Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. S. ir M. M. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos po savo tėvo V. P. mirties (duomenys neskelbtini), močiutės F. P., mirties (duomenys neskelbtini), ir motinos S. P. mirties (duomenys neskelbtini), nepriėmė palikimo. Pareiškėjos nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka bei terminais nepriėmė palikimo, po savo močiutės F. P. mirties (duomenys neskelbtini). F. P. turėjo brolių ir seserų, 2019 antroje pusėje mirė viena iš F. P. seserų, todėl jos vaikai M. D., R. D. ir N. T. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius. Tvarkant palikimo dokumentus šie giminaičiai sužinojo, kad jų motinai priklausė tik ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4,0600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusi ½ dalis žemės sklypo priklausė pareiškėjų močiutei F. P.. Šios giminaitės apie tai sužinojusios, susisiekė su pareiškėjomis 2020 metų sausio pabaigoje ir pranešė, kad likusi ½ dalis žemės sklypo yra nesutvarkyta, kadangi sklypas jau daugiau nei 10 metų priklauso mirusiam asmeniui. Apie tai, jog pareiškėjų močiutė F. P. turėjo nekilnojamojo turto jos sužinojo tik 2020 metais dėl objektyvių aplinkybių. Pirmos eilės įpėdinis F. P. sūnus ir pareiškėjų tėvas V. P. mirė pirmiau savo motinos F. P. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų motina S. P. vedė asocialų gyvenimo būdą ir visiškai nesurūpino savo vaikais. Pareiškėjų vaikystė ir socialinis šeimos ryšys nebuvo toks glaudus kaip kitose šeimose. Pareiškėjos buvo atribotos tiek nuo tėvo V. P. ir motinos S. P., tiek ir nuo pačios močiutės F. P.. Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas nuo 2003 metų V. P. ir S. P. neterminuoti apribojo tėvystės teises į N. S. ir M. M. globą. V. P. už nusikalstamas veikas atlikdavo laisvės atėmimo bausmes Marijampolės griežtojo rėžimo pataisos darbų kolonijoje, įvairiais laikotarpiais. Pareiškėjos nuo 1995 metų augo (duomenys neskelbtini) internatinėje mokykloje. Nei motina, nei tėvas pareiškėjų nelankė, mokslu ir ugdymu nesidomėjo. Nuo 2003 metų pareiškėjos gyveno vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjų močiutė F. P. laikinąją anūkių globėja taip pat nebuvo skiriama. Abu pareiškėjų tėvai mirė pakankamai jauni. Pareiškėjos gyveno globos namuose, jos ilgą laiką nieko nežinojo, nei apie tėvą V. P., nei apie motiną S. P.. Apie močiutę F. P. pareiškėjos praktiškai apskritai taip pat neturėjo jokios informacijos. Visi artimi ryšiai su kitais giminaičiais, dėl tėvų pasirinkto asocialaus gyvenimo būdo, buvo nutrūkę. Nors po savo močiutės F. P. mirties (duomenys neskelbtini), tiek N. S., tiek ir M. M. jau buvo pilnametės, tačiau apie savo artimus giminaičius, dėl nuolatinio apgyvendinimo vaikų namuose, pareiškėjos praktiškai neturėjo jokios informacijos ir su giminaičiais nebendravo. Todėl pareiškėjos pakankamai tiksliai nežinojo, kokiu laikotarpiu mirė močiutė F. P., ir nenumanė, kad palikėja turi turto, kurį pareiškėjos galėtų priimti įstatymo nustatyta tvarka, kadangi jų tėvas V. P. jau buvo miręs. Pareiškėjos nėra teisininkės ir nėra gerai susipažinusios su palikimo priėmimo teisinėmis procedūromis ir terminais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų turimos bendrosios žinios neleido susiprasti, jog visais atvejais būtina domėti ar miręs artimas giminaitis po savo mirties nebuvo turėjęs turto, kuri galima paveldėti ir užsivesti palikimo bylą, nepriklausomai nuo to ar turi jis turto ar ne.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatymo normos (CK 5.57 straipsnis) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Termino palikimui priimti atnaujinimui suinteresuotas asmuo neprieštarauja. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjos elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl nežinojimo. Po F. P. mirties atsiradęs palikimas iki šiol nėra priimtas. Taigi nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjos savo teisių neįgyvendino dėl savo pačių aplaidaus ar nerūpestingo elgesio.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes yra protinga ir teisinga, kad mirusio asmens turėtą turtinę teisę perima jo šeimos nariai. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjos dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą ir palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 443 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjų N. S. ir M. M. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po močiutės F. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.