Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), išsituokusiam, vykdančiam individualią veiklą, e. p. (duomenys neskelbtini), papildomų pareigų paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (12 veikų), BK 300 straipsnio 3 dalį (8 veikos), BK 233 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais –– 4 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Probacijos termino pabaiga 2024 m. gruodžio 13 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 10 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriame siūloma nuteistajam R. L. papildomai paskirti BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teikime nurodoma, kad probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2021 m. gruodžio 21 d. 2021 m. gruodžio 30 d. nuteistasis supažindintas su probacijos vykdymo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, taip pat sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas (a. b. l. 173-184). Sodros duomenimis, nuteistasis nuo 2022 m. kovo 29 d. vykdo individualią veiklą. Priežiūros laikotarpiu R. L. nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti. Nuteistasis tinkamai vykdo jam skirtą teismo įpareigojimą –– per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą (keturiems nukentėjusiesiems visiškai atlygino padarytą neturtinę žalą). Taip pat tinkamai vykdo įpareigojimą –– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (pažeidimai nefiksuoti). R. L. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema (25 balai iš galimų 168), dėl daromų pažeidimų linkusi didėti.

Teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis priežiūros laikotarpiu du kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, t. y. 2023 m. kovo 16 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį (vairuodamas automobilį įvažiavo į reguliuojamą pėsčiųjų perėją ir ją pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, baudą apmokėjo) ir 2024 m. kovo 19 d. pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį (kaip vykdantis individualią veiklą asmuo, nustatyta tvarka ir laiku nepateikė Metinės pajamų deklaracijos) (a. b. l. 213). Pateikė pasiaiškinimą (a. b. l. 212).

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog teikimą palaiko, prašo jį tenkinti nurodytais pagrindais bei, kad siūlo skirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę dėl teikime nurodytų administracinių nusižengimų. Tarnyboje yra programa „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, kurioje sprendžiamos asmens problemos, tokios kaip alkoholio ar narkotikų vartojimas. Šiuo atveju spręs konkrečiai R. L. problemas dėl padarytų nusižengimų.

Nuteistasis R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jeigu reikės kažką padėti, gali tvarkyti kapines. Taip pat pripažino, kad padarė administracinius nusižengimus. KET pažeidimo neginčijo, nors pravažiavo degant ne raudonam,. O geltonam šviesoforo signalui, baudą sumokėjo baudą. Ši nuobauda išnykusi, nes praėjo daugiau nei metai. Dėl antro administracinio nusižengimo gavo įspėjimą. Administracinis nusižengimas padarytas dėl informacijos stokos. Jam buvo pasakyta, kad deklaruoti pajamų nereikia, jeigu negauni pajamų, bet pasirodo, kad reikia. Iki šiol dar nedeklaravo, nes daug painiavos. Pasižadėjo, kad nuvažiuos ir išsiaiškins viską. Supranta, kad yra nuteistasis ir negali nusižengti.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti ir nurodė, kad vienas administracinis nusižengimas jau negalioja, o už antrą –– skirtas įspėjimas. Nuteistasis įsipareigojo būti atidesnis, kad panašių nusižengimų ateityje nebūtų. Teikimas pateiktas formaliai, todėl nėra pagrindo jo tenkinti.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis arba paskirti papildomas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytas pareigas arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje bei, kad šis principas paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, jog nusikaltęs asmuo savo veiksmais, taip pat ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Iš pirmiau aptartų Probacijos įstatymo 29 straipsnio nuostatų matyti, kad minėtoje normoje nurodytoms aplinkybėms teismas gali, tačiau neprivalo paskirti nuteistajam papildomas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ar auklėjamojo poveikio priemones. Taigi iš esmės papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų ar auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimas galimas tik išsamiai įvertinus visas aplinkybes, kurios gali būti pagrindu šias priemones ar pareigas taikyti, taip pat konstatavus, kad, įvertinus padarytų pažeidimų pavojingumą, jų pobūdį, papildomų poveikio priemonių ar pareigų nustatymas būtų efektyvus siekiant Probacijos įstatyme 4 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, o būtent užtikrinta veiksmingesnė probuojamųjų resocializacija, mažinamas nusikalstamų veikų recidyvas.

Teismas, išnagrinėjęs Probacijos tarnybos teikime nurodytas aplinkybes, nuteistojo asmens byloje pateiktus duomenis bei teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovės, prokuroro ir paties nuteistojo R. L. pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad iš esmės nuteistasis R. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tinkamai vykdo bendrąsias pareigas, naujų ikiteisminių tyrimų jam nepradėta. Taip pat matyti, kad Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį prižiūri jau pakankamai ilgą laiką (nuo 2021 m. gruodžio 21 d.), tačiau su teikimu į teismą kreipiasi pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju, probacijos tarnyba į teismą kreipiasi dėl vieno nuteistojo padaryto administracinio nusižengimo, už kurį pastarajam paskirtas įspėjimas.

Kaip pirmiau minėta, Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2021 m. gruodžio 21 d. Byloje nustatyta, jog nuteistajam priežiūros laikotarpiu nepradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, nuteistasis R. L. nuo 2022 m. kovo 29 d. pradėjo dirbti, t. y. vykdo individualią veiklą (dirba (duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, nebuvo fiksuoti probuojamajam taikomų spec. priemonių nesilaikymo atvejų. Nuteistasis tinkamai vykdo jam paskirtą teismo įpareigojimą –– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat R. L. tinkamai vykdo ir kitą jam paskirtą teismo įpareigojimą –– per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą ir 4 nukentėjusiesiems visiškai atlygino padarytą neturtinę žalą. Šią aplinkybę patvirtina ir nuteistojo asmens byloje esantys mokėjimo kvitai, perlaidos (a. b. l. 188-189, 193-196). Nuteistojo asmens byloje Probacijos tarnybos įrašų duomenimis, nuteistasis taip pat bendradarbiauja su probacijos tarnyba (vienu atveju pats informavo apie administracinio nusižengimo padarymą, atvyksta į tarnybą nustatytu laiku, matyti, kad bendrauja telefonu ir kt. (a. b. l. 176-178, 181-184).

Tačiau nuteistasis priežiūros laikotarpiu du kartus padarė administracinius nusižengimus. Vienas administracinis nusižengimas (pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį) jau teikimo pateikimo metu buvo negaliojantis, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisakys ir jo nevertins. O 2024 m. kovo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas, nuteistasis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad laiku VMI nepateikė metinės pajamų deklaracijos dėl vykdomos individualios veiklos, jam paskirtas įspėjimas. Iš teisme duotų nuteistojo paaiškinimų bei Probacijos tarnybai pateikto 2024 m. balandžio 29 d. pasiaiškinimo (a. b. l. 212) matyti, kad nuteistajam trūko žinių dėl deklaracijų teikimų, manė, kad jeigu negauna pajamų, tai jų deklaruoti nereikia. Tačiau pažadėjo, kad nuvyks į Mokesčių inspekciją ir viską susitvarkys. Tiek skirta nuobauda, tiek nuteistojo paaiškinimas, leidžia padarytą nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą.

Visa tai, kas išdėstyta rodo, kad nuteistasis iš esmės laikosi probacijos sąlygų, tinkamai vykdo jam paskirtus teismo įpareigojimus, bendradarbiauja su Probacijos tarnyba, stengiasi taisytis ir laikytis įstatymų reikalavimų, turi legalų pragyvenimo šaltinį (dirba), o padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Todėl teismas nenustatė priežasčių, kurios sudarytų pagrindą skirti papildomą pareigą, nes iš R. L. elgesio matyti, kad probacija savo tikslus pasiekia, todėl probacijos tarnybos teikimas netenkintinas.

Kartu teismas pažymi, kad pati probacijos tarnyba negalėjo paaiškinti, kokia pataisos programa galėtų darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui, todėl papildomos pareigos – dalyvavimo elgesio pataisos programoje paskyrimas būtų formalus ir perteklinis, o taip neturėtų būti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 8 dalimi, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl papildomos pareigos paskyrimo nuteistajam R. L..

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.