Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui N. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje MB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, VMI) pareiškimą 2023 m. gruodžio 15 d. iškelta administracinio nusižengimo byla D. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė, įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2021 m. gruodžio 3 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. (kai buvo iškelta bankroto byla) nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Bankroto bylos iškėlimas yra viena iš pasekmių, kylančių nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra numatyta pareiga juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo (juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo) procesą pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

6. Administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2-2300/2013, Nr. e2-469-381/2018, Nr. Nr. 2-1397-180/2018, Nr. 2-468-781/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas siejamas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

7. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu D. R. buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl šiai bendrovei tapus nemokiai, būtent D. R., kaip juridinio asmens vadovui, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

9. Bendrovė VĮ Registrų centrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, nors pati MB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. rugpjūčio 11 d. Byloje duomenų apie bendrovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą nėra, 2023 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis darbuotojų įmonėje nebuvo, registrų duomenimis bendrovė registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, duomenų nei apie vykdomas sutartis, nei apie gaunamas pajamas iš vykdomos veiklos byloje taip pat nepateikta.

10. Ginčo, kad bendrovė buvo nemoki byloje nekilo, juolab bendrovės nemokumo faktą įrodo tai, jog pagal kreditorės VMI 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimą Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1180-1043/2023 iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 21 d. Minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje padaryta išvada, kad Bendrovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra.

11. Kaip matyti iš prejudicinių aplinkybių, nustatytų Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, MB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ne tik VMI, kur mokestinė nepriemoka yra 18 655,14 Eur, bet ir kitiems kreditoriams (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), kur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įsiskolinimas sudaro 768,62 Eur). Minėtoje nutartyje pažymėta, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį apdraustųjų asmenų nebuvo, bendrovės atžvilgiu yra vykdomos šešios vykdomosios bylos (Nr. 0137/22/00883, Nr. 0137/22/00844, Nr. 0137/22/00778, Nr. 0137/22/00777, Nr. 0137/22/00709, Nr. 0137/22/00339), bendrai išieškotina suma yra 22 216,12 Eur. Be to, Bendrovė nurodė, jog įmonės kreditoriai yra: R. R. - 350 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 160,93 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 167,38 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 261,14 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 121,11 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 632,26 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 1 150,00 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 95,34 Eur. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nurodyti duomenys leidžia spręsti apie tai, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ne tik VMI , bet ir kitiems kreditoriams. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, minėtoje bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kreditoriai: V. B. 2151,41 Eur, VMI 18 655,14 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 167,39 Eur, V. A. 70 Eur, VSDFV Kauno skyrius 817,60 Eur, viso – 19 710,13 Eur.

12. Pažymėtina, kad minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje iškelti bankroto bylą MB „(duomenys neskelbtini)“ teismas pasisakė dėl tapačių aplinkybių, kurias nurodė ir šioje nagrinėjamojoje byloje D. R., t. y., kad nors bendrovė nurodė, kad : 1) įmonė ilgalaikio turto turi už 6 452,16 Eur, o trumpalaikio turto – už 5 565,57 Eur, tačiau nepateikė duomenų apie nurodomo turto sudėtį bei įrodymų, patvirtinančių nurodomą vertę; 2) įmonės debitorių skola yra 9 235 Eur, tačiau įrodymų patvirtinančių nurodomas aplinkybes taip pat nepateikė, nors Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimis atsakovės vadovas D. R. buvo įpareigotas pateikti aktualius JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus; 3) iš skolininkų išieškota suma padengs įsiskolinimą biudžetui, tačiau teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį laikoma, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje R. R. minėtoms aplinkybėms dėl debitorių skolų, dėl iš skolininko V. B. išieškotinos žalos, pagrįsti taip pat nepateikė jokių duomenų, o pateikti duomenys niekaip nepatvirtina fakto, kad bendrovė turi realių galimybių išsiieškoti kažkokias konkrečiai neįvardintas skolas, kurių dydis net nebuvo nurodytas, juolab nepateikti duomenys apskritai įrodantys tokias skolas. Teismas pažymi, kad šių R. R. nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip pagrindžiančių Bendrovės galimybių atkurti mokumą realumą, nes, kaip minėta, nėra aiškus Bendrovei jos buvusio darbuotojo V. B. veiksmais galbūt padarytos žalos dydis; nėra aišku ar dėl tos galimos žalos bus reiškiamas ieškinys ir ar jis bus tenkintinas, juolab neaišku ar galimai priteistos žalos išieškojimas bus rezultatyvus.

13. Be to, pastebėtina, kad pagal D. R. pateiktus teismui duomenis, ikiteisminis tyrimas vyko ne dėl pasisavintų bendrovės lėšų, o dėl BK 222 straipsnio 1 dalies, t. y. už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą bei pagal BK 300 straipsnį, t. y. dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Pateiktame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nebuvo konstatuota, kad iš įmonės buvo pasisavintos lėšos ir tokiu būdu padaryta žala, dėl kurios atsirastų galimybė reikšti civilinį ieškinį bendrovės naudai. D. R. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui tikėjosi, kad įmonė susigrąžins pakankamai lėšų iš kurių bus įmanoma padengti įsiskolinimus, nesudaro pagrindo asmeniui nesilaikyti JANĮ 6 straipsnio nuostatos nurodančios, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Vykstantis ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas nevykdyti įstatymais numatytų vadovo pareigų esant nemokiai įmonei. Aplinkybė, kad bendrovės nemokumui atsirasti galėjo turėti reikšmės galimai neteisėtais buvusio darbuotojo veiksmais bendrovei sukurta didelės vertės mokestinė prievolė, nepaneigia bendrovės vadovo pareigos imtis atkurti įmonės mokumą, įrodyti įmonės gyvybingumą ir realias galimybes per protingą laiką atsiskaityti su kreditoriais, t. y. pagrįsti, jog atsidarę finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Šiuo atveju, D. R. jokių realių veiksmų neatliko.

14. D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. nustatyta mokestinė nepriemoka buvo neženkli, dėl ko jam nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto bendrovei iškėlimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2022 m. sausio 20 d. priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos – 157,14 Eur. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su D. R., kad minėta suma nelaikytina ženklia lyginant ją su vėliau bendrovės atžvilgiu priimtų nurodymų nurašyti mokestines nepriemokas ir sprendimų išieškoti mokestines nepriemokas iš turto sumomis. Tačiau, pažymėtina, kad bendrovė atsiskaityti už šią mokestinę nepriemoką 157,14 Eur sumoje nesugebėjo. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų ši suma sparčiai išaugo ir 2022 m. balandžio 21 d., praėjus tik trims mėnesiams po pirmojo nurodymo, buvo priimtas nurodymas nurašyti 8863,42 eurų mokestinę nepriemoką iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (sąskaitų), už nepilnai dviejų savaičių priimtas nurodymas nurašyti jau 9024,18 Eur, o praėjus dar 20 dienų priimtas sprendimas išieškoti mokestinę neprimoką iš turto 17987,69 Eur sumoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nepaisant to, jog pirmoji mokestinė nepriemoka nebuvo ženkli, tačiau Bendrovė net ir jos nesugebėjo sumokėti, vėliau trumpame laikotarpyje ši mokestinė nepriemoka ženkliai išaugo, kas rodo, jog Bendrovė buvo nemoki, nes negalėjo vykdyti turtinių prievolių. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad kaip minėta, mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, bendrovės atžvilgiu vykdomos 6 vykdomosios bylos, be VMI bendrovė turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai bankroto byloje, kaip minėta aukščiau, jau patvirtinti.

15. D. R. teismo posėdyje nepagrįstai nurodė, jog VMI sprendimu jam buvo išdėstyta mokestinė nepriemoka, dėl ko jis ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepagrindė jokiais duomenimis. Kaip nurodė VMI atstovas, nors ir buvo gautas D. R. prašymas išdėstyti, tačiau jis nebuvo tenkintas, sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos buvo priimtas 2022 m. rugpjūčio 18 d., išsiųstas D. R. 2022 m. rugsėjo 20 d., tačiau priėmus šį sprendimą įmonės vadovas vis tiek nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai padarė VMI 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimu, t. y. praėjus beveik vieneriems metams po minėto sprendimo neišdėstyti mokestinės nepriemokos priėmimo. Atsižvelgiant į tai, įmonės vadovas turėjo pakankamai laiko atlikti veiksmus, kurių reikalauja JANĮ 6 straipsnis, tačiau to nepadarė.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad įmonės vadovui (ar kitiems atsakingiems asmenims) nekiltų atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pavėluotą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui (ar jo nepateikimą), neužtenka konstatuoti, kad vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-54-648/2020). Nagrinėjamu atveju, D. R. nurodė tik deklaratyvius abstrakčius teiginius apie veiksmus, kurių jo manymu jis ėmėsi atkurti įmonės mokumą (laukė ikiteisminio tyrimo eigos, kreipsis dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo, kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo), tačiau nebuvo sukonkretintos priemonės, nebuvo pateikti tai pagrindžiantys duomenys, dėl ko teismas negali motyvuotai pasisakyti dėl abstrakčiai nurodytų veiksmų, jų reikšmės gerinant Bendrovės finansinę būklę ir atkuriant jos mokumą. Kita vertus, nesant D. R. nurodytoms aplinkybėms pagrindžiančių duomenų, teismas apskritai negali laikyti, kad kažkokios priemonės realiai buvo imtasi taikyti, kad atkurti Bendrovės mokumą, kad tos deklaratyviai nurodomos priemonės skirtos įmonės finansinei padėčiai gerinti. Be to, kad ir kokie būtų buvę, jei buvę, D. R. veiksmai dėl Bendrovės mokumo atkūrimo, jie įmonės mokumo neatkūrė, juolab šios bylos kontekste svarbu tai, kokie D. R. veiksmai buvo atlikti tuo laikotarpiu, kuomet jis privalėjo imtis konkrečių veiksmų Bendrovės mokumui atkurti, t. y. jo vadovavimo laikotarpiu iki bankroto bendrovei bylos iškėlimo, todėl konstatuotina, kad D. R. per įstatymo nustatytą terminą nesiėmė reikiamų ir pakankamų priemonių įmonės mokumui atkurti, taip pat neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

17. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad D. R. vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, vadovas jau nuo 2022 m. sausio 20 d., kada VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, galėjo ir turėjo suvokti įmonės nemokumo būseną, kuri nepagerėjo iki pat 2023 m. rugpjūčio 3 d., kai Kauno apygardos teisme buvo gautas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Kaip minėta Bendrovės nemokumas konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla. Įvertinus minėtą aplinkybę, taip pat tai, kad kaip nustatyta aukščiau, MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kitų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tai, kad antstolių išieškojimų suma 22 216,12 Eur, teismo vertinimu, tokiomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tai yra bendrovei realiai neveikiant bei nevykdant veiklos, neturint piniginių lėšų ir iš esmės kitokio likvidaus turto, vis didėjant įsipareigojimams VMI ir kitiems kreditoriams, neabejotina, kad D. R. turėjo suvokti įmonės nemokumo būseną, todėl sutiktina su pareiškėju, kad ne vėliau kaip nuo 2022 m. sausio 20 d. D. R. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi bankroto byla MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, minėta D. R. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo baigėsi 2023 m. rugsėjo 28 d. Dėl D. R. tvirtinimo, kad jis kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir dėl šios priežasties nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo priimtas sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos, ir praėjus beveik metams po priimto sprendimo bankroto bylą iškėlė ne pats įmonės vadovas, o VMI 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimu, tačiau D. R. buvo žinoma, kokia yra jo vadovaujamos bendrovės finansinė padėtis vėliausiai tuo metu, kai gavo VMI 2022 m. sausio 20 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta įmonės vadovui todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad D. R., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo faktas, tiek ir pareigos D. R. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas. D. R., būdamas bendrovės vadovu ir suprasdamas finansinės būklės sunkumą, bendrovei tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditorės, teises. Nustatytos aplinkybės patvirtina D. R. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

20. Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. R., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, turėdamas pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatliko JANĮ 6 straipsnyje numatytų privalomų veiksmų, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, tuo pažeidė kreditoriaus – pareiškėjos VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

21. Bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos rūšis parenkama iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

22. Kreditorių teisių pažeidimas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

23. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

24. Teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, D. R. asmenybę (ne kartą baustas administracine tvarka, tokio pobūdžio nusižengimą padarė jau ne pirmą kartą, anksčiau yra baustas taip pat pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kart anksčiau baustas už nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema, oficialiąja statistika). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę švelninti D. R. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Šiuo atveju teismas nenustatė nei vienos D. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

25. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, tai, kad nenustatyta D. R. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad asmuo baustas ne kartą administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, anksčiau baustas už tapatų nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta D. R. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą –baudą, kurios dydis atitinka įstatymo sankcijoje numatytą vidurkį. Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokia nuobauda laikytina proporcinga, teisinga ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

D. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.