rekomenduojama minimali pataisa – 5 proc. finansinė korekcija (suma – 100 006,57 Lt) nuo projekto vykdytojo mokėjimo prašymuose MP001–MP010 deklaruotų ir apmokėtų pagal Sutartį išlaidų vertės – 2 000 131,43 Lt. Taip pat pažymėjo, kad Valstybės kontrolė 2012 m. gruodžio 20 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-80-1-62 pasiūlė 5 proc. finansinę korekciją, o Europos Komisija, tvirtindama šią ataskaitą, pritarė, jog 5 proc. finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Agentūra ištaisė LVAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytus pirminio pažeidimo tyrimo metu priimtų sprendimų trūkumus, t. y. tinkamai ir pagrįstai motyvavo pareiškėjui pritaikytą finansinę korekciją. Teismas atkreipia dėmesį, jog LVAT panaikino Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. sausio 8 d. įsakymų Nr. 4-9 ir Nr. 4-10, kaip neatitinkančius VAĮ 3 str. 3 p. įtvirtinto proporcingumo principo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, tačiau minėta LVAT išvada vienareikšmiškai nereiškia, kad 5 proc. finansinė korekcija buvo per didelė, minėtu atveju ji buvo nemotyvuota. Atlikusi pakartotinį pažeidimų tyrimą. Agentūra 2014 m. birželio 23 d. išvadoje pateikdama pasiūlymą dėl finansinė korekcijos dydžio aptarė pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį, mastą ir svarbą, vadovaudamasi tesimų praktika, pagrindė finansinių korekcijų taikymo tikslą, būtinumą, taip pat vertino finansinė korekcijos proporcingumą. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad Agentūros pažeidimo tyrimo išvada ir ūkio ministro įsakymas pripažinti atitinkamo projekto išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis ir įpareigoti grąžinti išmokėtų lėšų dalį turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – Agentūros pažeidimo tyrimo išvada (LVAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013, 2015 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A325-822/2015). Taigi šiuo atveju 2014 m. birželio 23 d. Agentūros išvada ir motyvuojamoji skundžiamų Įsakymų Nr. 4-505 ir Nr. 4-506 dalis.
Teismas taip pat pažymi, kad, nors Gairėse yra nustatytas tik rekomenduojamas finansinės pataisos dydis, o rekomendacijos pagal savo pobūdį negali būti laikomos imperatyviomis ir vienareikšmiškai privalomomis, tačiau visiškai neatsižvelgti į Gairėse pateiktas rekomendacijas, ypač, kai pagal jas taikoma finansinė korekcija yra išsamiai argumentuojama, nėra pagrindo. Šiuo atveju pagal Universiteto padarytus pažeidimus Agentūra vadovavosi Gairių 23 p. pateikta rekomendacija už neteisėtų atrankos ir (arba) sutarties pasirašymo kriterijų taikymą, kuris kai kuriems konkurso dalyviams turi atgrasomąjį poveikį, nes įgyvendinant kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą yra nustatyti neteisėti apribojimai rekomenduojama skirti 10 proc. nuo sutarties sumos pataisa, kuri gali būti sumažinta iki 5 proc. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.
Kaip matyti iš 2014 m. birželio 26 d. Agentūros išvados, Agentūra nevertino Universiteto padarytų pažeidimų kaip labai sunkių, todėl nusprendė pritaikyti minimalią rekomenduojamą 5 proc. pataisą, be to, pažymėjo, kad ši pataisa taikoma ne nuo visos sutarties sumos, o nuo pareiškėjo mokėjimo prašymuose MP001–MP010 deklaruotų ir apmokėtų pagal sutartį išlaidų vertės. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė Agentūra, net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus. Taigi net ir konstatavus, kad atsakovė turėjo tam tikrą laisvę nustatyti korekcijos dydį, galima pripažinti, kad parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus Universiteto padarytiems pažeidimams, todėl Įsakymų Nr. 4-505 ir Nr. 4-506 nėra pagrindo panaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.