Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-21 · Administracinė byla Nr. I-5253-580/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
I-5253-580/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03197-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Vilniaus apygardos probacijos tarnybai
Advokatai
Agnė Bilotaitė
Kategorijos
  • 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5253-580/2013Proceso Nr. 3-61-3-03197-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 16.3, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjai A. K.,pareiškėjos atstovei advokatei Agnei Bilotaitei,atsakovo atstovei Laurai Valkavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Vilniaus apygardos probacijos tarnybai dėl įsakymų panaikinimo ir grąžinimo į eitas pareigas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. K. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013-07-12 įsakymą Nr. P-116 „Dėl atestacijos komisijos išvados patvirtinimo“; 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymą Nr. P-128 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas; 3) grąžinti A. K. į eitas Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas Trakų rajono savivaldybėje (A lygis, 8 kategorija); 4) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo einant Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 8 kategorija) gautą vidutinį darbo užmokestį (iš jo išskaičiuojant A. K. gautą Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus pareigose darbo užmokestį), skaičiuojant jį nuo neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas 2013-07-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Paaiškino, kad nuo 2012-07-01 ėjo Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 8 kategorija). Tarnybos stažas 2013-07-31 sudarė 19 metų 4 mėnesius 29 dienas. Atlikus A. K. 2012 m. veiklos įvertinimą, buvo priimti prašomi panaikinti įsakymai. Vertintinas 2013-07-02 atestavimo lapas (toliau – Atestavimo lapas), kuris laikomas sudėtine šių įsakymų dalimi, taip pat atestacijos procedūros teisėtumas bei priimtos atestacijos komisijos išvados teisingumas. Atestavimo lapas surašytas remiantis subjektyviais kriterijais, išvada, kad A. K. netinkama einamoms pareigoms, nepagrįsta nei faktiniais, nei teisiniais motyvais, nenurodyta, kokių konkrečių Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybei taikomų kvalifikacijos reikalavimų pareiškėja neatitinka. Atestacijos metu negalima pareigūno kvalifikacijos vertinti atsietai nuo pareigybės aprašyme suformuluotų specialiųjų reikalavimų pareigybei bei numatytų pareigybės funkcijų. Atestavimo lape apsiribojama padrikai išvardijant pareiškėjos asmenines ir dalykines savybes, tačiau jos nesusietos su konkrečiais pareigybės aprašyme nurodytais specialiaisiais reikalavimais, nevertintas A. K. kvalifikacijos atitikimas specialiesiems reikalavimams, nenurodyta, kokias pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas pareiškėja atlieka netinkamai. Atestavimo lape nurodytos priežastys negali būti pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėją netinkama einamoms pareigoms.

Nors pareiškėjos tarnybinės veiklos atestavimo laikotarpis yra nuo 2011-11-10 iki 2013 m. kovo mėnesio, tačiau Atestavimo lape ir atestacijos komisijos posėdyje iš esmės buvo vertinta pareiškėjos veikla tik nuo 2012-07-01 iki 2012-10-31, kai buvo vykdytas patikrinimas Savivaldybių probacijos skyriaus Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje. Nuo 2012-07-01 iki 2012-10-31 faktiškai dirbo tik pusę laiko, kadangi nuo 2012-07-16 iki 2012-08-14 buvo išleista kasmetinių atostogų, o nuo 2012-09-28 iki 2012-10-31 sirgo. Pareiškėja pripažinta netinkama einamoms pareigoms iš 17 mėnesių atestavimo laikotarpio vertinant tik 4 mėnesių laikotarpį, kuriuo pareiškėja dirbo faktiškai tik du mėnesius. Atestacijos komisija nevertino, kad visos Atestavimo lape nurodytos pareiškėjos klaidos buvo ištaisytos. Atestavimo lape neatsižvelgta į ankstesnio laikotarpio pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus. Atestavimo lapo pirmajame puslapyje esančioje pastraipoje „Tarnybinės veiklos įvertinimai per atestuojamą laikotarpį“ nenurodyta, kad 2012-12-10 pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. V6-R-164 tiesioginis vadovas pareiškėjos A. K. 2012 m. I pusmečio tarnybinę veiklą įvertino gerai. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjos tiesioginis vadovas išsamiai apibūdino A. K. tarnybinę veiklą 2012 m. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje itin akcentuotas didelis darbo krūvis, o veiklos rezultatai pagal nustatytus veiklos vertinimo kriterijus ir rodiklius nurodyti kaip pakankamai geri.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybos direktoriaus 2013-01-10 įsakymu Nr. P-2 pareiškėjai skirta drausminė nuobauda – pastaba – buvo panaikinta Tarnybos direktoriaus 2013-01-31 įsakymu. Tuo pačiu įsakymu buvo nutrauktas 2013-01-16 A. K. atžvilgiu pradėtas tarnybinės veiklos už 2012 m. patikrinimas. Naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2012 m. vertinti tik patenkinamai, galutiniame įvertinime nenurodyta. Atestavimo lape dėstomos naujos aplinkybės dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos, kurios nebuvo nurodytos tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje bei galutiniame įvertinime. Atestacijos komisija taip pat visiškai nevertino fakto, kad drausminės nuobaudos, buvusios pagrindu pareiškėjos veiklą vertinti tik patenkinamai, buvo panaikintos. Galutiniame įvertinime, dar galiojant direktoriaus įsakymams dėl drausminės nuobaudos skyrimo, tiesioginė vadovė siūlė tik kelti kvalifikaciją, o Atestavimo lape, kai drausminė nuobauda pareiškėjos atžvilgiu jau yra panaikinta, vadovė siūlė pripažinti pareiškėją netinkama einamoms pareigoms. Tokia tiesioginio vadovo nenuosekli pozicija kelia didelių abejonių jos vertinimo objektyvumo.

Pažymėjo, kad 2011-11-16 iki 2013-01-01 buvo siųsta tik į 3 kvalifikacijos kėlimo renginius, iš jų tik į vienus 2012 m. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui pareigūnams nėra lengva prisitaikyti prie pasikeitimu, ypač esant dideliam krūviui. Įstaiga privalo rūpintis, kad pareigūnai turėtų galimybę kelti kvalifikaciją. Atestavimo lape iš esmės nurodytos pareiškėjos padarytos klaidos per paskutinius pusę metų, tačiau neeilinės atestacijos laikotarpis, kai buvo priimtos probacijos vykdymo naujovės, sudaro tik vieną ketvirtąją viso veiklos laikotarpio dalį.

Atestacijos komisijos posėdyje profesinės sąjungos pirmininkas M. S. atkreipė dėmesį į tai, kad visiems Kalėjimų departamento įstaigų darbuotojams kilo didelių problemų įgyvendinant nuo 2012-07-01 įvestas probacijos vykdymo naujoves bei atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktorius viešai išreiškė poziciją, jog 2012-07-01 įsigaliojus naujai Probacijos įstatymo redakcijai, 2012 m. II pusmetis buvo skirtas pareigūnams įsisavinti probacijos vykdymo naujoves, todėl pavaldžios įstaigos neturėtų taikyti drausminės atsakomybės pareigūnams už per šį pusmetį padarytas klaidas.

Savivaldybių probacijos skyriaus patikrinimas, vykdytas 2012-10-31 per vieną dieną neįvertinus visos skyriaus veiklos, apsiribota tik rizikos vertinimu, priežiūros planu patikrinimu. Savivaldybių probacijos skyriaus patikrinimą atliko R. G. – tiesioginė pareiškėjos viršininkė, kuri surašė išvadą dėl veiklos patikrinimo rezultatų. Skyriaus veiklą vertinant vienai pareigūnei, o ne komisijai, neužtikrinamas tokio patikrinimo objektyvumas ir nešališkumas. R. G. taip pat surašė ataskaitą apie atliktą tyrimą, kuria remtasi vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą, o taip pat ir Atestavimo lapą. Iš esmės pareiškėjos veiklą vertino ir netinkamumą einamoms pareigoms vienasmeniškai konstatavo tiesioginis viršininkas, o tai kelia abejonių dėl atlikto tyrimo ir atestacijos procedūros nešališkumo bei objektyvumo.

Pažymėjo, kad iki šiol nėra nė vieno teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjos rengti ir pasirašyti teikimai ir teikimus lydinčios nuteistųjų asmens bylos būtų pripažinti nemotyvuotais ir nepagrįstais. Taip pat nėra nei vieno apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikinti pirmosios instancijos teismų sprendimai, priimti pareiškėjos teikimų ir juos lydinčių nuteistųjų asmens bylų pagrindu. Atestacijos komisijos posėdyje profesinės sąjungos pirmininkas M. S. paklausė R. G., ar iš A. K. prižiūrimų nuteistųjų yra gauta kokių nors nusiskundimų dėl pareiškėjos elgesio, tarnybinės veiklos netinkamo vykdymo ir ši Atestacijos komisijos posėdyje patvirtino, kad jokių nusiskundimų negauta. Atestacijos komisija į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos neįvertino.

Atestavimo lape neįvardintos aiškios ir konkrečios aplinkybės, kurios sudarytų realų pagrindą abejonėms pareiškėjos, kaip skyriaus vyresniosios inspektorės, kompetencija, o tiesioginio vadovo pozicija prieštaringa. Atestavimo lape tas pats tekstas nuolat kartojasi. Dėl pasitaikančių klaidų tarnybinėje veikloje tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėja „geba valdyti informacijos srautą, kartais pasitaiko statistinių skaičiavimo klaidų“, o Atestavimo lape nurodyta „nuolat kartojasi“. Tiek tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, tiek Atestavimo lapą rengia tas pats pareigūno tiesioginis viršininkas, tačiau nagrinėjamu atveju ši charakterizuojanti medžiaga yra prieštaringa. Atestavimo lape nurodytas teiginys „dalykinės kritikos nepripažįsta, pastebimas kitų kaltinimas“ vertintinas kaip atsitiktinis, kadangi jis nepagrįstas faktiniais duomenimis, o ankstesniuose pareiškėjos veiklos vertinimuose tokio ar panašaus charakterizuojančio elemento nebuvo. Atestavimo lape pažymėta, kad A. K. nesugeba tinkamai suderinti organizacinės veiklos ir tiesioginės vykdomos priežiūros funkcijų, nesupranta veiklos organizavimo prioritetų, tačiau visos 2012 m. I–IV ketvirčių darbo planuose numatytos priemonės buvo organizuotos ir įvykdytos laiku, racionaliai informuojant Tarnybą, pridedant kiekvieno ketvirčio darbo planų kopijas su žymomis apie įvykdymą.

Atestavimo lape išdėstyti teiginiai dėl nebendradarbiavimo su pavaldžiu pareigūnu –subjektyvi ir nepagrįsta asmeniška tiesioginio vadovo nuomonė. Toks teiginys paremtas vien tik L. K. pozicija. Teiginiai, kad pareiškėja žeminančiai ir nepagarbiai elgėsi su pavaldžia pareigūne, su ja nebendradarbiavo, yra neobjektyvūs, priimti neišklausius pareiškėjos pozicijos. Inspektorei L. K. Trakų rajono pataisos inspekcijoje pradėjus dirbti nuo 2011-12-01 iki jos atleidimo iš pareigų 2013-02-14, inspektorė nebuvo siųsta net į įvadinius pareigūnų mokymus, kaip nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 14 straipsnis, ji nebuvo siųsta į jokius kvalifikacijos kėlimo ar tobulinimo renginius bei mokymus. A. K. savo pastangomis mokė inspektorę L. K. tarnybinės veiklos, pradedant nuo pačių elementariausių veiksmų. A. K. mokoma ir vadovaujama inspektorė vykdė teismų sprendimus, nesusijusius su laisvės atėmimu, abiems pareigūnėms bendradarbiaujant kartu organizuotos ir įvykdytos kai kurios ketvirčio darbo priemonės, taip pat ir tos, už kurias buvo atsakinga tik inspektorė L. K..

Atestavimo lape neįvertintas ypač didelis darbo krūvis, nors Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje jis akcentuotas. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje atsižvelgta į tai, kad dėl ypač didelio krūvio ir esant naujiems kokybės reikalavimams ne visuomet pavyksta užtikrinti tinkamą tarnybinės veiklos įgyvendinimą. A. K. 2012 m. nuosekliai kreipdamasi į Vilniaus regiono pataisos inspekciją, o nuo 2012-07-01 – į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos administraciją, nuogąstaudama dėl vis didėjančio darbo krūvio 2 pareigūnams, nuosekliai išdėstė tarnybines priežastis, susijusias su dideliu darbo krūviu ir žmogiškaisiais resursais, ir prašė kuo skubiau spręsti 3 etato įvedimą. Dėl didelių darbo krūvių pareiškėja kreipėsi į Vilniaus regiono pataisos inspekciją. Aplinkybės, susijusios su dideliu darbo krūviu, kaskart pažymėtos ir pažymose apie 2012 m. atitinkamų ketvirčių rezultatus. Pareiškėjos raštuose pažymėta, kad pareigūnė L. K. į pareigas priimta tik nuo 2011-12-01, dėl pareigūnės nepatyrimo jai trūksta gebėjimų savarankiškai atlikti pareigybės funkcijas, todėl dalis pareiškėjos laiko yra skiriama šiai pareigūnei mokyti ir konsultuoti. Ypač didelį darbo krūvį patvirtina pateikiamos Pareigūnų, dirbančių su asmenimis, esančiais Vilniaus regiono pataisos inspekcijos teritorinių pataisos inspekcijų įskaitoje, darbo krūvio 2012 m. ataskaitos, iš kurių matyti, kad darbo krūvis Trakų rajono teritoriniame padalinyje buvo ypač didelis. Atestacijos komisija pareiškėjos darbo krūvį vertino tik su Elektrėnų savivaldybės teritoriniu padaliniu, tačiau su kitais padaliniais darbo krūvis nelygintas.

Iš atestacijos komisijos 2013-07-02 posėdžio protokolo matyti, kad jame nėra pateikta galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jo gebėjimų įvertinimą. Protokole motyvuotai pateikta tik komisijos nario M. S. atskiroji nuomonė. Pagrindinė Atestacijos komisijos padaryta išvada, kad A. K. netinkama einamoms pareigoms, yra nemotyvuota, neaišku, kokios priežastys lėmė neigiamą jos gebėjimų įvertinimą. Atestacijos komisija nepateikė motyvuoto pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo per atestuojamą laikotarpį, nepagrindė, kokių specialiųjų reikalavimų neatitinka pareiškėja, kokioms funkcijoms vykdyti jos kompetencija yra nepakankama. Valstybės tarnyba Lietuvos Respublikoje grindžiama karjeros, asmenų konstitucinės lygybės principais, todėl konstatuojant, kad asmuo netinkamas užimamoms valstybės tarnautojos pareigoms, būtinas objektyvus ir motyvuotas pagrindimas, siekiant užtikrinti, kad tokia išvada padaryta vadovaujantis objektyviais ir nešališkais kriterijais, o ne subjektyviai parengtu tiesioginio vadovo Atestavimo lapu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apygardos probacijos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad A. K. 2012 m. tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino patenkinamai, todėl Vadovaujantis Statuto 44 straipsnio 6 dalimi, 2013-02-06 pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinama Vilniaus apygardos probacijos tarnybos kvalifikacijos vertinimo komisijos. Ši komisija, išnagrinėjusi tiesioginio vadovo surašytą išvadą ir pabendravusi su pareiškėja, jos tiesioginiu vadovu ir tuo metu A. K. pavaldume buvusia kolege L. K., vieningai įvertino pareiškėją nepatenkinamai ir siūlė atlikti neeilinę atestaciją. Su vertinimo komisijos išvada A. K. buvo supažindinta 2013-02-06. Vertinimo komisijos 2013-02-12 rekomendacija buvo patvirtinta Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2013-02-12 įsakymu Nr. P-20 „Dėl kvalifikacijos vertinimo komisijos pasiūlymų patvirtinimo“. Pareiškėjos neeilinę atestaciją inicijavo Tarnybos direktorius, remdamasis 2013-02-12 įsakymu Nr. P-20 „Dėl kvalifikacijos vertinimo komisijos pasiūlymų patvirtinimo“.

Siekiant išvengti subjektyvumo ir išankstinės nuomonės, Tarnybos direktoriaus 2013-03-04 įsakymu Nr. TO-20 „Dėl Vilniaus apygardos probacijos tarnybos atestacijos komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Vilniaus apygardos probacijos tarnybos atestacijos komisija. Tarnybos direktoriaus 2013-04-11 įsakymu Nr. TO-55 į Atestacijos komisiją įtraukta Tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus vyresnioji specialistė (psichologė) K. V..

Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija) pareigybė nuo Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus (B lygis 6 kategorija) pareigybės skiriasi esmine funkcija, t. y. funkcija planuoti, organizuoti ir kontroliuoti nustatytoje veiklos teritorijoje pavaldžių darbuotojų tarnybinę veiklą, pildyti savo ir pavaldžių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuri yra nustatyta Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2012-06-27 įsakymu Nr. TO-66, 7.1 punkte, todėl neeilinės atestacijos metu buvo vertinama pareiškėjos A. K., kaip Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija), gebėjimas planuoti, organizuoti ir kontroliuoti nustatytoje veiklos teritorijoje pavaldžių darbuotojų tarnybinę veiklą ir tarnybinė veikla, kuri pareiškėjos užimamą Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybę atskiria nuo inspektoriaus pareigybės, ir asmeninės savybės bendrauti, bendradarbiauti.

Vadovaujantis teisingumo ministro 2012-06-27 įsakymu Nr. IR-175 „Dėl probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punktu, visiems probacijos tarnybų pareigūnams buvo suformuluoti konkretūs veiklos prioritetai ir tikslai, t. y. rizikos vertinimas ir planų sudarymas probuojamiesiems iki 2013-11-01. Šis įsakymas buvo pagrindas atlikti ne tik A. K., bet ir kitų pareigūnų veiklos vertinimus. Patikrinimai buvo atliekami visoje Tarnyboje. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2012-07-01 iki 2012-10-31 A. K. faktiškai dirbo 40 darbo dienų iš 86 darbo dienų (iš jų viena – 5 darbo dienas), o jos kolegė L. K. dirbo 81 darbo dieną (iš jų viena – 37 darbo dienas). Pareiškėja iš jos kompetencijai priskirtų 20 probuojamųjų bylų (kuriose turėjo būti atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai ir sudaryti probuojamųjų priežiūros planai), pati asmeniškai sudarė 5 planus (vienas iš jų prieš tai jau buvo sudarytas L. K.) ir įvertino nusikalstamo elgesio riziką 1 probuojamajam, kurio rizika prieš tai jau buvo įvertinta pataisos namuose, o pareiškėjos kolegė L. K., nepaisant sudėtingesnių darbo sąlygų, sąlyginai nedidelės darbo trukmės probacijoje, kuruojančio pareigūno nebuvimo, iš jos kompetencijai priskirtų 57 probuojamųjų bylų, kuriose turėjo būti atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai ir sudaryti probuojamųjų priežiūros planai, asmeniškai sudarė 42 planus ir įvertino nusikalstamo elgesio riziką 8 asmenims. L. K. sudarė 3 probuojamųjų priežiūros planus asmens bylose, kurių vykdymas priskirtas A. K.. Pažymėjo, kad šis atvejis ne vienintelis, kai pareiškėja per tam tikrą laiką neįvykdė konkrečiai suformuluotos užduoties. Kalėjimų departamentas buvo pavedęs atlikti prižiūrimųjų asmenų duomenų suvedimą į informacinę sistemą KADIS, kurios pareiškėja, motyvuodama dideliu darbo krūviu, taip pat nevykdė. Vertinant A. K. tiek kvalifikacijos vertinimo metu, tiek neeilinės atestacijos metu, faktinės aplinkybės buvo grindžiamos nustatytais veiklos trūkumais atliekant veiklos vertinimą – Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2013-02-05 pažyma „Apie savivaldybių probacijos skyriaus Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje tarnybinės veiklos analizę Nr. V6/R-31“ ir papildomai gauta oficialia informacija apie pareiškėjos elgesį – Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus inspektorės L. K. 2013-02-14 tarnybinis pranešimas ir Tarnybos vertinimo komisijos 2013-03-07 tarnybinis pranešimas. Teisinis pagrindas atlikti pareiškėjos veiklos patikrinimą buvo teisingumo ministro įsakymu suformuluota užduotis ir jos vykdymo terminai. Teisingumo ministro įsakymo pareiškėja nevykdė ir savo veiksmais formavo netinkamą praktiką tarnyboje.

Buvo palyginti Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje, ir Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Elektrėnų savivaldybės veikos teritorijoje, asmens bylų kiekiai, tenkantys vienam pareigūnui. Nustatyta, kad Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje, vidutinis asmens bylų skaičius, tenkantis vienam pareigūnui, 2012-07-01–2012-10-01 buvo 73, o Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Elektrėnų savivaldybės veikos teritorijoje, – 106,5. Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Elektrėnų savivaldybės veikos teritorijoje, vyresnioji inspektorė be didelio asmens bylų skaičiaus, asmeniškai buvo atsakinga už visų priemonių įvykdymą, tiek už duomenų bazių patikrinimą, tiek ir už duomenų suvedimą į KADIS duomenų bazę. A. K., vadovaujantis 2012-07-05 Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko pažyma Nr. V6/R-7 „Apie veiklos teritorijų ir asmens bylų kategorijų nustatymą Trakų rajono savivaldybės teritorijoje dirbantiems pareigūnams“, dirbo vidutiniškai su 48,5 asmens bylų, kai Kalėjimų departamento direktoriaus 2007-03-26 įsakymu Nr. V-88 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 4/07-271 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos regionų pataisos inspekcijų valstybės biudžeto lėšoms išlaikomų darbuotojų tipinių etatų ir jų skaičiaus normatyvų patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyti krūviai – dirbantiems su suaugusiųjų asmens bylomis 70, tad iš pateiktos krūvio analizės darytina išvada, kad pareiškėjos darbo krūvis nebuvo didesnis nei už Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu nustatytą darbo krūvį, nei už kitų pareigūnų. Siekiant įvertinti, kiek priežiūros planų buvo sudaryta Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Elektrėnų savivaldybės veikos teritorijoje, vyresniosios inspektorės ir keliems asmenims nusikalstamo elgesio riziką ji asmeniškai įvertino, nustatyta, kad iš 50 asmens bylų, kuriose turėjo būti sudaryti individualaus darbo planai, Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Elektrėnų savivaldybės veikos teritorijoje, vyresnioji inspektorė sudarė 31 priežiūros planą bei įvertino 34 asmenų nusikalstamo elgesio riziką. A. K. iš jos kompetencijai priskirtų 20 probuojamųjų bylų neatliko rizikos vertinimų ir tik 5 prižiūrimiesiems sudarė priežiūros planus. Tarnyba šią sudėtingą situaciją sprendė komandiruodama žemesnes pareigas užimančius pareigūnus atlikti rizikos vertinimus ir planų sudarymą pareiškėjos A. K. kompetencijai priskirtiems probuojamiesiems. Tai Tarnybai kainavo 3 340,01 Lt, pareigūnai turėjo atlikti ne tik savo prižiūrimųjų rizikos vertinimus, sudaryti probuojamiesiems individualius planus.

Pareiškėjos pozicija dėl rizikos nevertinimo ir planų dalinio sudarymo patvirtino pareiškėjos, kaip buvusios Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės, negebėjimą išskirti prioritetines veiklos sritis ir tinkamai nukreipti tiek savo, tiek kartu dirbusios koleges pastangas į suformuluotos užduoties vykdymą. Veiklos planai yra tvirtinami įstaigos vadovo ir derinami su tiesioginiu vadovu, be to jie nustatyta tvarka gali būti keičiami. Vertinant juridinės galios prasme Darbo planuose numatytas priemones su teisingumo ministro įsakyme suformuluota užduotimi, nėra jokių abejonių, kad prioritetinės užduotys yra suformuluotos aukštesnės juridinės galios dokumentuose, t. y. teisingumo ministro įsakyme. A. K. turėjo gebėti įvertinti prioritetus.

Tarnybos atestacijos komisija neeilinę atestaciją pareiškėjai A. K. atliko vadovaudamasi Tarnybos Kalėjimų departamente prie teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116. Atestavimo lapo forma yra patvirtinta teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116, todėl pareiškėjos tiesioginė vadovė, ruošdama Atestavimo lapą, privalėjo laikytis nustatytos formos ir pateikti tą informaciją, kuri buvo nurodyta Atestavimo lape. Pareiškėjai vertinimo motyvai buvo žinomi jau nuo kvalifikacijos vertinimo, su kuriuo ji buvo supažindinta. Šie motyvai buvo vertinami ir neeilinės atestacijos metu. Atestacijos komisija, išnagrinėjusi Atestavimo lape tiesioginio vadovo pateiktus motyvus, pakalbėjusi su pareiškėja ir jos tiesioginiu vadovu, balsavo, ar pritaria Atestavimo lape suformuluotai išvadai, kad pareiškėja yra netinkama užimamoms pareigoms.

Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjos perkėlimo iš Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis, 8 kategorija) pareigų į Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus pareigas (B lygis, 6 kategorija), teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad buvo atliktas pareiškėjos 2012 m. tarnybinės veiklos vertinimas ir 2012-12-10 surašyta išvada Nr. V6/R-164, kurioje nurodyta, kad A. K. tarnybinė veikla už 2012 m. I pusmetį įvertinama gerai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2012-11-14 įsakymu Nr. TO-125 sudaryta laikinoji komisija atlieka tarnybinį patikrinimą A. K. atžvilgiu dėl galimo tarnybinio nusižvengimo, kuris bus baigtas 2012 m. gruodžio mėnesį, pareiškėjos tarnybinės 2012 m. veiklos įvertinimas bus atliktas atlikus tarnybinį tyrimą ir priėmus išvadą (t. 1, b. l. 19–22). Tarnybos direktoriaus 2013-01-10 įsakymu Nr. P-2 „Dėl A. K. nubaudimo“ pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – pastaba už aplaidų Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2012-06-27 įsakymu Nr. TO-66, 7.1 bei 7.2 punktuose nustatytų funkcijų vykdymą (t. 1, b. l. 23).

2013-01-18 buvo surašytas A. K. tarnybinės veiklos už 2012 m. galutinis įvertinimas Nr. V6/R-20. Šiame galutiniame įvertinime, remdamasis Tarnybos direktoriaus 2013-01-10 įsakymu Nr. P-2 „Dėl A. K. nubaudimo“ bei 2013-01-16 įsakymu Nr. TO-11, kuriuo sudaryta komisija A. K. tarnybiniam patikrinimui atlikti, pareiškėjos tiesioginis vadovas A. K. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir siūlė jai tobulinti kvalifikaciją (t. 1, b. l. 24).

Tarnybos direktoriaus 2013-01-31 įsakymu Nr. P-16 buvo pripažintas netekusiu galios Tarnybos direktoriaus 2013-01-10 įsakymas Nr. P-2 „Dėl A. K. nubaudimo“ ir nutrauktas pareiškėjai 2013-01-16 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl veiksmų, kuriais ji galimai pažemino pareigūno vardą, kadangi 2012-12-09 buvo pasibaigęs Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniajai inspektorei A. K. skirtos nuobaudos skyrimo terminas (t. 1, b. l. 25).

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos pareigūnų kvalifikacijos vertinimo komisija, atlikusi A. K. 2012 m. tarnybinės veiklos vertinimą, pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pateikė 2013-02-06 išvadą Nr. 12-25, kurioje nurodytas komisijos siūlomas sprendimas – atlikti neeilinę atestaciją (t. 1, b. l. 30). Tarnybos direktoriaus 2013-02-12 įsakymu Nr. P-20 buvo patvirtinta nurodyta kvalifikacijos vertinimo komisijos išvada ir siūlymas A. K. atlikti neeilinę atestaciją (t. 1, b. l. 31). Tarnybos direktorius 2013-03-04 įsakymu Nr. TO-20 sudarė Tarnybos atestacijos komisiją (t. 1, b. l. 32–33). Tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius 2013-03-20 raštu Nr. V5/R-639 pateikė pareiškėjai susipažinti tiesioginio vadovo parengtą atestavimo lapą, kuriame nurodyta, kad A. K. netinkama einamoms pareigoms (t. 1, b. l. 34, 35–37). Pareiškėja 2013-07-01 pateikė paaiškinimus dėl Atestavimo lapo, kuriuose prašė pripažinti ją tinkama einamoms pareigoms ir rekomenduoti į pareigas paskyrusiam įstaigos vadovui palikti pareiškėją eiti tas pačias pareigas (t. 1, b. l. 39–44). 2013-07-02 vykusiame Tarnybos atestacijos komisijos posėdyje nutarta, kad pareiškėja A. K. netinkama užimamoms pareigoms ir rekomenduota ją perkelti į žemesnes pareigas (t. 1, b. l. 46–47). Susipažinusi su 2013-07-02 atestavimo lapu Nr. VD-408 (t. 1, b. l. 48–50), pareiškėja pateikė 2013-07-08 skundą dėl atestacijos komisijos sprendimo, kuriame prašė nepatvirtinti Atestacijos komisijos siūlymo perkelti ją į žemesnes pareigas, pripažinti pareiškėją tinkama einamoms pareigoms ir palikti jas eiti (t. 1, b. l. 51–54). Atsakovas 2013-07-12 sprendime Nr. VR2-298 nustatė, kad 2013-07-02 Atestacijos komisijos išvada, jog pareiškėja yra netinkama užimamoms pareigoms, ir rekomendacija ją perkelti į žemesnes pareigas, yra pagrįsta ir teisėta (t. 1, b. l. 55–57). Tarnybos direktorius 2013-07-12 įsakymu Nr. P-116 nutarė patvirtinti 2013-07-02 atestacijos komisijos išvadą, kad A. K. netinkama užimamoms pareigoms, ir pritarė atestacijos komisijos rekomendacijai perkelti A. K. į žemesnes pareigas (t. 1, b. l. 58). 2013-07-24 raštu „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“ pareiškėja pasiūlyta užimti laisvas Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus (B lygis, 6 kategorija) pareigas (t. 1, b. l. 59). A. K. 2013-07-29 raštu sutiko būti perkelta į žemesnes pareigas (t. 1, b. l. 60). Tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. P-128 A. K. nuo 2013-07-31 buvo perkelta iš Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigų (A lygis, 8 kategorija) į Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus pareigas (B lygis, 6 kategorija; t. 1, b. l. 61).

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statutas. Atvejai, kada pareigūnas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, nustatyti Statuto 38 straipsnio 4 dalyje. Statuto 38 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad tai gali būti padaryta pagal atestacijos komisijos rekomendaciją.

Taisyklių 86-87 punktai nurodo, jog tiesioginis vadovas kasmet pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikacijos tobulinimo poreikius. Po pokalbio su pareigūnu tiesioginis vadovas surašo Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pareigūno tarnybinę veiklą apibūdina pagal kiekvieną vertinimo kriterijų, įrašo pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą, atsižvelgdamas į pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo skalę, rekomendaciją, kaip tobulinti jo kvalifikaciją, ir vieną iš Statuto 44 straipsnio 10, 12, 13 ar 14 dalyse nurodytų siūlymų, jei pareigūno tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. V6/R-164 A. K. tarnybinė veikla už 2012 m. I pusmetį įvertinta gerai, atidedant galutinį įvertinimą iki tarnybinio tyrimo baigimo. Galutiniame įvertinime Nr. V6/R-20 tiesioginis vadovas A. K. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir siūlė jai tobulinti kvalifikaciją, t. y. pasirėmė Statuto 44 straipsnio 12 dalies 2 punktu. Veiklos įvertinimas patenkinamai sutinkamai su Taisyklių 89 punktu sudarė pagrindą vertinimo išvadą perduoti vertinimo komisijai.

Statuto 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina šių įstaigų direktorių įsakymais sudarytos kvalifikacijos vertinimo komisijos. Tarnybos kvalifikacijos vertinimo komisija 2013-02-06 priėmė išvadą Nr. 12-25, kurioje A. K. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir rekomendavo atlikti tarnybinę atestaciją. Kvalifikacijos vertinimo komisijos išvada patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2013-02-12 įsakymu Nr. P-20. Pagal Statuto 44 straipsnio 13 dalies 3 punktą kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai siūlo atlikti neeilinę atestaciją.

Pareigūnų atestaciją reglamentuoja Statuto 15 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad atestacijos metu vertinami pareigūnų sugebėjimai, profesinė veikla, asmeninės savybės, taip pat ar jie tinka eiti šias pareigas, įvertinami atestacijos metu.

Pažymėtina, kad analizuojant įsakymo, kuriuo pareigūnas, esant neigiamai atestacijos komisijos išvadai perkeliamas į žemesnes pareigas, pagrįstumo ir teisėtumo klausimus, būtina tirti ir įvertinti tiek atestacijos procedūrą, tiek priimtos atestacijos komisijos išvados teisingumą. Atestavimo lapas yra sudėtinė įstaigos vadovo priimto sprendimo dėl pareigūno karjeros dalis.

Taisyklių 104 punkte nustatyta, kad atestacijos komisiją įsakymu sudaro į pareigas turintis teisę skirti įstaigos vadovas dėl jo paskirtų pareigūnų atestacijos. Įsakyme dėl atestacijos komisijos sudarymo nurodomas atestacijos komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas ir kiti jos nariai bei atestacijos komisijos sekretorius. Atestacijos komisijos sekretorius nėra atestacijos komisijos narys (Taisyklių 105 punktas). Pagal Taisyklių 106 punktą atestacijos komisijos darbo forma yra posėdžiai. Posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė atestacijos komisijos narių. Atestacijos komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įrašas, o atestacinės komisijos sprendimai įforminami protokolu (protokoluoja atestacijos komisijos sekretorius), kurį pasirašo atestacijos komisijos primininkas, o jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie atestacijos komisijos posėdžio protokolo ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 108 punktas). Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad atestacijos komisijos sprendimai posėdyje priimami dalyvaujančių komisijos narių dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra komisijos primininko balsas. Atestacijos komisijos posėdžio protokole pažymima, kaip balsavo kiekvienas iš atestacijos komisijos narių. Atestuojamam pareigūnui pildomas Atestavimo lapas, kurį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pareigūno atestacijos dienos užpildo atestuojamojo pareigūno tiesioginis vadovas (Taisyklių 112 punktas). Pagal Taisyklių 113 punktą atestavimo lapo pabaigoje atestuojamo pareigūno tiesioginis vadovas įrašo išvadą, kurioje nurodo, ar pareigūnas: 1) tinkamas einamoms pareigoms; 2) tinkamas eiti aukštesnes pareigas; 3) netinkamas einamoms pareigoms; 4) netinkamas eiti pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje. Tiesioginis vadovas su užpildytu Atestavimo lapu pasirašytinai supažindina atestuojamą pareigūną, kuris iki atestacijos dienos gali raštu pateikti savo paaiškinimus dėl atestacijos teksto ir išvados (Taisyklių 114 punktas). Taisyklių 118 punkte nustatyta, kad atestavimą sudaro Atestacijos lape, pareigūno paaiškinime dėl atestacijos teksto pateiktų duomenų nagrinėjimas ir pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Jei atestacijos komisijos posėdyje dalyvauja atestuojamo pareigūno tiesioginis vadovas, jis atestacijos komisijai pasiūlius pateikia išsamius paaiškinimus dėl Atestavimo lape pateiktos išvados. Komisija jam gali pateikti ir kitų klausimų, susijusių su atestuojamo pareigūno tarnybine veikla. Pasibaigus pokalbiui ir atestuojamam pareigūnui bei jo tiesioginiam vadovui nedalyvaujant, atestacijos komisija balsuoja dėl išvados ir rekomendacijos. Jei atestuojamas pareigūnas netinkamas einamoms pareigoms ir rekomenduojama jį į pareigas paskyrusiam įstaigos vadovui pareigūną perkelti į žemesnes pareigas (Taisyklių 119.3 punktas). Taisyklių 120 punkte nustatyta, kad atestacijos komisijos išvada ir rekomendacija įrašomi atestavimo lape. Atestacijos lape pasirašo visi dalyvavę atestacijos komisijos nariai. Atestacijos lape gali būti pateikta atestacijos komisijos nario, nesutinkančio su atestacijos komisijos išvada, atskira motyvuota nuomonė. Atestacijos lapas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo atestuoto pareigūno supažindinimo su atestacijos komisijos išvada ir rekomendacija pateikiamas atestuojamą pareigūną į pareigas skyrusiam vadovui (Taisyklių 122 punktas).

Tarnybos atestacijos komisija buvo sudaryta Tarnybos direktorius 2013-03-04 įsakymu Nr. TO-20 (t. 1, b. l. 32–33). Šiame įsakyme nurodytas atestacijos komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas ir kiti jos nariai bei atestacijos komisijos sekretorius. Pareiškėjai buvo sudaryta galimybė susipažinti su Atestavimo lapu ir pateikti pastabas (t. 1, b. l. 34, 35–37) ir šia teise ji pasinaudojo (t. 1, b. l. 39–44). Atestacijos komisijos posėdžio eigai fiksuoti buvo rašomas protokolas, iš kurio matyti, kad atestacijos posėdyje dalyvavo komisijos pirmininkas ir 4 komisijos nariai (b. l. 46). Protokolą pasirašė atestacijos komisijos primininkas. Atestacijos komisijos sprendimas posėdyje buvo priimtas dalyvaujančių komisijos narių dauguma (Komisijos narys G. S. pateikė atskirąją nuomonę – balsavo „prieš“). Atestacijos komisijos posėdžio protokole pažymėta, kaip balsavo kiekvienas iš atestacijos komisijos narių. Išanalizavus kvalifikacijos vertinimo ir atestacijos procedūras procedūrinių trūkumų nebuvo nustatyta. Veiksmai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, procedūros eigoje priimti teisės aktų numatyti sprendimai.

Atestavimo lape kaip pareiškėjos darbo trūkumai nurodyta tai, kad pareiškėja nesugeba tinkamai planuoti ir organizuoti Savivaldybių probacijos skyriaus Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje tarnybinės veiklos ir neturi gebėjimų vadovauti pavaldiems darbuotojams, kontroliuoti jų veiklą, nėra imli naujovėms (b. l. 48–50). Pažymėtina, kad ji neatliko rizikos vertinimų ir nesudarė priežiūros planų bei nesugeba įgyvendinti probacijos vykdymo naujovių, daro klaidas skaičiavimuose ir dirbdama su informacinėmis technologijomis. Taip pat nurodytas kitų kaltinimas bei nebendradarbiavimas su jai pavaldžia L. K., nepagarbiai bendrauja su žemesnio rango darbuotojais.

Nustatyta, kad vertinant A. K. veiklą 2012 m. faktinės aplinkybės buvo grindžiamos nustatytais veiklos trūkumais atliekant veiklos vertinimą – Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2013-02-05 pažyma Nr. V6/R-31 „Apie savivaldybių probacijos skyriaus Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje tarnybinės veiklos analizę“ (b. l. 88–96). Šioje pažymoje detaliai ištirta pareiškėjos veikla bei nustatyti pažeidimai. Pareiškėja jokių argumentų dėl galimų netikslumų ar klaidų pažymoje nepateikė, nustatytų pažeidimų faktų neginčija. Pareiškėja rėmėsi tik procedūriniais argumentais, nurodydama, kad patikrinimas atliktas neišsamiai – per vieną dieną ir neištyrus visų dokumentų, patikrinimą įvykdė tiesioginis vadovas. Pareiškėjos argumentai nedaro įtakos pažymos pagrįstumui, kadangi nėra įvardinta ir nustatyta klaida, kuri galėjo atsirasti dėl to, jog patikrinimas atliktas per vieną dieną bei nenurodyti neištirti dokumentai, kurie galėjo turėti įtakos pažymos išvadoms. Todėl teismas turi pagrindą konstatuoti, jog veiklos vertinimo laikotarpiu A. K. nesivadovavo Probacijos įstatymo 17 straipsniu, Tvarkos aprašu ir teisingumo ministro 2012-06-27 įsakymo Nr. 1R-175 „Dėl probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punktu; netinkamai vykdė Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-06-22 įsakymo Nr. V-210 „Dėl asmens duomenų suvedimo“ 1.3 punktą. Pažymoje tinkamai įvertinta, jog šie pažeidimai sudaro Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktų pažeidimus.

A. K. tvirtina, kad Atestavimo lapas buvo surašytas remiantis subjektyviais kriterijais, o išvada, kad pareiškėja netinkama einamoms pareigoms – nepagrįsta, kadangi nenurodyta, kokių Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybei taikomų kvalifikacijos reikalavimų pareiškėja neatitinka. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Nėra numatyta pareiga Atestavimo lape konkrečiai nurodyti, kokie pareigybės aprašymo punktai yra vykdomi netinkamai. Atestavimo lape koncentruotai nurodyti 2013-02-05 Pažymoje išdėstyti trūkumai, kurie atestavimo eigoje vertinami sutinkamai su Pareigybinės instrukcijos numatytomis pareigomis. Atestavimo lape nėra privaloma daryti nuorodas į Pareigybės aprašymą, pakanka, kad būtų vertinama veikla, kurią apima Pareigybės aprašymas.

Funkcija planuoti, organizuoti ir kontroliuoti nustatytoje veiklos teritorijoje pavaldžių darbuotojų tarnybinę veiklą, jų darbo laiką, pildyti savo ir pavaldžių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius yra nustatyta Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2012-06-27 įsakymu Nr. TO-66, 7.1 punkte. Nors šis pareigybės aprašymo punktas Atestavimo lape nėra nurodytas, tačiau iš jo turinio matyti, kad neeilinės atestacijos metu buvo vertinama A. K., kaip Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija), gebėjimas planuoti, organizuoti ir kontroliuoti nustatytoje veiklos teritorijoje pavaldžių darbuotojų tarnybinę veiklą bei pareigybės aprašymo 6.5 punkte nustatytas specialusis reikalavimas mokėti bendrauti ir bendradarbiauti. Susipažinus su pareigybės aprašymu, pareiškėjai turėjo būti žinomos kokie reikalavimai jai taikomi ir kokias funkcijas ji privalo atlikti, todėl teisinio pagrindo nenurodytas Atestavimo lape, negali būti pagrindu pripažinti prašomus panaikinti įsakymus nepagrįstais. Teismui nepateikta duomenų, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė galėjo turėti suinteresuotumą darbuotojos vertinimo eiga, todėl bendro pobūdžio teiginys dėl galimai neteisingo tyrimo nevertinamas. Pareiškėja galėjo pati patikrinti tiesioginės vadovės parengtą 2013-02-05 Pažymą bei nurodyti teismui klaidas, jei tokios buvo padarytos.

Vertinant pareiškėjos darbo rezultatus turi būti atsižvelgiama į objektyvių faktorių įtaką. Pareiškėja motyvavo, kad jos veikloje nustatyti trūkumai atsirado dėl didelio darbo krūvio. Pareigūnų, dirbančių su asmenimis, esančiais Vilniaus apygardos probacijos tarnybos skyrių priežiūroje, darbo krūvio ataskaitose už 2012 metus (t. 3, b. l. 134-137) apskaičiuota, kad darbo krūvis Trakų savivaldybės teritorijoje veikiančiame skyriuje buvo didesnis nei kituose skyriuose. Nors krūvis skaičiuotas trims darbuotojams, tačiau dirbo tik du darbuotojai, todėl darbo krūvis vertinamas kaip 148 įskaitoje per 2012 m. sausį – gruodį buvę asmenys (t. 1, b. l. 168-169). Atsakovas nurodo, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2007-03-26 įsakymu Nr. V-88 buvo nustatytas darbo krūvis inspektoriams, dirbantiems su suaugusiųjų asmens bylomis, - 70 bylų. Taigi, pareiškėjai tekęs darbo krūvis yra ženkliai didesnis nei galimas, o taip pat didesnis nei faktinis darbo krūvis Vilniaus apygardos probacijos tarnyboje – 115 (t. 1, b. l. 170). Tai, kad Elektrėnų rajono pareigūnas dirbo dar didesniu krūviu fakto vertinimui įtakos neturi, nes pareigos dirbti tokiu pat krūviu pareiškėja neturėjo.

Laikotarpiu, už kurį buvo parengta 2013-02-05 Pažyma pareiškėja nuo 2012-07-16 iki 2012-08-14 buvo išėjusi 30 dienų atostogų bei nuo 2012-09-28 iki 2012-10-31 turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tai rodo, jog per tikrinamą keturių mėnesių laikotarpį ji du mėnesius nedirbo. Pripažįstama, jog ši aplinkybė taip pat turėjo objektyvios įtakos rezultatams. Tačiau atestacijos metu buvo vertinama ne tik keturių mėnesių laikotarpio veikla. Atestavimo lape toks terminas nėra nurodytas. Atestacijos lape nurodyta, kad nuo 2011-11-10 iki 2013 m. kovo mėnesio pareiškėjai paskatinimų ir apdovanojimų nepaskirta, o Atestavimo lapo dalyje „Per atestuojamą laikotarpį kelta kvalifikacija“ nurodyta ir A. K. dalyvavimas 2011-11-16 tarptautinėje konferencijoje „Naujos tendencijos alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo“ (b. l. 48). Pažymėtina, kad tam tikro laikotarpio didesnis akcentavimas nereiškia, kad buvo vertintas būtent šis laikotarpis. Atestavimo lape taip pat nurodyti pareiškėjos veiklos trūkumai, kurie nėra susiję su tikrinamu periodu – tuščių lapų nuteistųjų pasirašytų Probuojamųjų priežiūros planų blankų radimas bylose, netinkamas elgesys su pavaldžiu pareigūnu. Pareiškėja neneigė tuščių pasirašytų blankų buvimo bylose fakto. Tokia aplinkybė savaime yra diskredituojanti valstybės tarnybą. Pareiškėjos elgesys tarnybos metu pažymėtas Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus inspektorės L. K. 2013-02-14 tarnybiniu pranešimu (b. l. 85) bei Tarnybos vertinimo komisijos 2013-03-07 tarnybiniu pranešimu, pasirašytu komisijos pirmininkės bei keturių komisijos narių (b. l. 84). Toks elgesys pagrįstai Atestavimo lape įvertintas kaip žeminantis ir nepagarbus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu nr. 4/07-79, 4 punkte nurodyta, jog pareigūnų tarpusavio santykiai ir tarnybinė veikla grindžiami pagarba, pasitikėjimu, sąžiningumu, taktiškumu, mandagumu, bendradarbiavimu ir abipuse parama bei organizuojami statutiniais ir subordinacijos pagrindais. minėtuose tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės etikos taisyklėse nurodyto elgesio modelio neatitinka. Pareiškėjos būdo savybės paminėtos atskirų asmenų pakartotinai, todėl negalima teigti, jog visi šie asmenys turi suinteresuotumą pakenkti pareiškėjai.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjos teiginys, kad Tarnyba pakankamai nesirūpino jos kvalifikacijos kėlimu, todėl neteisinga ir nesąžininga teigti, kad A. K. nesugebėjo greitai įsisavinti teisinio reguliavimo naujovių. Pareiškėja turi teisės magistro laipsnį, 2012 metais dalyvavo trijuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose (t. 1, b. l. 48-50).

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus 2012-12-31 pažymoje Nr. V6/R-197 apibendrinti duomenys apie rizikos vertinimą ir priežiūros planų sudarymą (t. 1, b. l. 174-183). Iš šios pažymos matyti, kad vertinant rezultatus pagal atskirus rajonus Trakų rajono įpareigojimų įvykdymo procentas labai žymiai skiriasi nuo kitų rajonų rodiklių. Suvedus visų savivaldybių probacijos skyriaus duomenis matyti, kad Trakų rajone tik 29,41 proc. asmenų, kurių vykdymo priežiūra gauta po 2012-07-01, atliktas rizikos vertinimas (bendras rezultatas – 65,78 proc.), tik 15 proc. asmenų, pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, kuriems probacija baigiasi po 2013-01-01, įvertinta rizika (bendras rezultatas – 76,56 proc.), tik 14,28 proc. asmenų, pagal Baudžiamojo kodekso 92 straipsnį, kuriems probacija baigiasi po 2013-01-01, įvertinta rizika (bendras rezultatas – 67,85 proc.). Tai, kaip užduočių vykdymo procentas pasiskirsto tarp abiejų Trakų rajono pareigūnų laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-10-31 išdėstyta 2013-02-05 Pažymoje. Teismo posėdžio metu apklausti Atestacijos komisijos nariai patvirtino, kad jiems buvo pateikta medžiaga dėl pareiškėjos veiklos, taigi, komisija turėjo duomenis ir galėjo įvertinti pareiškėjos veiklos trūkumus.

Teismo įvertinimu, nors pareiškėja ir turėjo objektyvių kliūčių, dėl kurių ji negalėjo tinkamai vykdyti Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, tačiau netinkamas pareigų vykdymas buvo tokio masto, jog negali būti pateisinamas dideliu darbo krūviu ar nedarbingumu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atestacijos komisija, remdamasis Taisyklėmis, tinkamai įvertino pareiškėjos 2012 m. tarnybinę veiklą ir padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjos netinkamumo eiti Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis, 8 kategorija) pareigas, o A. K. tiesioginė vadovė pagrįstai patvirtino padarytas išvadas ir, atsižvelgusi į pareiškėjos sutikimą, priėmė įsakymą dėl A. K. perkėlimo į žemesnes pareigas. Prašomi panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013-07-12 įsakymas Nr. P-116 ir 2013-07-30 įsakymas Nr. P-128 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo jų panaikinti. Pripažinus prašomus panaikinti įsakymus pagrįstais, negali būti tenkinami ir pareiškėjos reikalavimai grąžinti ją į eitas Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas Trakų rajono savivaldybėje (A lygis, 8 kategorija) bei priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo einant Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 8 kategorija) gautą vidutinį darbo užmokestį (iš jo išskaičiuojant A. K. gautą Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus pareigose darbo užmokestį), skaičiuojant jį nuo neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas 2013-07-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. A. K. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė