Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Išskirtinio būsto statyba“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja UAB „Išskirtinio būsto statyba“ su 2018 m. lapkričio 23 d. prašymu kreipėsi į VMI, prašydama išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą 41 332,70 Eur 12 mėnesių laikotarpiui. VMI Nepriemokų administravimo departamentas 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė išvadą Nr. (23.31-08)-326-10743 (toliau – Išvada) dėl UAB „Išskirtinio būsto statyba“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų išdėstymo, kurioje nurodė, kad prašomos išdėstyti 43 841,81 Eur suma susidarė pagal pateiktą PVM deklaraciją už 2018 m. spalio mėnesį (b. l. 40–44). Dalis prašomos išdėstyti mokestinės nepriemokos sumos buvo įskaityta iš pareiškėjos turimos mokesčio permokos / skirtumo, todėl prašoma išdėstyti suma sudaro 41 332,70 Eur. Išnagrinėjusi kartu su prašymu pateiktus dokumentus, VMI nustatė, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė, kodėl jai turi būti įtaikoma išimtis, t. y. leista sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau negu yra įstatyme nustatyta. VMI, atlikusi piniginių lėšų judėjimo analizę bankų sąskaitų išrašuose, nustatė, kad pareiškėja iš dalies galėjo mokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, galimai pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, prioritetą mokėti skyrė kitiems kreditoriams. Pareiškėja nepateikė duomenų, iš kurių matyti, kad pareiškėjos akcininkas, įvertinęs pareiškėjos 2018 m. veiklos rezultatus bei siekdamas stabilizuoti pareiškėjos apyvartinių lėšų trūkumą, būtų suteikęs jai paskolas. Atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, UAB „Išskirtinio būsto statyba“ prašymas buvo netenkintas ir neišdėstytas prašomos 41 332,70 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas dalimis.

Skundžiamu Sprendimu, atsakovė nusprendė neišdėstyti UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 41 332,70 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 39).

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo dėl 41 332,70 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo.

6. Nagrinėjamu atveju teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

6.1. Pabrėžtina, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau šiuo atveju mokesčių administratoriui suteikta diskrecija nėra neribojama. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus. Vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).

6.1. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y. nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustačius, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Taigi mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, kuris leistų įmonei visiškai įvykdyti mokestinę prievolę (LVAT 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016).

6.2. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, akcentuoja, kad ginčijamo atsakovės Sprendimo sudedamoji dalis yra Išvada. Kaip matyti iš Išvados, mokesčių administratorius įvertino pareiškėjos finansines galimybes, siūlydamas neatidėti pareiškėjos mokestinės nepriemokos termino. Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su mokesčių administratoriaus atliktu pareiškėjos finansinės būklės vertinimu. Šiuo aspektu pastebėtina, kad VMI, vertindama pareiškėjos veiklos rodiklius, nustatė, kad pareiškėja gauna pajamas ir turi grynojo pelno, kuris 2018 m. spalio 31 d. duomenimis, sudarė 486,00 Eur. Atsakovė taip pat nustatė, kad pareiškėjos debitoriniai įsipareigojimai 2018 m. spalio 31 d. sudarė 240,5 tūkst. Eur, o pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriams sudaro 240 714,47 Eur, be to, pagal pateiktas sąskaitas VMI padarė išvadą, kad per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. į sąskaitas įplaukė 217 858,54 Eur, o išlaidos sudarė 218 286,18 Eur. Teismo vertinimu, šių aplinkybių (o taip pat pareiškėjos pateiktų duomenų) visuma, kaip teisingai nustatė atsakovė, rodo, kad pareiškėjos finansinėse sąskaitose vyksta piniginės operacijos ir pareiškėja gauna pajamų, tačiau aplinkybė, kad pareiškėja gauna grynojo pelno, savaime negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą spręsti, jog pareiškėja nepatiria finansinių sunkumų. Teismas pastebi, kad mokestinės nepriemokos dydis yra 41 332,70 Eur, o pareiškėjos grynasis pelnas (486,00 Eur) yra ženkliai mažesnis nei mokestinė prievolė, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja yra teisi, kad tokioje situacijoje akivaizdu, jog ji negali iš karto sumokėti tokios sumos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad pareiškėjos debitoriniai įsipareigojimai (240,5 tūkst.) vos padengia kreditorinius įsipareigojimus (240 714,47 Eur). Teismas sutinka, kad šioje situacijoje mokėjimas dalimis pasieks esminį tikslą: pareiškėjos veiklos stabilizavimą bei prievolės įvykdymą per mokesčių administratoriaus nustatytą terminą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad MAĮ 88 straipsnio 2 dalies atžvilgiu yra būtinas užtikrinimas, jog mokestinė prievolė ateityje bus įvykdyta (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016), o mokesčių administratorius nėra saistomas pareiškėjo prašyme nurodyto termino, gali būti nustatomas ir kitas protingas trumpesnis terminas (LVAT administracine byla Nr. A602-1227/2012). Aplinkybė, kad per nagrinėjamą laikotarpį buvo atsiskaitoma su darbuotojais, tiekėjais, mokamos paskolos bankams ir imami avansai prekių įsigijimui, savaime nelaikytina pagrindu netenkinti prašymo dėl išdėstyti mokestinės nepriemokos. Šioje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja savo lėšas naudojo su pareiškėjos (įmonės) veikla nesusijusioms reikmėms. Pareiškėja skunde paaiškino, kad lėšos naudojamos darbuotojų atlyginimams sumokėti, tiekėjams ir mokėjimams atlikti. Vertintina, kad pareiškėjos veikloje nuolatinis prekių užpirkimas yra būtinas veiklai vykdyti. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos teiginiais.

6.3. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad pareiškėja pažeidė mokėjimų eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje, teismas su tokiais argumentais nesutinka, nes nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių tokį teiginį. Atsakovė nepateikė duomenų, kad pareiškėjai (jos savininkui) būtų taikyta administracinė atsakomybė, t. y. skirta bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio pažeidimą. Taigi šias aplinkybes teismas vertina kaip nepagrįstus teiginius.

7. VMI yra viešojo administravimo subjektas ir privalo veikti pagal jai suteiktą kompetenciją, vadovaudamasi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, t. y. VMI sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisės ir faktinių aplinkybių vertinimu. Atsakovė taip pat turi vadovautis ir gero administravimo principu. Tačiau šiuo atveju pareiškėjos prašymo argumentai, pateikti dokumentai nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti, o padarytos išvados nesusietos su visuma pareiškėjos finansinės veiklos rodiklių. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėja, kad atsakovė neatsižvelgė į pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir nevisapusiškai įvertino pateiktus duomenis dėl faktinės situacijos pareiškėjos ūkinėje veikloje.

8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius jam suteiktą diskreciją išdėstyti arba atsisakyti išdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą įgyvendino netinkamai. Šiuo atveju teismas nesutinka su atsakove, kad pareiškėjos finansinė būklė nėra kritinė, dėl kurios ji gali turėti didelių sunkumų vykdydama savo finansinius įsipareigojimus bei kas galėtų priversti ją nutraukti veiklą. Mokesčių administratorius turėtų įvertinti pareiškėjos mokestinę padėtį iš naujo ir nustatyti, ar pareiškėja turi galimybę įvykdyti mokestinę nepriemoką per protingą jos atidėjimo laikotarpį, kurį turi teisę nustatyti pats mokesčių administratorius. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė turi iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir atlikti išsamų pareiškėjos prašymą pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Išskirtinio būsto statyba“ skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-11820 ir įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti UAB „Išskirtinio būsto statyba“ pateikto prašymo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo vertinimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.