- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 2A-631-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00167-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo išlaikymą jam po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-01-09) iki kol jis mokysis (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, bet bus ne vyresnis negu 24 metų. Ieškovas paaiškino, kad šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, dieninio skyriaus antrame kurse, pagal bendrojo lavinimo ir formaliojo profesinio mokymo programą. Ieškovas gyvena motinos išlaikomas, jai priklausančiame bute. Pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini), nori tęsti pasirinktą mokslą, tačiau motinos teikiamų lėšų, reikalingų pragyvenimui ir mokymuisi, nebepakanka.
Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad jei ieškovas būtų sutikęs taikiai spręsti ginčą atsakovas būtų sutikęs su 300 Lt periodinėmis išmokomis. Ieškovo reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis viršija atsakovo pajamas, todėl priteisus išlaikymą pilnamečiui vaikui, atsakovo turtinė padėtis iš esmės pablogės.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui A. V. iš atsakovo A. V. išlaikymą po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-01-10, iki kol A. V. mokysis (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, bet bus ne vyresnis negu 24 metų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo A. V. 126,00 Lt žyminio mokesčio ir 191,24 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į aplinkybes, jog ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre dieniniame skyriuje, savarankiškų pajamų neturi, įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančią medžiagą, atsakovui iš esmės neginčijant, kad jis turi remti dieniniame skyriuje besimokantį sūnų, parama ieškovui yra reikalinga pragyvenimui, kad jis sėkmingai galėtų tęsti ir baigti mokslus, įgyti profesiją. Įvertinęs atsakovo sveikatos būklę ir gaunamas pajamas, jo turimą kilnojamą turtą, išlaidas, aplinkybes, kad atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo ir mokesčių už būstą, o kartu gyvenanti ieškovo motina teikia sūnui paramą, suteikia jam gyvenamą vietą, teismas pripažino, kad šiuo atveju 350 Lt kasmėnesinė paramos suma yra būtina ir pakankama. Sprendimą tenkinti ieškinį iš dalies teismas argumentavo tuo, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi atitinkamoje mokykloje (stipendija, paskolos mokslui), mokosi vidutiniškai ir aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo turtine padėtimi, jo teise patenkinti ir savo minimalius poreikius maistui, vaistams, drabužiams ir gyvenamam būstui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011 pažymėjo, jog tokio pobūdžio bylose turi būti įvertinamas ir išlaikymo prašančio asmens turtas, visų rūšių pajamos. Taip pat turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Teismas pažymėjo, jog viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Negana visų išvardintų kriterijų, teismas taip pat nurodė, jog priteisiant išlaikymą pilnamečiui asmeniui turi būti atsižvelgiama į sąžiningą ir pažangų mokymąsi, priešingu atveju, išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiui studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovo mokslo rezultatai nėra pažangūs, jis netinkamai vykdo savo kaip studento pareigas ir praleidinėja paskaitas.
3. Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 500 litų. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovo mėnesiniai poreikiai yra 500 litų, tačiau ši suma yra dalintina abiem tėvams, o ne vienam atsakovui.
4. Teismų praktikoje nurodyta, kad tokio pobūdžio bylose vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Kaip matyli iš ieškinio priedų, atsakovas gauna pajamas, kurios neviršija puses LR Vyriausybės nustatyto minimalaus užmokesčio. Ieškovo reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis viršija atsakovo pajamas, todėl galima teigti, kad priteisus išlaikymą pilnamečiui vaikui, atsakovo turtinė padėtis iš esmės pablogės. Be to, atsakovas turi kreditorinių įpareigojimų. Byloje nėra duomenų, kad pilnametis vaikas išnaudojo visas galimybes savarankiškai uždirbti pragyvenimui. Dėl aukščiau išvardintų motyvų ir argumentų, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui išlaikymą iš atsakovo, todėl ieškinys yra atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. V. nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo pilnamečiui vaikui.
Bylos medžiaga leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Iš gimimo liudijo matyti, jog ieškovas A. V. gimė (duomenys neskelbtini) ir jo tėvu įrašytas atsakovas A. V., motina A. V. (3 b. l.). Santuoka tarp ieškovo tėvų yra nutraukta. Iš (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro 2013-11-26 pažymos Nr. 1508/DMP-DMP4-488 matyti, kad A. V. mokosi šios įstaigos II-e kurse dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini) specialybės, mokslus turi baigti 2015-06-27 (4 b. l.). Įrodymų, kad ieškovas nuosavybės teise valdo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą byloje nepateikta, duomenų, kad A. V. turi savarankiškų pajamų taip pat nepateikta. Ieškovas darbingas, didelių sveikatos problemų neturi. Savo būtinąsias išlaidas kiekvieną mėnesį A. V. įvertino maždaug 500 Lt suma (apie 200 Lt maistui, drabužiams ir avalynei, apie 100 Lt mokslo priemonėms, likusi dalis kelionėms motinos automobiliu į mokymo įstaigą). Nustatyta, kad ieškovui išlaikymą teikia tik motina. Iš bylos medžiagos matyti, kad kelionė į mokymo įstaigą autobusu kainuotų apie 150 Lt, tačiau viešuoju transportu važiuoti ne visada patogu, tenka ilgai laukti (apie 2 val.). Motina kas mėnesį uždirba apie 2000 Lt atskaičius mokesčius. Dėl mokslų rezultatų ieškovas paaiškino, kad jis mokosi pakankamai gerai, skolų neturi, mokslus sėkmingai turėtų baigti. Darbo bandė ieškotis, tačiau nieko pastovaus vasarą nerado, o mokslų laiku dirbti negali, nes mokosi dieniniame skyriuje.
Atsakovas A. V. nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, tačiau jo vardu yra registruotos septynios transporto priemonės. Atsakovas ieškinio padavimo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas mėnesį atskaičius mokesčius gaudavo apie 1000 Lt, o nuo 2014-03-07 jis dirba IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ ir gauna 500 Lt pajamas per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė savo išlaidas per mėnesį (apie 170 Lt Swedbank, 61,67 Lt už televizorių, paimtą išsimokėtinai (14–16 b. l.), apie 30 Lt už telefoną, 50 Lt už sporto klubą, apie 20 Lt išleidžia vaistams). Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė 2014 m. vasario 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad būsto nuomai per mėnesį sumoka 50 Lt (53-55 b.l.).
CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Siekiant tinkamai taikyti minėtą teisės normą, aktualu aptarti, kad po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, jog Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kasacinis teismas formuoja vienodą pirmiau nurodytos teisės normos taikymo praktiką nurodydamas, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie toliau mokosi po vidurinio įsilavinimo įgijimo, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių ( inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to, jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus.
Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, automobilių, gautų savarankiškų pajamų.
Iš byloje esančių mokymosi pusmečio ataskaitos matyti, kad ieškovas mokosi vidutiniškai, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovo mokslo rezultatai nėra pažangūs.
Atkreiptinas dėmesys, kad pilnamečiui vaikui paramą tėvai neturi teikti lygiomis dalimis, kadangi paramos dydis priklauso nuo tėvų finansinės padėties. Nepriimtina yra praktika, kai paramos dydis pilnamečiui vaikui yra pernelyg didelis pagal asmens pajamas ir vaiko tėvas atsiduria labai sunkioje finansinėje padėtyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu spręsdamas dėl 500 Lt išlaikymo priteisimo vien iš atsakovo, t. y. visų išlaidų, kurias ieškovas (sūnus) ieškinyje nurodė kaip būtinas pragyvenimui, sumažindamas šias išlaidas iki 350 Lt netinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį, kadangi ieškovo motina gauna didesnes pajamas (2000 Lt) ir gali daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Bylai reikšminga aplinkybė, kad su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė 2014-05-02 pažymą, kurios duomenimis dirba IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-03-07 ir gauna 500 Lt (51 b.l.). Nors apeliantas gauna tik 500 Lt, teisminio nagrinėjimo metu jis pats pripažino, jog galėtų teikti sūnui paramą, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti išlaikymą iš esmės yra teisingas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau ne visiškai teisingai jas įvertino priimdamas sprendimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl iš dalies tenkinant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimas keistinas sumažinant priteistą išlaikymą iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nustatymo pakeisti ir išdėstyti taip:
,,Priteisti ieškovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-01-10, iki kol A. V. mokysis (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, bet bus ne vyresnis negu 24 metų.“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.