- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- 1S-129-593/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-7-00031-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- G. P.
- Advokatai
- Andrius Baranskis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 18 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės skundas, pakeistas Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Komisijos nutarimas) ir nutarta netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 216 straipsnio 1 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 360 MGL (18 000 Eur) dydžio bauda.
2. Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltę pripažįsta, suprato padaręs sunkų nusikaltimą ir žalą valstybei, stebimas teisės pažeidėjui būdingas nusikalstamų veikų modelis. Nuteistasis laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Padaryta išvada, jog nuteistasis nuosekliai valdo visus kriminogeninius veiksnius.
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi pakeitė Komisijos nutarimą ir netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apylinkės teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors 2025 m. sausio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nuteistasis ir yra teigiamai charakterizuojamas, pažymint už įkalinimo įstaigos ribų turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo vietą, artimųjų palaikymą, argumentuojant, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo resocializacijos procese ir aktyviai keitė savo elgesį, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistasis elgėsi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Nors išvardintos aplinkybės, o taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi apsauginiai veiksniai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau Kauno apylinkės teismas sprendė, jog šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų vykdymo, dėl ko negali būti vertinamos išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis įtakoti nuteistojo tolimesnį elgesį ateityje. Pažymima ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis tik egzistuoja keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis dar privalo suvaldyti. Pažymėjo ir tai, kad nors nuteistąjį neslėgė finansiniai sunkumai, tačiau būnant valstybės tarnautoju jis vis tiek dėl savanaudiškų paskatų nusprendė daryti latentinius ir sunkius nusikaltimus, o šiuo atveju nenustačius esminius nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčius, nėra pagrindo teigti, jog jis būdamas laisvėje ir turėdamas pastovią gyvenamąją vietą ir pastovias pajamas, vėl nedarys naujų nusikalstamų veikų dėl savanaudiškų paskatų.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui G. P. gynėjas advokatas Andrius Baranskis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos nutarimą.
5.1. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Argumentuojama, jog G. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalyvavo 8 Kauno arkivyskupijos „Caritas“ socialinės darbuotojos vedamuose užsiėmimuose „Tvirti santykiai“; (duomenys neskelbtini) lankėsi konsultacijose dėl socialinių įgūdžių; (duomenys neskelbtini) lankėsi konsultacijoje dėl ryšių palaikymo su šeimos nariais; (duomenys neskelbtini) lankėsi organizuotame „N. k.“ festivalyje; o taip pat (duomenys neskelbtini) dalyvavo edukacinėje veikloje – K. š. d. g. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į nuteistojo dalyvautų užsiėmimų pobūdį ir kiekį, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistasis įkalinimo įstaigoje pakankamai pakeitė dinaminį kriminogeninį veiksnį – mąstymas ir elgesys. Taip pat, atsižvelgus į Socialinio tyrimo išvadą, gynėjo nuomone, dinaminis kriminogeninis veiksnys – nuostatos į visuomenę, yra techninė klaida, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje pažymima apie tai, jog nuteistasis neturi neigiamų nuostatų į visuomenę ar jos narius. Skunde pažymima, jog Socialinio tyrimo išvadoje argumentuojama, kad „Lėšų tvarkymas ir finansai“ tik gali turėti įtakos nuteistojo kriminaliniam elgesiui ir toks teiginys turi būti vertinamas tik kaip prielaida, o ne faktais paremta išvada, kadangi tiek (duomenys neskelbtini) vertiniame, tiek Socialinėje išvadoje nėra nurodomos jokios rekomendacijos kokiais būdais būtų galima spręsti šį tariamą kriminogeninį veiksnį.
5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tik perrašė prokurorės skundo argumentus apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir neatsižvelgė į tai, kad nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs nuteistojo neigiamų vertybių, paskyrė būtent tokią laisvės atėmimo bausmę, kuri leistų nuteistajam tikėtis, esant jo paties elgesio pokyčiams, lygtinio paleidimo instituto taikymo. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybėmis, kadangi dėl jų jau buvo pasisakyta priimant Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nuosprendį ir šios aplinkybės yra priskiriamos statiniams kriminogeniniams veiksniams, kurių nuteistasis neturi galimybės pakeisti. Argumentuojama, jog vien tik statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimas negali būti laikomas pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistasis nebūtų skatinamas pasitaisyti, o taip pat toks procesas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui.
5.3. Skunde kritikuojami ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl nuteistojo atliktos bausmės dalies bei jo elgesio įkalinimo įstaigoje. Argumentuojama, kad apylinkės teismo teisėja, neatsižvelgusi į tai, kad G. P. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, darbo dienomis vyksta į darbą, visuomet laiku grįžta į bausmės atlikimo vietą, savaitgaliais ir švenčių dienomis vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, kurių metu nebuvo fiksuoti jokie pažeidimai, deklaratyviai konstatavo, jog nuteistasis nėra atlikęs pakankamai didelės bausmės dalies, kuri leistų daryti išvadą, kad pataisos procesas yra baigtas, o bausmės tikslai – pasiekti. Taip pat pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepadarė jokių pažeidimų ir nebuvo baustas drausminės nuobaudomis, žodis į žodį perrašė argumentą, jog jis elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Gynėjo nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai paneigia lygtinio instituto prasmę ir nuteistojo neskatina pasitaisyti.
Atsiliepimas
5.4. Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai to neargumentuodamas, atsisakė vertinti atsiliepime išdėstytus argumentus, jog nuteistojo buvimas laisvėje yra kritiškai svarbus jo neįgaliam sūnui. Pabrėžiama, jog M. K. knygoje „Nuteistųjų socialinių ryšių su išplėstine šeima palaikymo svarba resocializacijos procesui“ publikuoti socialinio tyrimo rezultatai atskleidžia, jog socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais nuteistuosius motyvuoja keisti gyvenimo būdą ir sėkmingai pritapti visuomenėje. Nors nuteistajam ir yra suteikta galimybė 2 kartus per savaitę matytis su savo neįgaliu sūnumi, tačiau, gynėjo nuomone, toks bendravimas nėra pakankamas užtikrinti pilnavertį bendravimą su juo. Dėl ko, gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju, privalo būti taikomas lygtinio paleidimo institutas ir nuteistasis likusią bausmės dalį turi atlikti už įkalinimo įstaigos ribų.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Štreimikytė prašo nuteistojo G. P. gynėjo advokato Andriaus Baranskio apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Atsiliepime nesutinkama su skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju yra padaryta pakankama pažanga keičiant nuteistojo nusikalstamą elgesį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis, būdamas valstybės tarnautoju ir nusikalstamų veikų darymo metu neturėdamas jokių finansinių sunkumų, dėl savanaudiškų paskatų siekdamas greito neteisėto praturtėjimo atliko jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, apsimestiniais sandoriais ir mokesčių mokėjimu bandydamas nuslėpti nusikaltimų įvykdymo aplinkybes. Nors atliekant bausmę ir nebuvo fiksuoti nuteistojo finansiniai sunkumai, tačiau prokurorės teigimu, tai neįrodo, jog nuteistasis ateityje vėl nebandys daryti naujų nusikalstamų veikų dėl to paties savanaudiško tikslo – greito praturtėjimo. Taip pat, prokurorės nuomone, ilgas nusikalstamų veikų tęstinumas ir paimtų kyšių bei legalizuoto turto sumos rodo G. P. nuostatas nesilaikyti galiojančių teisės, o taip pat jo abejingumą labai didelėms neigiamoms pasekmėms sumenkinus valstybės tarnautojo gerą vardą ir sumenkinus jo vadovaujamos įstaigos reputaciją.
Šalies argumentai
6.2. Priešingai nei skunde nurodo gynėjas, nuteistasis nėra išsprendęs Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų dinaminių kriminogeninių veiksnių. Argumentuojama, jog Socialinio tyrimo išvadoje vis dar egzistuoja aktualus dinaminis kriminogeninis veiksnys – problemų identifikavimo stoka, problemų sprendimo įgūdžiuose, pasekmių suvokime. Nuteistasis iš dalies suvokia savo nusikalstamos veikos motyvus, tačiau neįvardija visų jam įtakos turinčių veiksnių, pripažįsta, kad trūko aiškumo apibrėžiant žingsnius ir sprendžiant problemas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ėmėsi impulsyvių veiksmų siekdamas turtinės naudos sau, prokurorės nuomonė įrodo, jog Lėšų tvarkymo ir pajamų sritis vis dar išlieka aktualus dinaminis kriminogeninis veiksnys, kuris ateityje, nuteistajam vėl siekiant greito praturtėjimo, gali įtakoti G. P. pakartotinį nusikalstamą elgesį. Atsižvelgiant į tai, prokurorė sprendžia, jog nuteistasis vis dar turi keisti savo nusikalstamą elgesį įkalinimo įstaigoje.
6.3. Prokurorės teigimu, neįgalaus nepilnamečio vaiko turėjimas egzistavo dar prieš nusikalstamos veikos padarymą, tačiau ši aplinkybė nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į tai, prokurorės nuomone, neįgalaus nepilnamečio vaiko turėjimas yra neaktuali aplinkybė sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, dėl ko tokie argumentai turi būti atmesti kaip nesusiję su nagrinėjama byla.
6.4. Atsiliepime taip pat nesutinkama ir su skundo argumentais dėl neatliktos bausmės dalies ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Pabrėžiama, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistajam būtų nustatyta aukšta arba vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, dėl ko nagrinėjamu atveju vien tik žemos rizikos nustatymas negali tūrėti išskirtinės įtakos nuteistajam taikant lygtinio paleidimo institutą, ypač atsižvelgiant į tai, jog toks rizikos veiksnys neturėjo jokios įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui. Prokurorės nuomone, per trumpas paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti viena iš prielaidų pakartotiniam nusikalstamam elgesiui ateityje. Atsižvelgiant į tai, prokurorės teigimu, nuteistasis dar nėra atlikęs pakankamą bausmės dalį, kad būtų pasiekti visi bausmės tikslai, o nuteistasis ateityje nenusikalstų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. P. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo gynėjo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. To nesudaro ir nuteistojo gynėjo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi G. P., savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad visiškai nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.
9. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau priešingai nei nurodoma skunde, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, atkreiptinas dėmesys, jog priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes: neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja G. P. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
11. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Socialinio tyrimo išvadoje išvardinti teigiami G. P. elgesio pokyčiai rodo jo dedamas pastangas keisti savo elgesį teigiamą linkme, tačiau pažymi, kad priešingai negu yra nurodyta gynėjo skunde, tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, todėl skundo argumentai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirto tipo bausmės atlikimo vietoje bei tai, kad nuteistajam suteikiamos išvykos į namus nelaikytini pakankamu pagrindu naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį.
12. Pritariant apylinkės teismo argumentams ir Socialinio tyrimo išvados teiginiams (b. l. 17–21), aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuteistasis nei iki bausmės vykdymo atlikimo, nei bausmės atlikimo metu negeba atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių draugų įtakos. Tačiau, kaip teisingai nurodo prokurorė savo atsiliepime, atkreiptinas dėmesys ir į Komisijos nutarime nurodytus argumentus, jog nuteistojo siekis lengvai ir greitai užsidirbti dideles pinigų sumas gali įtakoti jo pakartotiną nusikalstamą elgesį, juo labiau, kad jis vertinimo metu neišsako visų jam įtakos turinčių veiksnių. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, stebimas kriminogeninių veiksnių valdymas gyvenimo sąlygų srityje; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti srityje; ryšių srityje; gyvenimo stiliaus ir draugų srityje; piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis srityje; emocinės gerovės srityje; nuostatų srityje. Tačiau priešingai negu skunde teigia gynėjas, nuteistajam išlieka aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai šiose srityse: lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys.
13. Reikia pažymėti, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors skunde gynėjas teigia, kad bausmės atlikimo metu G. P. savo elgesį teigiama linkme pakeitė pakankamai, šiuo aspektu vertintini išlikę nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumai. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nors nuteistasis ir turi gyvenamąją vietą (Gyvenimo sąlygos), turi įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą (mokslų daktaras) ir vykdo darbinę veiklą pagal individualią pažymą (Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti), palaiko artimus santykius su artimaisiais – tėvais, šeima (Ryšiai), nevartoja psichiką veikiančių medžiagų (Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis), nuteistojo savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis (Emocinė gerovė), tačiau kaip teisingai nurodoma prokurorės atsiliepime, šios aplinkybės egzistavo ir prieš darant nusikalstamas veikas, tačiau nesustabdė nuteistojo nuo šių veikų darymo. Priešingai negu skunde nurodo gynėjas, lėšų tvarkymas ir pajamos vis dar išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu. Sutiktina su Socialinio tyrimo išvados ir prokurorės argumentais, kad nors šiuo metu nuteistojo neslegia jokie finansiniai sunkumai, tačiau įvykdyti nusikaltimai yra susiję su greitos finansinės naudos sau gavimu neteisėtu būdu ir jeigu asmuo nesugebės nuo to atsiriboti, galimai pakartotinai nusikals ateityje. Nors sutiktina, kad nuteistasis už įkalinimo įstaigos ribų užsiima konsultacine verslo veikla, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai buvo įvykdyti turint nuolatinį darbą ir neturint finansinių sunkumų, ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis pakeitė savo elgesį ir ateityje nesieks gauti greitos finansinės naudos, apygardos teismas sprendžia, jog lėšų tvarkymas ir pajamos išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu (Lėšų tvarkymas ir pajamos). Taip pat vienu iš dinaminių kriminogeninių veiksnių nurodoma sritis – Gyvenimo stilius ir draugai. Sutiktina su Socialinio tyrimo išvada, kad šioje srityje stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau taip pat pažymėtina, kad nuteistajam nusikalstamas veikas padėjo įvykdyti jo sutuoktinė ir dar vienas bendrininkas. Kadangi nagrinėjamu atveju vis dar egzistuoja aplinkybė, kad nuteistasis, siekdamas greitos finansinės naudos gali pakartotinai įvykdyti nusikalstamą veiką, nepaneigiama galimybė, jog jam sutuoktinė ir bendrininkas pakartotinai gali padėti daryti naujas nusikalstamas veikas, dėl ko aukštesnysis teismas sprendžia, jog gyvenimo stilius ir draugai išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu (Gyvenimo stilius ir draugai). Nors sutiktina su skundo argumentais, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau aukštesnysis teismas nepritaria skundo argumentams, jog dalyvavimas minėtose renginiuose eliminavo kriminogeninį veiksnį – mąstymas ir elgesys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kino festivalis bei edukacinė veikla (k. š. d. g.) yra prosociali veikla ir kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nėra stebimos nuteistojo socializacijos problemos, šie renginiai negali būti vertinami kaip įtakoję nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčius. Taip pat pažymėtina ir tai, kad likusios skunde nurodytos konsultacijos buvo skirtos santykiams su artimaisiais gerinti ir, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis neturi problemų ryšiuose su artimaisiais, šios konsultacijos taipogi negali būti vertinamos kaip įtakojusios nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčius. Kaip teisingai nurodo prokurorė atsiliepime į skundą, Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog asmuo iš dalies suvokia savo nusikalstamos veikos motyvus, tačiau neįvardija visų jam įtaką turinčių veiksnių. Kadangi šiai dienai nuteistasis pats neįvardija visų jo nusikalstamą elgesį įtakojančių veiksmų, apygardos teismas, įvertinęs šias mąstymo aplinkybes kitų kriminogeninių veiksnių kontekste, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar nėra pakankamai pasikeitęs ir tai pakartotinai gali įtakoti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį (Mąstymas ir elgesys). Nors atsiliepime prokurorė nepritaria skundo argumentams dėl nuostatų, kaip dinaminio kriminogeninio veiksnio netinkamo įrašymo, tačiau apygardos teismas, įvertinęs Socialinės tyrimo išvados argumentus apie teigiamą nuteistojo elgesio pokytį šioje srityje, pritaria, kad nuostatos nėra nuteistajam aktualus dinaminis kriminogeninis veiksnys. Kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta jokių duomenų apie nuteistojo galimą nusikalstamą elgesį nuostatų srityje, apygardos teismas sprendžia, jog nuostatų sritis nėra nuteistajam aktualus dinaminis kriminogeninis veiksnys (Nuostatos). Taigi užfiksuoti duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas G. P., priešingai nei teigiama skunde, dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, o nuteistojo pastangos nėra pakankamos lygtinio paleidimo instituto taikymui ir yra būtina tolimesnė elgesio korekcija mažinant socialinėje tyrimo išvadoje išvardintus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje išvardinti apsauginiai veiksniai: ryšiai su artimaisiais bei dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, nėra pakankami užkertant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistasis sugebės tinkamai valdyti savo kriminogeninius veiksnius nestruktūrizuotoje aplinkoje.
14. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta Kauno apylinkės teismo. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nusikalstamos veikos įvykdymo priežastys turi būti vertinamos kaip statinis kriminogeninis veiksnys. Pažymėtina, kad statiniais kriminogeniniais veiksniais laikomi tokie veiksniai, kurių nuteistasis neturi galimybės pakeisti. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis turi ne tik galimybę, tačiau ir pareigą bausmės atlikimo metu keisti pagrindinę nusikalstamų veikų įvykdymo priežastį – siekį greitai ir neteisėtai praturtėti. Taip pat, priešingai negu nurodoma gynėjo skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netvirtinti Komisijos nutarimą, neišskyrė nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybių, tačiau jas vertino visų kitų pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, o būtent, kad individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės nepanaikino nuteistojo kriminogeninio veiksnio – siekio greitai ir neteisėtai praturtėti. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis statiniais kriminogeniniais veiksniais bei išskyrė nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, atmestini kaip pasirinkta gynybos versija.
15. Nors sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistasis turi neįgalų nepilnametį sūnų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju teismas turi vertinti nuteistojo resocializacijos procesą. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė Kauno apylinkės teismas, neįgalaus vaiko turėjimas negali būti vertinamas kaip apsauginis veiksnys, kadangi minėta aplinkybė egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau nuo nusikalstamų veikų vykdymo jo nesustabdė.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. P. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.