Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

rašytinio proceso tvarka bylą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei G. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei G. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Parengiamasis teismo posėdis byloje vyko 2019 m. rugsėjo 10 d. 9:00 val.

Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys sudarė taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos.

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. CK 6.985 straipsnis nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią.

Šalys pateikė teismui sudarytą taikos sutartį, kuria gera valia susitarė dėl pareikštų reikalavimų, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat šalys išsprendė kitus ginčytinus klausimus.

Šalys taikos sutartyje patvirtino, kad šios sutarties sąlygų turinys joms yra suprantamas, aiškus ir atitinka jų išreikštą valią, kad jiems išaiškintos taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y. teismui patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 587 straipsnio 1 punktas, CK 6.985 straipsnis).

Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, kad šalių sudaryta ir pasirašyta taikos sutartimi yra išreikšta bendra suderinta jų valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų CK 6.984 straipsnyje, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis tarp šalių išsprendžia kilusį ginčą, taikos sutartis yra tvirtinama (CPK 582 straipsnio 3 dalis, CK 6.983 straipsnis).

Teismas į taikos sutarties, tvirtinamos šia nutartimi, sąlygas neįtraukia nuostatų, susijusių su prašymu patvirtinti taikos sutartį, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės(taikos sutarties 4 ir 5 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017), tačiau įtraukia imperatyvią nuostatą, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Patvirtinus taikos sutartį civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Įstatymas numato, kad jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi ieškovas byloje žyminio nemokėjo, nes buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnis).

Šalys taikos sutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų nesusitarė, tačiau abiem šalims byloje yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, o atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Patvirtinus taikos sutartį panaikintinos 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovės G. A. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Išaiškintina, kad vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį Nr. e2-12458-717/2019 suteiktas išlaikymas turi būti minusuojamas iš priteisto išlaikymo sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

patvirtinti ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarytos taikos sutarties sąlygas:

1. (duomenys neskelbtini).

Civilinę bylą nutraukti.

Valstybei bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi Nr. e2-12458-717/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistą laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur nuo 2019 m. balandžio 11 d. (prašymo padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-12458-717/2019 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį Nr. e2-12458-717/2019 suteiktas išlaikymas turi būti minusuojamas iš priteisto išlaikymo sumos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.