Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl lyties ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, suinteresuotas asmuo byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. S. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir jos asmens tapatybės dokumentuose nurodyta moteriška lytis „MOT/F“. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Jungtinėje karalystėje pareiškėjai diagnozuotas transeksualumas (TLK-10 kodas F64.0). (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 26 d.rašte nurodoma, kad pareiškėjai taikomas gydymas, kuriuo pobūdis - asmuo įgyja ytin vyrišką išvaizdą, neatitinkančią nurodytos pase. Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių, pareiškėja socialinėje erdvėje yra matoma ir atpažįstama kaip vyriškos lyties asmuo, savo socialinį identitetą konstruojantis kaip vyriškos lyties asmens, prisistatantis L. S. vardu. Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. vasario 28 d. išvada netenkino pareiškėjos prašymo dėl lyties ir vardo bei pavardės įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti šiuos įrašus su tikrąją pareiškėjos lytine tapatybe ir lytimi,

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CPK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą. Tačiau pareiškimo nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje nėra priimtų lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatančių įstatymų. Teismas, pripažįsta, jog egzistuoja teisės spraga, nes Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė pareiškėjos teisės keisti lytį realizuoti būtino teisės akto, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjui neišleidus teisės akto, kuris turėjo būti priimtas, toks asmuo negali ginti savo pažeistų teisių. Asmuo, kurio teisės pažeidžiamos, visais atvejais turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, jeigu įstatymais ir/ar kitais teisės aktais nėra nustatytas teisinis reguliavimas ir dėl to pažeidžiamos asmens teisės, valstybės institucijų neveikimu pažeidžiamų asmens teisių gynybą turi užtikrinti bendrosios kompetencijos bei administraciniai teismai, tiesiogiai taikydami Konstitucijos nuostatas (Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d.nutarimas).

CK 2.18 straipsnis nustato civilinės būklės aktų įrašų valstybinę registraciją – valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimą. Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos (CK 2.19 straipsnis). CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurių 109.8 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašus leidžiama pakeisti, jei reikia pakeisti asmens lytį, vardą ir pavardę dėl lyties pasikeitimo ar pakeitimo. Tų pačių taisyklių 111.1 punktu suteikiama teisė keisti civilinės būklės akto įrašą, remiantis teismo sprendimu, o 112 punkto 2 papunktyje nustatyta, jog civilinės būklės aktų įrašus leidžiama pakeisti, jei reikia pakeisti asmens lytį, vardą ir pavardę dėl lyties pasikeitimo ar pakeitimo.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad pareiškėja L. S. (L. S.), nors nėra atlikusi biologinės lyties (moteriškos) keitimo (chirurginės) operacijos į vyriškąją lytį, tačiau save psichologiškai tapatina su vyriška lytimi; yra pradėjusi negrįžtamą medicininis procesą dėl asmens biologinės moteriškos lyties keitimo į vyriškąją lytį; ilgą laiką socialiniame gyvenime save suvokia ir identifikuoja kaip vyrą.

Teismas konstatuoja, kad susidarius nurodytai situacijai, pilnametės ir nesančios santuokoje pareiškėjos civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu būdu bus užtikrintas jos, kaip asmens, pradėjusio negrįžtamus biologinės lyties keitimo procesus, privatus gyvenimas bei nepažeistas orumas.

Kadangi ginčijamomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvada nepagrįstai ribojama pareiškėjos teisę į lytinę tapatybę (lytinės tapatybės pripažinimą), todėl ši išvada pripažįstama negaliojančia ir yra panaikinama, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškimą padavusio asmens lytį, kad jie atspindėtų vyrišką lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „MOT/F“ į „VYR/M“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-02-28 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašą apie pareiškėjos lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų vyrišką pareiškėjos lytį, įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „MOT/F“ į „VYR/M“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.