Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties, kuria paliktas galioti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, kuriuo G. N. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. nubaustas už tai, kad jis būdamas būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojams, troleibusų vairuotojams, už 2012 m. rugpjūčio- rugsėjo mėnesius būtų priskaičiuotas ir išmokėtas visas darbo užmokestis, t. y. pagal įmonėje galiojančios 2006 m. lapkričio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) kolektyvinės sutarties 5.8.10. punktą už vienkartinių bilietų pardavimą troleibusuose troleibusų vairuotojams turi būti mokamas papildomas atlyginimas, kurį sudaro 50 proc. nuo parduotų bilietų sumos. Nors kolektyvinė sutartis nebuvo pakeista, G. N. savo 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu vienašališkai pakeitė troleibusų vairuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d. jiems buvo priskaičiuotas ir išmokėtas mažesnis, negu kolektyvinėje sutartyje aptartas, darbo užmokestis. Minėtu laikotarpiu troleibusuose vairuotojų parduodami vienkartiniai bilietai su antkainiu kainavo 3,50 Lt (50 proc. - 1,75 Lt), bilietai su 50 proc. nuolaida ir antkainiu - 1,75 Lt (50 proc. 0,88 Lt), o papildomas atlyginimas jiems paskaičiuotas ir išmokėtas atitinkamai už bilietus su antakiniu po 1,25 Lt, o už bilietus su 50 proc. nuolaida ir antkainiu - po 0,63 Lt, taigi mažesnis negu 50 proc. Tokiu būdu G. N. pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. ir 188 str. 2 d., 2006 m. lapkričio 8 d. UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinės sutarties 5.8.10 punktą. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41⁴ str. 1 d.

2012 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme gautas G. N. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo pripažinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą nepagrįstu ir jį panaikinti, bylą nutraukti ir priteisti 144 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apelianto manymu, teismas neteisingai traktavo jo priimtą 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą, neteisingai traktavo kolektyvinės sutarties nuostatas ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

G. N. savo skunde remiasi 2009 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio konstatavimo“, kuriame nurodyta, jog <....> šiuo laikotarpiu būtinos visų valstybės institucijų suderintos ir veiksmingos pastangos racionaliai ir taupiai naudoti viešąsias lėšas, siekiant išsaugoti finansų sistemos stabilumą ir apsaugant pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius“, taip pat nurodo, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2010 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 968 „Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo kompensavimo tvarkos koncepciją“ nuostatas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimais, kuriuose ankščiau paminėtas teismas sprendė, kad valstybėje esant sunkiai ekonominiai padėčiai <....> įstatymų leidėjas gali laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų) atlyginimas siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

G. N. atkreipia teismo dėmesį, kad nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str. nuostatos, kadangi byloje nėra įrodymų, kad nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis ar neužtikrintos kolektyvinėje sutartyje numatytos darbo sąlygos. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 188 str. 2 d. nereglamentuoja klausimo, kokia konkreti darbo apmokėjimo forma ar sąlygos privalo būti taikomos vienu ar kitu atveju.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 41⁴ str. 1 d. nustatyta atsakomybė už Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą. Šis pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Įvertinus apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas savo išvadas argumentavo ir tinkamai įvertino surinktus įrodymus.

Savo apeliacinį skundą G. N. grindžia tuo, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, veikė bendrovės interesais bei jos finansinei naudai, todėl priėmė 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. P/D-145 „ Dėl autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio nuostatų pakeitimo“, kuris prieštarauja bendrovėje galiojančios 2006 m. lapkričio 8 d. UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinės sutarties 5.8.10 punktui, nurodo, kad šis kolektyvinės sutarties punkto vykdymas, kolektyvinę sutartį aiškinant sistemiškai, nėra privalomas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po generalinio direktoriaus G. N. priimto 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo nebuvo vykdoma minėta UAB „Vilniaus troleibusai“ 2006 m. lapkričio 8 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties 5.8.10 punkto nuostata (b.l.27-36), kuri UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bendrovei buvo privaloma remiantis 2011 m. lapkričio 15 d. perdavimo-priėmimo akto 1 punkto pagrindu (b.l. 44-45). UAB „Vilniaus viešasis transportas“ perėmė visas UAB „Vilniaus troleibusai“ teises ir pareigas, tame tarpe ir numatytas 2006 m. lapkričio 8 d. pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje. Todėl vertinat tiek sistemiškai, tiek kiekvieną punktą atskirai, kolektyvinės sutarties laikymasis šalims taikomas pilna apimtimi.

Tokiu būdu, pagal UAB „Vilniaus viešasis transportas“ galiojančios 2006 m. lapkričio 8 d. UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinės sutarties 5.8.10. punktą už vienkartinių bilietų pardavimą troleibusuose troleibusų vairuotojams turi būti mokamas papildomas atlyginimas, kurį sudaro 50 proc. nuo parduotų bilietų sumos. Šiuo konkrečiu atveju kolektyvinė sutartis nebuvo pakeista, G. N. savo 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu vienašališkai pakeitė troleibusų vairuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d. jiems buvo priskaičiuotas ir išmokėtas mažesnis, negu kolektyvinėje sutartyje aptartas, darbo užmokestis. Minėtu laikotarpiu troleibusuose vairuotojų parduodami vienkartiniai bilietai su antkainiu kainavo 3,50 Lt (50 proc. - 1,75 Lt), bilietai su 50 proc. nuolaida ir antkainiu - 1,75 Lt (50 proc. 0,88 Lt), o papildomas atlyginimas jiems paskaičiuotas ir išmokėtas atitinkamai už bilietus su antakiniu po 1,25 Lt, o už bilietus su 50 proc. nuolaida ir antkainiu - po 0,63 Lt, taigi mažesnis negu 50 proc.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) įpareigoja darbdavį mokėti darbuotojams sulygtą darbo užmokestį, numatytą šalių susitarimu ir kolektyvinėje sutartyje (DK 93 str.). DK 188 str. numato, kad darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse <....> (DK 188 str. 1 d.), konkretūs valandiniai tarifiniai atlyginimai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse (DK 188 str. 2 d.). Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad kolektyvinėse darbo sutartyse numatyti susitarimai dėl darbo apmokėjimo yra darbo užmokestis ar jo dalis. Už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos DK, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimus numatyta administracinę atsakomybė ATPK 41⁴ str.

Kaip teisingai nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartyje, 2006 m. lapkričio 8 d. kolektyvinė sutartis bei jos priedai gali būti keičiami profsąjungų ir darbdavio susitarimu <....> (1.7 punktas); <....> darbdavio iniciatyva sutartis vienašališkai gali būti nutraukiama tik įspėjus profsąjungas ne mažiau kaip prieš tris mėnesius jei tolesnis sutarties galiojimas būtų bendrovės bankroto priežastimi (1.8 punktas). G. N. pripažino, kad bandė su profsąjungomis tartis dėl sutarties 5.8.10 punkto nuostatų kitokio taikymo, tačiau nesusitaręs priėmė minėtą 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įsakymą dėl autobusų ir troleibusų vairuotojų

darbo užmokesčio nuostatų pakeitimo (b.l.46,130-131). Tokiu būdu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas akivaizdžiai prieštarauja kolektyvinės sutarties 5.8.10 punkto reikalavimams, bendrovės direktorius savo veiksmais vienašališkai pakeitė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką troleibusų darbuotojams už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 15 d.

Nubaustasis savo padarytą administracinį pažeidimą aiškina sunkia bendrovės ekonomine padėtimi ir remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimais, nurodo, jog bendrovės sunki finansinė padėtis pateisina ir leidžia jos vadovui vienašališkai keisti darbo ir kolektyvine sutartimis sulygtą darbuotojų darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, negali būti taikomas kaip analogija, kadangi neteikia išaiškinimų dėl darbo teisinių santykių įmonėse, vykdančiose ūkinę komercinę veiklą ir nėra susijęs su G. N. padarytu administraciniu teisės pažeidimu, todėl negali būti vertinamas kaip administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nubaustojo veikoje nebuvo tyčios, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta, jog vadovaujantis 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu, troleibusų vairuotojams darbo užmokestis už 2012 m. rugpjūčio 15 d. – rugsėjo 15 d. laikotarpį paskaičiuotas ir išmokėtas, jo manymu, nepažeidžiant kolektyvinės sutarties 5.8.10 punkto. Vertinant byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą G. N. priėmė sąmoningai, apsvarstęs mažesnės darbuotojams mokamos priemokos finansinę naudą, siekiant gauti didesnes pajamas bendrovės darbuotojų sąskaita. Be to, 2012 m. gruodžio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas su profesinėmis sąjungomis pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo išmokėti darbuotojams likusias priemokų dalis už 2010 ir 2011 metus. Pažymėtina, kad 2012 m. gruodžio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir profesinių sąjungų pasirašytas susitarimas patvirtina, jog darbdavys supranta ir prisiima pareigas mokėti priemokas, numatytas kolektyvinėje sutartyje.

G. N. savo skunde nurodo, kad nebuvo pažeistos DK 93 str., 188 str. 2 d. bei 2006 m. lapkričio 8 d. UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinės sutarties 5.8.10 punkto nuostatos, nes byloje nėra įrodymų, kad nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis, kad darbuotojų darbo užmokestis nesumažėjo. Pažymėtina, kad DK 93 str. nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 188 str. 2 d. nustatyta, jog konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Iš byloje esančio Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atlikto UAB „Vilniaus viešasis transportas“ patikrinimo metu pateiktų įmonės darbuotojų D. K., B. R., S. K. ir kt. darbo sutarčių matyti, kad darbuotojų -darbo užmokestis sulygstamas nurodant valandinį tarifinį atlygį ir numatytas priemokas kolektyvinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (b.l.78-83).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. birželio 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007 yra pasisakęs, kad abiem darbo sutarties šalims, t.y. darbdaviui ir darbuotojui yra privalomos sąlygos įtrauktos į darbo sutartį, o sąlygos įtvirtintos ne darbo sutartyje tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą. Tokiu būdu, kolektyvinė sutartis, būdama privaloma ją sudariusioms šalims, taip pat yra ir darbuotojų darbo sutarties dalis, kurių vienašališkas keitimas negalimas.

Iš byloje esančių troleibusų vairuotojų darbo užmokesčio už 2012 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais priskaičiavimo dokumentų matyti, kad darbuotojams priemoka už troleibusuose parduodamus vienkartinius bilietus paskaičiuota taikant ne 50 proc., o 35-36 proc. koeficientą (b.l.93-95), taip pažeidžiant privalomus 2006 m. lapkričio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) kolektyvinės sutarties 5.8.10 punkto reikalavimus. Remiantis tuo kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentas, kad šiuo konkrečiu atveju nėra DK 93 str. ir 188 str. 2 d. pažeidimo sudėties atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nubaustasis prašo sumažinti jam paskirtos nuobaudos dydį, patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, jog G. N. kaltu už ATPK 41⁴ str. 1 d. pripažintas teisėtai ir pagrįstai, nuobauda jam paskirta sankcijos ribose, žemiau vidurkio tinkamai įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl nutarties naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl apelianto išdėstyto prašymo priteisti jo naudai 144 Lt bylinėjimosi išlaidų iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kad asmenį pripažinus kaltu šis galėtų gauti proceso išlaidų atlyginimą. Todėl tenkinti G. N. šio reikalavimo teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančių įrodymų visumą (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis bei Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o Gintaro Nakučio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.