Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-64-385/2024 Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00017-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 16.9; 21.10.4.

2024 m. balandžio 29 d.

institucijos atstovui R. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

L. R., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, našlės, gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024-01-29 nutarimo Nr. 85-ANR_N-314-2024 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja prašo panaikinti Tauragės apskrities VPK 2024-01-29 nutarimo dalį dėl jos nubaudimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o tam nesant pagrindo - pakeisti šį nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti mažesnio dydžio baudą ir trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Paaiškino, kad Tauragės apskrities VPK 2024-01-29 nutarimu ji pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir paskirta subendrinta nuobauda 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. Nubausta už tai, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre (duomenys neskelbtini) kaime, Šilutės r., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldė automobilio ir apgadindama kelio atitvarus ir signalinį stulpelį nuvažiavo nuo kelio į griovį. Po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. jai nustatytas 0,48 promilės neblaivumo laipsnis. Taip pat apkaltinta tuo, kad vairavo automobilį, kurio dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas po savininko mirties. Pareiškėja pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) vėlų vakarą važiuodama nesuvaldė savo automobilio ir nuvažiavo į pakelės griovį. Tačiau ji nejuto ir nesuprato, kad nuvažiuodama į griovį apgadino kelio atitvarus ar stulpelį, t. y. nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, apie kurį reikia pranešti policijai ir likti įvykio vietoje iki įvykio aplinkybių nustatymo. Jos vairuotas automobilis registruotas mirusio vyro vardu. Apie tai, kad tam automobiliui yra uždrausta dalyvauti eisme, ji nežinojo.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas atsiliepime prašo skundo netenkinti, kadangi jo nuomone, nuobauda paskirta teisingai. Administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 423 str. 3 d., 415 str. 2 d., kurių padarymu yra kaltinama L. R., įrodyti administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, kas buvo konstatuota nutarime administracinio nusižengimo byloje. Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 str. 3 d. yra būtina nustatyti asmens neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį, o taip pat kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) aplinkybę. Nagrinėjamu atveju dėl L. R. neblaivumo fakto ir jos neblaivumo laipsnio (alkoholį pavartojus po eismo įvykio dar iki įvykio aplinkybių nustatymo), ginčo nekilo. L. R. teigė, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo blaiva, tačiau pripažino faktą, kad po eismo įvykio grįžusi į namus ir būdama susinervinusi, dar iki visų aplinkybių ištyrimo, išgėrė alkoholio, t. y. kelias nepilnas stiklines brendžio. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys (neblaivumo nustatymo aktas) leidžia įsitikinti, kad L. R. dviejų tikrinimų alkoholio matuokliu metu buvo nustatytas mažiausias 0,48 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą) neblaivumas ir ji šios aplinkybės neginčija. Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 str. 3 d. būtina nustatyti, ar transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. R. vairuodama automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į metalinį kelio atitvarą, pervažiavo signalinį stulpelį ir nuvažiavusi nuo kelio į griovį sustojo. Šias aplinkybes pripažįsta pati L. R.. Kad eismo įvykio metu buvo apgadinti kelio įrenginiai - kelio atitvaras, signalinis stulpelis, leidžia įsitikinti byloje esantys duomenys: fiksuota nuotraukose, eismo įvykio fiksavimo protokole, policijos pareigūno A. L. tarnybiniame pranešime, AB „Kelių priežiūra“ pateiktame rašte, pačios L. R. paaiškinime nurodytos aplinkybės. Nustatant, ar asmens veikoje yra požymiai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 str. 3 d., turi būti nustatytas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimas (apgadinimas), tačiau kilti atsakomybei pagal minimo ANK straipsnio 3 dalį nėra būtina nustatyti padarytos turtinės žalos dydį ar konstatavimą, kad turtinė žala yra padaryta, nes ANK 423 str. 3 d. numatytų veiksmų padarymas nesiejamas su turtinės žalos padarymu, o pakanka nustatyti tik kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo nustatyta.

L. R. pripažinta kalta padariusi vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų kelių eismo srityje. L. R., turėdama teisę vairuoti transporto priemones ir dalyvaudama viešajame eisme kaip transporto priemonės vairuotoja, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, susipažinti su administracine atsakomybe už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu ir šių administracinių nusižengimų nedaryti. Asmuo žinodamas, kad už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus yra numatomas privalomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.

Mano, kad priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra jokio pagrindo jį naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ar jį keisti, paskiriant L. R. mažesnio dydžio baudą ir trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes tai šioje administracinio nusižengimo byloje prieštarautų ANK 22 straipsnio nuostatoms. Nutarimas buvo priimtas remiantis administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, o paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra adekvačios L. R. padarytam administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 423 str. 3 d. Dėl nusižengimo, numatyto ANK 415 str. 2 d. nurodė, kad priimant nutarimą ir paskiriant nuobaudą už šį pažeidimą nebuvo duomenų apie tai, kad minėto automobilio dalyvavimas viešajame eisme yra sustabdytas. Nuobauda dėl šio pažeidimo paskirta, kadangi nusižengimo protokole toks kaltinimas buvo įrašytas. Jei paaiškėtų, kad sprendimas dėl automobilio dalyvavimo eisme sustabdymo nebuvo priimtas, sutinka, kad byla šioje dalyje būtų nutraukta.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos ir alkoholio vartojimo iki jo aplinkybių nustatymo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigas pasilikti eismo įvykio vietoje, nevartoti alkoholio iki aplinkybių nustatymo ir jas (pareigas) tyčia ignoravo. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33- 2013

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja (duomenys neskelbtini) surašė administracinio nusižengimo protokolą L. R. pagal ANK 423 str. 3 d., 415 str. 2 d. dėl to, kad ji (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre (duomenys neskelbtini) kaime, Šilutės r., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldė automobilio, ko pasėkoje kliudė kelio atitvarus ir signalinį stulpelį, taip juos apgadindama ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. L. R. nustatytas 0,48 promilių neblaivumo laipsnis, todėl vairuotoja vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, kelio atitvarai, signalinis stulpelis, žmonės nenukentėjo. Taip pat ji vairavo automobilį, kurio dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas po savininko mirties. Tuo L. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 127, 221, 226 punktus.

2024-01-29 nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 3 d. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas paskyrė 1 200 Eur baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams bei uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių. Pagal ANK 415 str. 2 d. paskyrė 50 Eur baudą. Galutinė nuobauda paskirta 1 200 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams bei uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių.

Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.).

ANK 423 str. 3 d. numatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Pagal šio straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Iš minėto įstatymo matyti, kad pagal ANK 423 str. 3 d. atsako vairuotojas, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata ar sugadinti (apgadinti) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, kelių, kelio ir kiti įrenginiai arba kitas turtas ir iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre (duomenys neskelbtini) kaime, Šilutės r., pareiškėja vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, ko pasėkoje kliudė kelio atitvarą ir signalinį stulpelį ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. L. R. nustatytas 0,48 promilių neblaivumas.

Pagal pareiškėjos aiškinimą, ji važiavo viena, buvo tamsu, todėl po eismo įvykio negalėjo matyti kelio įrenginių apgadinimo. Tuo labiau, kad jos automobilis taip pat beveik neapgadintas, išskyrus tai, kad pažeistas priekinis dešinysis ratas. Manydama, kad ji apgadino tik savo automobilį, pakeleivinga mašina nuvažiavo namo ir būdama susijaudinusi ir pikta ant savęs, namie išgėrė šiek tiek alkoholio, kadangi manė, jog naktį ji automobilio neištrauks iš griovio, o tai padaryti paprasčiau bus kitą dieną. Kitą dieną ji atvyko į įvykio vietą pasisamdžiusi tralą, tikslu ištraukti automobilį iš griovio, tačiau vairuotojas patarė pranešti apie įvykį policijai, kad nebūtų apkaltinta pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Ji taip ir padarė. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad avarijos metu ji savo automobiliu apgadino kelio atitvarą ir signalinį stulpelį. Dienos metu buvo galima įžiūrėti kažkokias žymes ant signalinio stulpelio, tačiau jis stovėjo, nebuvo nei nulaužtas, nei nulenktas. Ant kelio atitvaro irgi matėsi įbrėžimai, tačiau jis neįlenktas, ne išverstas, todėl ji mano, kad jei ir padarė kokį nors apgadinimą, tai jis visiškai minimalus.

Su šiais pareiškėjos aiškinimais reikia sutikti. Pirmiausia, pareiškėjos aiškinimas laikytinas pagrįstu dėl to, kad kitokių duomenų byloje nėra. Ir nusižengimo protokole, ir nutarime visiškai neaptarti apgadinimai – nei automobilio, nei kelio statinių. Kad pareiškėja kliudė kelio statinius, niekas neginčija, tačiau kokio jie pobūdžio ir kiek jie akivaizdūs, nesiaiškinta. Iš pridėtų fotonuotraukų negalima teigti, kad minėti kelio statiniai ir automobilis yra aiškiai apgadinti. Kad aptariami kelio statiniai pažeisti minimaliai, patvirtina ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos informacija, kad žala eismo įvykio metu nepadaryta.

Turtas sugadintas, apgadintas ar neapgadintas, yra vertinimo dalykas. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą pagal nagrinėjamą straipsnį reikia spręsti, kad turto sugadinimas ar apgadinimas eismo įvykio metu turėtų būti akivaizdus. Šiuo gi atveju, apgadinimai sunkiai nustatomi, jie niekaip neaptarti nusižengimo tyrimo dokumentuose. Neatmestina galimybė, kad šie kelio statiniai galėjo būti apgadinti anksčiau, tai yra, ne šio eismo įvykio metu. Išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su šiuo eismo įvykiu, dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko, akivaizdu, nebėra galimybės. Todėl neginčijamai nenustačius aplinkybės, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinti kelio statiniai, negali kilti asmeniui atsakomybė pagal ANK 423 str. 3 d.

Dėl nuobaudos paskyrimo pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirta 50 Eur bauda pagal ANK 415 str. 2 d. už tai, kad ji vairavo automobilį, kurio dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas dėl savininko mirties.

ANK 415 straipsnio 2 dalis numato, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad surašant nusižengimo protokolą bei priimant skundžiamą nutarimą, byloje nebuvo duomenų apie tai, kad leidimas dalyvauti viešajame eisme automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas. Nagrinėjimo teisme metu gauta Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavimas eisme sustabdytas dėl fizinio asmens mirties arba išregistravimo iš JAR, nuo (duomenys neskelbtini) Pareiškėja automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) d., tai yra tada, kai leidimas šiam automobiliui dalyvauti eisme sustabdytas dar nebuvo. Taigi, šio pažeidimo pareiškėja nepadarė, atitinkamai, nubausta ji nepagrįstai.

Įvertinant visas byloje nustatytas aplinkybes reikia daryti išvadą, kad skundžiamas nutarimas naikintinas ir teisena dėl abiejų nusižengimų nutrauktina nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024-01-29 nutarimą Nr. 85-ANR_N-314-2024 administracinio nusižengimo byloje ir administracinių nusižengimų teiseną L. R. atžvilgiu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį, nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismą (Šilutės, Šilalės, Tauragės rūmus).