- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-14
- Bylos Nr.
- A20.-1771-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00330-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Vitalijui Jankovskiui,
viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Gvinėjos Respublikos pilietei C. N., gimusiai (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą prašydamas Gvinėjos Respublikos pilietei C. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Teikime nurodoma, kad 2021 m. liepos 4 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože, buvo sulaikyta asmenų grupė. Sulaikytoje grupėje buvo Gvinėjos Respublikos piliete prisistatanti C. N., gimusi 2003 m. rugsėjo 5d. Užsienietė su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas asmens prašymą suteikti prieglobstį 2021 m. spalio 14 d. išnagrinėjo skubos tvarka ir priėmė sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šį sprendimą užsienietė skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurios jos skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. apeliacinį skundą atmetė.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. 22S3978 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Apgyvendinti asmenį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
2022 m. liepos 22 d. užsienietei dar kartą buvo pasiūlyta galimybe pasinaudoti savanoriškai išvykti į kilmės šalį ir gauti vienkartinę piniginę išmoką, nes kitu atveju bus pradėta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Minėta užsienietė, gyvenanti VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre, nėra suinteresuota ar motyvuota savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį ir kategoriškai atmetė šią galimybę. Taip pat, susitikimo metu ji pabrėžė, kad bet kokiomis aplinkybėmis nori pasilikti Europos Sąjungoje ir niekur neketina išvykti. Atkreiptinas dėmesys, kad užsienietė nebendradarbiauja su pareigūnais, nes atsisako teikti papildomus duomenis ir detales apie savo asmens tapatybę ir pilietybę, išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvos Respubliką. Užsienietė, nebendradarbiauja su pareigūnais ir slėpdama informaciją apie savo asmens tapatybę, galimai bando sutrukdyti gauti jai asmens grįžimo pažymėjimą į kilmės valstybę bei įvykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. liepos 26 d. teismo sprendimu užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų šešiems mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Minėta užsienietė 2022 m. rugpjūčio 23 d. bandydama išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką Lazdijų sav., kelyje Lazdijai – Seinai, Akmenų kaime, patikrinimo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnui pateikė kitam asmeniui priklausantį dokumentą – B. K. asmens tapatybės kortelę Nr. 595-0008720-08, kurioje nurodyti C. K. anketiniai duomenys. Užsienietė buvo sulaikyta įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje.
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu užsienietė pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalį, ir jai skirta 50 parų arešto (bausmė yra atlikta). Atlikus bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje minėta užsienietė tą pačią dieną, t. y. 2022 m. spalio 12 d. buvo sulaikyta (48 val.).
Užsieniečių registracijos centro atstovas prašė teikimą tenkinti jame nurodytais pagrindais.
Užsienietė C. N. prašė teikimą tenkinti iš dalies. Nurodė, kad sutinka būti apgyvendinta iki sausio mėnesio. Supranta, kad pasielgė neteisėtai, pasinaudodama kito asmens dokumentu, dėl ko atsiprašo. Nurodo, kad atliko 50 dienų bausmę. Teismo prašo leisti jai laisvai judėti. Taip pasielgė dėl to, kad nežinojo ką daryti, kai jos prieglobsčio prašymas buvo atmestas.
Užsienietės atstovė advokatė prašė teikimą tenkinti iš dalies, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiame straipsnyje nurodytais pagrindais, tarp jų ir tuo pagrindu, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 ir 2 dalį, teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tarp kurių yra ir alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).
Teismas nustatė, kad Gvinėjos Respublikos pilietė C. N., gimusi (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d. neteisėtai, neturėdama su savimi jokių asmens tapatybę, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.
Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, Užsienietė neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo 2022 kovo 16 d. Lietuvos vyriausiojo administarcinio teismo sprendimo dienos, kai užsienietė tapo neteisėta migrante ir prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje, ši neišreiškė noro savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Priešingai, 2022 m. liepos 22 d. užsienietei dar kartą buvo pasiūlyta galimybe pasinaudoti savanoriškai išvykti į kilmės šalį ir gauti vienkartinę piniginę išmoką, nes kitu atveju bus pradėta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, užsienietė atsisakė bendradarbiauti ir geranoriškai išvykti. Užsienietė 2022 m. rugpjūčio 23 d. bėgino neteisėtai, su kitam asmeniui priklausančiu asmens tapatybę nustatančiu asmens dokumentu išvykti iš Lietuvos Respublikos, dėl ko 2022 m. spalio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų baudžiamuoju įsakymu užsienietė pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, ir jai skirta 50 parų arešto (bausmė yra atlikta).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje užsienietė neturi nei ekonominių, nei socialinių ryšių, neturi pagrindo jų įgyti ar kurti, nes pagal priimtą Migracijos departamento sprendimą, turi išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo posėdžio metu užsienietė nurodė, jog bandė pabėgti iš šalies dėl to, kad buvo atmestas jos prieglobsčio prašymas. Būtent tai, kad yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietę į Gvinėjos Respubliką, o ji posėdžio metu nurodė, kad į kilmės šalį grįžti nenori, leidžia pagrįstai manyti, kad suteikus galimybę asmeniui laisvai judėti, vengdama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Gvinėjos Respubliką, į kurią grįžti neketina, ji gali pakartotinai mėginti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Teismas taip pat atkriepią dėmesė, kad suteikus užsienietei galimybę laisvai judėti, ji mėgino išvykti į Kitą Europos Sąjungos šalį, todėl teigti, jog sumažėjo rizika, kad užsienietė išvyks nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams pasiekti ir gali būti paskirta. Netaikant šios priemonės, Gvinėjos Respublikos pilietė C. N., gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu, turimais ryšiais, nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę ne tik šaliai, kurioje ji yra šiuo metu, bet ir visai Europos Sąjungos valstybių teritorijai, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamų sprendimų dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi, teismas pripažįsta, kad egzistuoja ir turi būti taikomi prievartos pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsniu, 115 straipsniu, 116 straipsniu,117 straipsniu,
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Skirti Gvinėjos Respublikos pilietei C. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 (tris) mėnesius, t. y. iki 2023 m. sausio 12 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.