- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-527-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Danutė Kutrienė, Rasos Gudžiūnienės
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- A. J., R. P.
Teisėja M. Ambrazaitienė Proc. sprendimo kategorijos:21.4;28.1;29.2 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui J. J.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008-02-14 sprendimo kuriuo patenkintas ieškovo J. J. ieškinys dėl Vilniaus m. 4-o notarų biuro 2006-12-08 patvirtinto įgaliojimo dalį, kuria T. J. įgaliojo A. J. atstovauti jį parduodant paveldėtą buto dalį, esančio adresu ( duomenys neskelbtini) , Vilniuje savo nuožiūra nustatyti kainą ir salygas bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, pripažinti negaliojančia Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro notarės D. S. patvirtintą 2007-01-04 buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 95, sudarytą tarp T. J. ir R. P. , kuria R. P. asmeninėn nuosavybėn perleista ½ buto dalis, pripažinti negaliojančia Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės A. K. patvirtintą 2007-02-02 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) kuria R. P. asmeninės nuosavybės teise perleido A. J. ½ dalį buto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
I. J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir prašė pripažinti negaliojančia 2006-12-08 Vilnias m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. patvirtinto įgaliojimo dalį, kuria T. J. įgaliojo A. J. parduoti jam nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį buto, turinčio 44.22 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr., ( duomenys neskelbtini) esančio adresu( duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Pripažinti negaliojančia Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro notarės D. S. patvirtintą 2007-01-04 buto dalies pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 95, sudarytą tarp T. J. ir R. P. , kuria R. P. asmeninėn nuosavybėn perlaista ½ buto dalis.
Pripažinti negaliojančia Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės A. K. patvirtintą 2007-02-02 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr., (duomenys neskelbtini) kuria R. P. asmeninės nuosavybės teise perleido A. J. ½ dalį buto.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jis yra T. J. mirusio 2007-01-20 sūnus ir vienintelis ½ buto dalies paveldėtojas. Tėvas iki pat mirties 2007-01-20, gyveno bute su savo motina A. J. . Jai nuosavybės teise priklausė visas butas. Po A. J. mirties 2005-01-19 butą lygiomis dalimis paveldėjo du jos sūnūs, ieškovo tėvas T. J. ir jo brolis M. J. , kuris gyveno atskirai ir paveldėta buto dalimi niekada nesinaudojo. M. J. mirus, jam priklausančią ½ buto dalį paveldėjo atsakovas A. J. . Kadangi tarp A. J. ir T. J. nuolat vyko konfliktai A. J. bute negyveno ir juo nesirūpino. Bute iki pat mirties gyveno vienas T. J. .
Po tėvo mirties ieškovui pradėjus domėtis palikimo klausimais paaiškėjo, kad jo mirusiam tėvui priklausiusi buto dalis buvo parduota atsakovei R. P. , dar jam esant gyvam už 20 000 litų.
Ieškovo tėvas, prieš mirtį 2006-12-08, buvo išdavęs įgaliojimą A. J. , kuriuo pastarąjį įgaliojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto. Naudodamasis įgaliojimu A. J. pardavė butą už labai mažą kainą – 20 000 litų atsakovei. Ieškovo teigimu įgaliojimo dalis dėl buto pardavimo turi būti pripažinta negaliojančia pagal LR CK 1.91 str., kaip sudarytą dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (prieš mirtį tėvas girtuokliavo, gyveno asocialiai, nemokėjo už komunalinius patarnavimus).
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad įgaliojimo dalies pripažinimas negaliojančia, reiškia, kad įgaliotinis neturėjo teisės veikti įgaliotojo vardu ir sudaryti 2007-01-04 ½ buto dalies pirkimo – pardavimo sandorio, nes sandoriai sudaryti be teisinio pagrindo nesukuria teisinių pasekmių. Sudarytas sandoris slepia tikrąją šalių gautą naudą, o sandorio turinys nesutampa su jo forma. Todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal LR CK 1.87 str.
2007-01-04 sudarytu pirkimo-pardavimo sandoriu turtas iš tikrųjų nebuvo niekam parduotas, nes butu ir jam priklausančia dalimi iki mirties naudojosi tėvas. Sudarytu sandoriu buvo atliktas tik formalus daiktinių teisių į turtą perrašymas netikros sandorio šalies – atsakovės naudai. 2007-01-04 sudarydamos sandorį šalys iš tikrųjų sudarė dovanojimo sandorį ir butą neatlygintinai įsigijo atsakovas. Atsakovo, laikytino tikrąja sandorio šalimi, sudarytas neatlygintinis įgaliojusiam asmeniui priklausiusio turto įsigyjimo sandoris buvo pridengtas ginčijama 2007-01-04 ½ buto dalies pirkimo-pardavimo sutartimi, yra draudžiamas pagal CK 2.134 str. 1d. nuostatas, todėl vadovaujantis LR CK 1.80 str. yra niekinis ir negalioja.
Atsakovė 20007-02-02 ½ buto dalį vėl perleido A. J. už tą pačią 20 000 tūkstančių litų kainą. Tokiu būdu A. J. tapo viso buto savininku. Ieškovas nurodo, kad tokiu būdu dėl akių buvo sudarytas apsimestinis sandoris numatytas LR CK 1.87 str. 2 d. Toks sandoris nesukuria teisinių pasekmių, todėl yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo momento.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2006-12-08 ieškovo tėvas įgaliojo jį vesti paveldėjimo bylą, bei atstovauti jį, parduodant paveldėtą ½ buto dalį už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas. Įgaliojime nurodyti veiksmai buvo atlikti neviršijant suteiktų teisių. Dėl šios priežasties atsakovas mano, kas jo atlikti veiksmai pilnai atitiko mirusiojo T. J. valią. 2007-01-04 sudarius ½ buto dalies pirkimo-pardavimo sandorį atsakovė sumokėjo pardavėjui T. J. sulygtą pinigų sumą. Sudarytas sandoris buvo įregistruotas viešąjame registre, tai akivaizdžiai įrodo, kad šis sandoris buvo realiai vykdomas. Atsakovas taip pat padengė susidariusius įsiskolinimus.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas savo teiginių dėl to, kad sandorio forma ir turinys nesutampa, nepagrindžia jokiais teisiniais argumentais.
2007-01-04 sudarytas sandoris negali būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu kadangi LR CK 2.134 ir LR CK 2.135 str. nustato pagrindus kuriems esant atstovą atstovaujančiojo asmens sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais. Esan tokiems, įstatyme nustatytiems pagrindams, ieškovas neturi reikalavimo teisės pripažinti sandorį dėl atstovavimo teisinių santykių negaliojančiu.
2007-02-02 sudayta pirkimo – pardavimo sutartis su yra teisėta ir pagrįsta todėl pripažinti ją negaliojančia LR CK 1.86 str ir pagal LR CK 1.87 str nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
A. R. P. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2007-01-04 tarp atsakovės ir ieškovo tėvo sudarytas sandoris atitinka šalių valią ir ji teisėtai įsigijo ½ dalį buto. Atsakovė asmeniškai T. J. sumokėjo visą šalių sutartą sumą. Sandoris būtų buvęs pradėtas vykdyti, kadangi atsakovė jau buvo pradėjusi planuoti buto remontą, įregistravo jį viešąjame registre. Bute neapsigyveno kadangi jam buvo reikalingas kapitalinis remontas, šalys susitarė, kad T. J. išsikraustys iš buto pavasarį, bet sudarius sandorį, praėjus 16 dienų mirė. Nepagrstu laikomas ir teiginys, kad atsakovas A. J. iš savanaudiškų paskatų sumokėjo įsiskolinimus už butą. Buto ½ dalies pirkimo –pardavimo sutartyje nurodoma, kad pardavėjas privalo padengti visus įsiskolinimus jei to reikalauja pirkėjas. Ieškovas nenurodo nė vieno pagrindo leidžiančio atsakovę pripažinti nesąžininga įgyjėja ir išsireikalauti buto dalį. 2007-02-02 sandoris sudarytas dėl svarbių, atsakovės gyvenime pasikeitusių aplinkybių ir toliau butas jai tapo nereikalingas. Kadangi A. J. gyveno bute, jis turėjo pirmumo teisę jį įsigyti.
Tretysis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. paršo ieškinų atmesti.
Nurodė, kad šalys sudarydamos 2007-01-04 ½ dalį buto pirkimo-pardavimo sandorį pateikė visus reikiamus dokumentus, tame tarpe galiojantį įgaliojimą suteikianti teisę atsakovui sudaryti ½ buto dalies sandorį įgaliojime numatytose ribose. Įgaliojime buvo aiškai nurodyta, kad įgaliotasis turi teise savo nuožiūra aptarta kaina ir sąlygomis parduoti minėtą buto dalį. Minimali buto pardavimo kaina įgaliojime nurodyta nebuvo. LR CK 6.313 str., įtvirtina, kad parduodamo daikto kaina nustatoma šalių susitarimu, o vidutinė rinkos kaina ne visada atspindi faktinę daikto būseną. Nesutinka su ieškovo teiginiu kad nesutampa sandorio forma ir turinys. Buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 p. aiškiai nustatyta, kad už nekilnojamąjį turtą sumokama 20 000 litų suma. Notarė tvirtindama sandorį išaiškino šalims notarinio veismo reikšmę bei pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. J. būdamas turto bendrasavininkiu buvo suinteresuotas įsigyti kitą turto dalį, tai patvirtina ir jo veiksmai kuriuos jis atliko įsigydamas minėto turto dalį. Gavęs savininko įgalinimus parduoti butą už savo nuožiūra aptartą kainą ir sąlygas, jis buto pardavė už 20 000 litų, nors įgaliotojas apskritai neturėjo kur išsikelti. 2007-01-20 įgaliotojui mirus ir atsovavimo santykiams pasibaigus, vasario 2 d. sutartimi atsakovė buto dalį už 20 000 litų perleido A. J. (pinigų mokėjimas jokiais dokumentais nepatvirtintas).
Teismas padarė išvadą, kad atsakovas A. J. šiurkščiai pažeidė įgaliotojo teises, kurias jis privalėjo ginti ir negalėdamas sudaryti sutarties su pačiu savimi, norimo turto dalį įsigijo pasitelkęs trečiajį asmenį – R. P. . Atsakovė apie tai žinojo, ji neįstengė net nurodyti kuriame kambaryje būtų gyvenusi. Teismas šią sutartį įvertino, kaip tariamą, sudarytą tik dėl akių, ir dėl to negaliojančią.
Teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų duomenų daryti išvadai, kad gyvam esant įgaliotojui T. J. apie buto pardavimą būtų žinoma, pats ieškovas apie šias sutartis sužinojęs tik po tėvo mirties. Antrosios sutarties su R. P. sudarymu ir savo ketinimų įsigyti antrąją šio buto dalį įgyvendinimu, atsakovas A. J. patvirtino, kad abi šios sutartys buvo sudarytos tarp jo (įgaliotinio) ir įgaliotojo esant interesų konflikto. Šiomis sutartimis atsakovas, savo nuožiūra pardavęs buto dalį už itin menką, protingumo ribų neatitinkančią kainą, iš esmės pažeidė įgaliotojo, o taip pat ir ieškovo, kaip įpėdinio turtines teises, kurios turi būti ginamos (CK 2.135 str. 1 d., 5.11 str. 1 d.1 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
A. J. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti.
Nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas iš esmės pažeidė procesines teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimo institutą, taip pat procsinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką.
Teismas neišnagrinėjo visų civilinės bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu (LR CPK 185 str.). Neįvertino ir neištyrė kiekvieno byloje esančio įrodymo atskirai be jų viseto, be to iš esmės pažeidė oficialių rašytinių įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 197 str.2 d.) Sprendime teismas nenurodė jokių teisės aktų ar įstatymų kuriais grindžia savo sprendimą, nepateikė jokių teisinių argumentų pagrindžiančių tokio procesinio sprendimo priėmimą (LR CPK 270 str. 4 d.). Dalis teismo nurodytų argumentų be motyvų (LR CPK 329 str. 2d. 4p.).
Atsiliepimas
Ieškovas J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Nurodė, kad įgaliojimas patvirtintas Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. turi būti panaikintas kaip sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Sandoris sudarytas 2007-01-04 apsimestinis ir pripažintinas tokiu pagal LR CK 1.87 str. 2002-02-02 sudarytas sandoris pripažintinas tariamu ir naikintinas pagal LR CK 1.86 str.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliaciniame skunde keliamas atstovavimo teisę bei sandorių sudarymo teisėtumą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas, įrodymų vertinimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiais aspektais.
Dėl atstovavimo teisinių santykių
Įgaliojimas – rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotinio) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis ( LR CK 2.137 str.). Iš byloje esančios medžiagos matoma, kad ieškovo tėvo T. J. 2006-12-08 išduotas įgaliojimas A. J. vesti paveldėjimo bylą, atstovauti jį parduodant jam pagal paveldėjimo teisę priklausančio buto dalį už savo nuožiūra sutartą kainą ir salygas bei atlikti kitus įgaliojime numatytus veiksmus. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius kurie gali būti tik išimtinai paties įgaliotojo (LR CK 2.132 str. 1d.). Įgaliojimas patvirtintas notaro, atitinka tokiam sandoriui sudaryti keliamus reikalvimus.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad tėvas buvo mažaraštis, girtuokliavo, gyveno skurdžiai ir asocialiai. Byloje nėra faktinių duomenų, kad T. J. savarankiškai negalėjo sudaryti sandorio, kad, jam apribotas veiksnumas ar teismo sprendimu jis būtų pripažintas piktnaudžiaujančiu alkocholiu (LR CK 1.85 str).
Atstovaudamas įgaliotoją T. J. 2007 m. sausio 4 d. sutartimi sudarė ½ buto esančio adresu Žirmūnų dalies pirkimo-pardavimo sandorį perleisdamas butą R. P. . LR CK 2.134 str. 1d. nustato apribojimus atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo teigti, kad tarp A. J. ir R. P. buvo interesų konfliktas. Teismo sprendime nė vienas iš LR CK 2.134 str. paminėtų asmenų nenurodytas, nenustatyta, kad sandoris buvo sudarytas su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais, nenustatyta, ar asmenys yra susiję svainystės ryšiais (LR CPK 270 str, 4 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas prašo įgaliojimo dalį pripažinti negaliojančia dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Lietuvos Aukšiausiasis teismas (LAT) pažymėjo, kad įstatymo reikalaujama, kad sandoryje išreikšta jo dalyvių valia atitiktų tikrąją jų valią, todėl būtina, jog sandorio šalių valia formuotusi normaliai, neveikiama išorinių aplinkybių, kurios iškreiptų tikrąją valią. Tam, jog sandoris būtų pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu turi būti įrodyta, kad susidėjusios šaliai sunkios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kad, manydamas, jog nėra kitos išeities, asmuo sudarė nenaudingą sau sandorį; kita sandorio šalis žinojo šias aplinkybes ir jomis pasinaudojo; sandorio sąlygos (pobūdis) šaliai labai sunkios, o ne šiaip sau nenaudingos. Teismas sprendime paminėtų aplinkybių nenurodė (LR CPK 270 str. 3d.; LAT senato 2004-12-30 nutarimas Nr.52 (toliau – Nutarimas) 13, 14 p.) Dėl šios priežasties panaikinti įgaliojimą dalyje dėl kainos nustatymo nėra teisinio pagrindo.
Dėl buto kainos
I-os instancijos teismas vertindamas buto stovį, vadovavosi VĮ ,,Registrų centras“ išduota pažyma, bei nekilnojamojo turto bendrovės ,,Faulana“ pažyma nustatančiomis buto vertę. Dokumentai išduoti valstybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi padidintą įrodomąją galią. Dokumentuose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (LR CPK 197str. 2d.). Teismas neištyrė ir neįvertino visų raštytinių įrodymų – atsakovo pateiktų nuotraukų, įrodančių buto stovį (LR CPK 177 str. 3d.), neįvertino atsakovės R. P. paaiškinimų, neįvertino ieškovo bei liudytojos M. L. parodymų ( LR CPK 177 str. 2d; LR CPK 270 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto pažymoje nurodoma, kad ji tik informacinio pobūdžio dokumentas. Teismui kuriuos nors įrodymus atmetus, motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti išdėstyti motyvai. Teismas neturi apsiriboti vien įrodymų išvardinimu, o privalo nurodydamas įrodomąją reikšmę išdėstyti jų turinį. Įvertindamas įrodymus teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, tarpusavio ryšį, kad visi byloje pateikti įrodymai būtų įvertinti (nutarimo 10p.). Teismas sprendime nenurodė jokių motyvų kodėl atmesti visi atsakovų įrodymai.
Dėl sandorių
2007-01-04 sudarant ½ buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, ir T. J. priklausančio ½ buto dalį įsigijus R. P. , pinigų suma buvo sumokėta notarų biure. Tai patvirtina pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 p nurodantis, kad šalys aiškiai pareiškė, kad už nekilnojamojo turto perdavimą pirkėjui nuosavybės teise, yra gauta šalių sutarta pinigų suma. Ieškovas šių aplinkybių, jokiais leistinais įrodymais nepaneigė. Teismas netgi nepaneigus įstatymo nustatyta tvarka įrodymo, jį laikė paneigtu.
Iš bylos medžiagos matoma, kad R. P. įsigijusi butą, jį įregistravo viešająme registre. Nekilnojamojo turto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešąjame registre momento (LR CK 4.27 str. 2d.). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.26 str. 1 d.). Teismas nenustatė ar įgydama nuosavybę R. P. žinojo, kad ji neturi teisės tapti daikto valdytoja arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į užvaldomą turtą.
Iš bylos medžiagos matoma, kad teismas pripažindamas negaliojančiu sandorį dėl buto ½ dalies perleidimo iš R. P. nuosavybės, A. J. nuosavybėn nenurodo jokių teisinių motyvų, kuo remdamasisi teismas daro tokią išvadą. Teismo sprendine tik daroma nuoroda į LR CK 1.86 str. Teismas apsiriboja tik faktinių aplinkybių konstatavimu.
Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ne tik faktine bylos medžiaga, bet ir ir atitinkamomis teisės normomis. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti išdėstyti ir teisiniai sprendimo pagrindai, nurodomos konkrečios taikytinos materialinės teisės normos (LR CPK 270 str. 4d. 4p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad I-os instancijos teismas priimdamas 2008-02-14 d. sprendimą iš esmės pažeidė procesines teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką.
Teismas neįvertino visų civilinės bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu (LR CPK 185 str.). Neįvertino ir neištyrė kiekvieno byloje esančio įrodymo atskirai ir jų viseto, be to iš esmės pažeidė oficialių rašytinių įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 197 str. 2 d.). Sprendime teismas nenurodė jokių teisinių argumentų pagrindžiančių tokio procesinio sprendimo priėmimą (LR CPK 270 str. 4 d.). Dalis teismo nurodytų argumentų be motyvų (LR CPK 329 str. 2d. 4p.). Teismui visapusiškai neįvertinus byloje esančių įrodymų, civilinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai ( LR CPK 329 str. 1 d.).
Dėl išvardintų motyvų atsakovų A. J. ir R. P. apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008-02-14 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 d. 4 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008-02-14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.