Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – galutine 30 MGL dydžio (1 500 Eur) bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – galutine dvidešimties parų arešto bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – galutine keturiasdešimties parų arešto bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį – keturiasdešimt dviejų parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir skirta galutinė aštuoniasdešimties parų arešto bausmė;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2024 m. spalio 1 d., apie 10.33 val., Vilniuje, Laisvės pr., ties pastatu Nr. 58, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo išsinuomotą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įtariamasis V. K. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 7 val., išgėrė apie 300 g viskio, po ko būdamas neblaivus nusprendė vairuoti. Vairavo išsinuomotą automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kartu važiavo draugas T. B. (T. B.). Apie 10–10.30 val., tikslaus laiko neatsimena, stovint sankryžoje, esančioje Vilniuje, Laisvės pr., posūkyje į dešinę – į Pilaitės pr., jam kelią priekyje jo kitas užkirto automobilis, kiek pamena, mėlynos spalvos, galimai „Opel“ markės. Jis atsitrenkė į jam kelią užkirtusio automobilio galinį bamperį, dėl ko kitas vairuotojas iškart iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams patikrinus jo blaivumą, jam pirmu kartu buvo nustatytas, tiksliai nepamena, virš 1,5 promilės, o antru – 1,54 promilės neblaivumas. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas T. B. apklausiamas parodė, kad 2024 m. spalio 1 d. važiavo kartu su V. K. ir jo drauge jo išsinuomotame baltos spalvos automobilyje „Toyota Prius Plius“. Automobilį vairavo V. K. Jis nuvežė savo draugę į darbą, po ko jis su V. K. važiavo atgal namo. Važiuojant Laisvės prospektu, sukant į dešinę pusę link Pilaitės mikrorajono, priekyje jų staiga iššoko nedidelis mėlynos spalvos automobilis ir trenkėsi į V. K. vairuojamo automobilio priekinį šoną. Netrukus po įvykio atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrinę V. K., nustatė, kad jis neblaivus. Po to V. K. jiems pasakė, kad vairavo jis (T. B.), tačiau jis (T. B.) pareigūnams nurodė, kad nevairavo, nes jis neturi tam teisės. Nenurodė, kad automobilį vairavo V. K., nes nenorėjo to daryti, jam matant ir girdint. Jis nesuprato, kad V. K., kai vairavo, buvo neblaivus. Nematė jo vartojusio alkoholinius gėrimus.

Liudytojas A. K. apklausiamas parodė, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 10.02 val., automobiliu „Opel Meriva“ važiavo Laisvės pr., nuo PC „Mada“ link sankryžos su Pilaitės pr. Priekyje jo važiavo automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevažiavo. Panaudojus garsinį signalą – nevažiavo. Nusprendė jį apvažiuoti. Baigiant apvažiavimo manevrą, t. y. atsidūrus priekyje automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pajautė smūgį į savo automobilio galą. Po smūgio iškvietė policiją. Prie jo automobilio priėjo du vyrai. Vienas iš jų – stambaus kūno sudėjimo priėjo prie jo durelių, su juo (A. K.) kalbėjo. Minėtam vyrui kalbant, pajuto jam iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Atvykę pareigūnai ėmė tikrinti stambesnio vyro blaivumą. Negali pasakyti, kuris iš vyrų vairavo automobilį, nes nematė.

Liudytojas, vyriausiasis patrulis M. P. apklausiamas parodė, kad 2024 m. spalio 1 d., apie 10.06 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu E. K. (E. K.) iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Vilniuje, ties Laisvės pr. 58, sukant į Pilaitės pr., susidūrė pranešėjo vairuojamas automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjas įtarė, kad pastarojo automobilio vairuotojas neblaivus. Įvykio vietoje pastebėjo pranešime nurodytus automobilius ir tris vyrus. Vienas iš vyrų, kaip paaiškėjo – A. K., nurodė, kad jis kvietė policiją ir vairavo automobilį „Opel“, o kitas vyras, kaip paaiškėjo – V. K., nurodė, kad vairavo automobilį „Toyota“. Bendravimo su V. K. metu jis atrodė neblaivus, tačiau kalbėjo nerišliai, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Tikrinimo metu pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,71 promilės neblaivumas, tai pagarsinus, V. K. ėmė neigti vairavęs automobilį, tuo tarpu, antru pūtimu – 1,54 promilės neblaivumas.

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92309154746, skambu io prad ia_ 2024-10-01 10_02_06)“, kuriame girdima, kaip pranešėjas A. K. operatoriui pranešė apie eismo įvykį prie Spaudos rūmų esančio pastato Nr. 58, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos, posūkyje iš Laisvės pr. į Pilaitę, kurio dalyviai: jo vairuojamas automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pranešė apie įtarimą, kad pastarojo automobilio vairuotojas yra neblaivus.

Iš vyriausiųjų patrulių M. P. ir E. K. kūno kamerų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti vaizdo įrašai, pavadinimais „PSS-20241001-101419UTC+0300“, „PSS-20241001-101424UTC+0300“. Juose matyti, kad įvykio vietoje pareigūnui paklausus apie vairuotą automobilį, vyras Nr. 1 (stambesnio kūno sudėjimo) parodė į gatvėje stovintį baltos spalvos automobilį „Toyota“ ir pasakė: „Aš šitos“. Tuo tarpu vyras Nr. 2 pasakė, kad jis automobilio „Opel“ vairuotojas. Kitas pareigūnas paklausė vyro Nr. 1, ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš šešias valandas. Patikrinęs vyro Nr. 1 blaivumą pagarsino, kad alkoholio kiekio matuoklis parodė 1,71 ir pasakė, kad bus baudžiamoji byla. Paklaustas vyras Nr. 2, ar vyras Nr. 1 vairavo automobilį, jis atsakė, kad būtent vyras Nr. 1 buvo atėjęs prie jo automobilio ir pasakęs: „Atsitrenkei į mane“. Tuo metu vyras Nr. 1 ėmė neigti vairavęs automobilį. Pareigūnas paklausęs vyro Nr. 3 asmens duomenų, gavo atsakymą, kad jis yra T. B., kuris taip pat paklaustas pasakė, kad jis nevairavo, nes neturi tam teisės, tačiau nutylėjo, kas vairavo. Patikrinus antrą kartą vyro Nr. 1 blaivumą, jam nustatytas 1,54 promilės neblaivumas. Vėliau pareigūnui bendraujant su vyru Nr. 2, šis nurodė, kad apvažinėdamas priešais jį stovintį automobilį nematė, kas tiksliai vairavo, matė tik du sėdinčius vyrus.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443 kvitų matyti, kad 2024 m. spalio 1 d. V. K. 10.15 val. nustatytas 1,71, o 10.33 val. – 1,54 promilės neblaivumas.

Iš 2024 m. kovo 12 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. sausio 19 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė vairavus automobilį, būnant neblaiviu, kai jam nustatytas 1,54 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas parodė, kad išgėrė apie 300 g viskio, po ko vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Be V. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo liudytojo T. B. parodymai, iš kurių matyti, kad įvykio dieną iki pat eismo įvykio V. K. vairavo baltos spalvos automobilį „Toyota“; liudytojo A. K. parodymai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas ir garso įrašas, iš kurių bendrai matyti, kad Vilniuje, ties Laisvės pr. 58, sukant į Pilaitės pr., į A. K. automobilį atsitrenkė automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, kaip įtarė dėl jam iš burnos sklidusio alkoholio kvapo, neblaivus; liudytojo, vyriausiojo patrulio M. P. parodymai, kūno kamerų apžiūros protokolas ir vaizdo įrašai, pagrindžiantys, jog V. K. pareigūnui parodė ir pasakė, kad vairavo baltos spalvos „Toyota“ ir jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis; alkoholio kiekio matuoklio kvitas, rodantis, kad V. K. buvo nustatytas 1,54 promilės neblaivumas; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. V. K. suvokė, kad automobilį vairuoja būdamas neblaivus, – tai akivaizdu iš jo nurodyto stipriojo alkoholinio gėrimo vartojimo ir praėjusio trumpo laiko iki automobilio vairavimo aplinkybių, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, sutinka su jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir dyžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. V. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, dėl asmeninių paskatų, siekiant nuvežti draugę į darbą, nusikalstama veika žala nepadaryta. V. K. yra išsiskyręs, nurodo turintis tris vaikus, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, dirbantis vairuotoju, praeityje ne kartą teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, per pastaruosius penkerius metus labai daug kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, tarp jų, susijusius ir su transportu. Visa tai V. K. asmenybę apibūdina neigiamai, leidžia įžvelgti jo tam tikrą polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, rodo, kad iš ankstesnių teistumų ir administracinių baustumų teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė, prieš tai skirtos bausmės ir administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jam neturėjo. V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu V. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (teistas už nesunkų nusikaltimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu, teistumo terminas – bausmės atlikimo laikotarpiu ir treji metai po bausmės atlikimo, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka) (BK 11 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022, 28 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas viršijantis vidurkį. Kaltinamasis V. K. apklausiamas prašė skirti jam švelnesnę bausmę, nes išlaiko tris vaikus, tačiau švelnesnė nei areštas bausmė ar trumpesnis jo terminas, atsižvelgiant į V. K. teistumus, baustumus administracine tvarka, polinkį kartoti teisės pažeidimus, teismo vertinimu, sudarytų jam nebaudžiamumo įspūdį, jau nekalbant apie tai, kad pareiga išlaikyti vaikus nuo nusikalstamos veikos padarymo V. K. nesulaikė.

V. K. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nusikalstamą veiką V. K. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, be to, per pastaruosius penkerius metus jis daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, todėl, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir V. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas viršijantis vidurkį.

Automobilis, kurį būdamas neblaivus vairavo V. K., laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone – konfiskuotinu turtu. AB „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Tai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, sudaro pagrindą iš V. K. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio kaina Lietuvoje su PVM yra 12 770 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir V. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat tai, kad, nors jis ir vykdo individualią veiklą, dirba, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje yra duomenys tik apie V. K. kas mėnesį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gaunamą 376,01 Eur išmoką, Nekilnojamojo turto registro ir Kelių transporto priemonių registro duomenimis nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių neturi, Antstolių informacinės sistemos duomenis V. K. turi eilę jo atžvilgiu piniginio pobūdžio vykdomųjų bylų, nurodė, kad išlaiko tris vaikus, teismas sprendžia, kad įgyvendinti bausmės paskirtį pakankamai padės konfiskuotino automobilio vertės pusę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Pažymėtina, kad įstatyme nenumatyta galimybė teismui nustatyti savanorišką išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminą ar jos sumokėjimą išdėstyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę keturiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. K. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo išieškoti konfiskuotino automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančius 6 385 Eur valstybės nuosavybėn.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. K., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Kaišiadorių raj., Pravieniškės, Pravieniškių g. 10) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (pirmadieniais–ketvirtadieniais: nuo 8 iki 16.45 val.; penktadieniais: nuo 8 iki 15.45 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu (0 3) 465 6442. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis – „turto konfiskavimas e1-734-1223/2025“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.