Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.8.1.1.;1.1.9.6;1.2.17.1.; 2.1.7.4.;2.1.14.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2.;2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.4. (S)

2013 m. gruodžio 9 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (V. M.) ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, P. S. (P. S.) atstovo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo

V. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. M. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismas nusprendė: 1) konfiskuoti ir nustatyta tvarka sunaikinti 3.356.800 vnt. cigarečių (167840 pakelių) „Premjer“, 1.387.000 vnt. cigarečių (69350 pakelių), 1.514.400 vnt. cigarečių (75720 pakelių) ,,Fest“, 1.135.880 vnt. cigarečių (56794 pakelių) ,,Minsk“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis; 2) konfiskuoti valstybei 6160 kg medienos briketų bei transporto priemones – vilkiką „Renault Magnum 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „General Trailers“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš V. M. Muitinės Departamentui prie Finansų ministerijos naudai priteista 3 155, 25 Lt sulaikytų prekių administravimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. spalio 15 d. susitarė su asmeniu vardu Robert, kad jo suteiktu krovininiu automobiliu „Renault Magnum 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „General Trailers Fruehauf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis, koordinuojamas Roberto, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabens medienos briketų pakuotėse paslėptas cigaretes išvengiant muitinės kontrolės ir toliau jas gabens Lietuvos Respublikoje, panaudojant įmonės „Trans Kers“ rekvizitus melagingai įforminant, kad ši įmonė yra durpių briketų vežėja. Šiuo tikslu V. M. minėtu krovininiu automobiliu su puspriekabe 2012 m. rugsėjo 29 d. atvykęs į Baltarusijos Respubliką, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. spalio 15 d. koordinuojamas Roberto, o taip pat nenustatytų su pastaruoju bendrai veikusių asmenų, šias transporto priemones pristatė į tyrimo metu nenustatytą vietą Baltarusijos Respublikoje, kur į puspriekabę gabenimui į Lietuvos Respubliką buvo pakrautas medienos briketais užmaskuotas cigarečių krovinys, ir gavęs dokumentus, skirtus išvengti į Lietuvos Respubliką gabenamų cigarečių pateikimo muitinės kontrolei ir nuslėpti disponavimą jomis Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriuose buvo įforminta, kad gabenami 18 860 kg durpių briketų, toliau kontroliuojamas tų pačių asmenų, su į puspriekabę medienos briketų pakuotėse specialiai įrengtuose slėptuvėse pakrautomis cigaretėmis – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintais 167 840 pakelių cigarečių „Premjer“, 69 350 pakelių cigarečių „Magnat“, 75 720 pakelių cigarečių „Fest“, 56 794 pakeliais cigarečių „Minsk“, kurių vertė yra 2 593 874,68 Lt, 2012 m. spalio 15 d. apie 9.30 val. minėtu krovininiu automobiliu su puspriekabe vykdamas iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį Švendubrės kaime, Druskininkų rajone, nepateikė gabenamų cigarečių ir 6 160 kg medienos briketų, kurių vertė yra 1 640,20 Lt, muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengė, Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste pateikdamas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis gautus dokumentus, tokiu būdu deklaruodamas, jog gabena kitas prekes – 18 860 kg durpių briketų.

Taip pat V. M. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis važiuodamas iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį Švendubrės k., Druskininkų sav., krovininiu automobiliu „Renault Magnum 440“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „General Trailers Fruehauf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kitame nedeklaruotame krovinyje – medienos briketų pakuotėse specialiai įrengtuose slėptuvėse gabeno paslėptas akcizais apmokestinamas ir 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes: Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus – 167 840 pakelių cigarečių „Premjer“, 69 350 pakelių cigarečių „Magnat“, 75 720 pakelių cigarečių „Fest“, 56 794 pakelių cigarečių „Minsk“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių vertė yra 2 593 874,68 Lt, šias prekes pasikėsino gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeisdamas nustatytą tvarką, t.y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, nuostatas, 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde pateikia du alternatyvius prašymus: panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, arba sumažinti jam paskirtą bausmę.

Nuteistojo nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Visų pirma, nuteistasis nurodo, kad jam inkriminuota nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, nes pagal šį BK straipsnį nusikalstama veika kvalifikuojama tik tada, kai veikoje nėra kontrabandos požymių. Tuo tarpu jam yra inkriminuota ir kontrabanda, numatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, kuri apima ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, todėl atskirai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį jam inkriminuota nusikatama veika neturi būti kvalifikuojama. Pažymi, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas.

Antra, už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą kontrabandą jis nuteistas veikdamas iš anksto susitaręs bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nors pagal teismų praktiką negali būti pripažįstami bendrininkavimu tie atvejai, kai nusikalstamą veiką kaltininkas padaro su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu yra nepagrįsta.

Trečia, nuteistojo teigimu byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jį žinojus, kad per Lietuvos Respublikos sieną gabena kontrabandą, t.y. neįrodyta jo kaltė – tyčia, todėl jo veiksmuose nėra visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Aplinkybę, jog per valstybinę sieną gabeno medienos briketus ir cigaretes, paženklintas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nuteistasis tvirtina sužinojęs tik Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste, kai krovinys buvo patikrintas muitinės pareigūnų. Mano, jog krovinys buvo sukeistas tuo metu, kai vilkiką su puspriekabe remontui prieš važiuojant per valstybinę sieną buvo atidavęs Robertui, kuris, nuteistojo įsitikinimu buvo vilkiko ir krovinio savininkas. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai jo kaltę grindžia liudytojo D. J. parodymais, kad paklaustas, ką veža, jis buvo sutrikęs, kadangi su šiuo pareigūnu jis nebendravo. Tuo tarpu liudytojas J. K., su kuriuo jis betarpiškai bendravo, parodė, kad jis buvo visiškai ramus, o sutrikęs ir pasimetęs buvo pats pareigūnas, nes jo praktikoje nėra buvę tokio didelio kiekio kontrabanda vežamų cigarečių. Pažymi, kad šio liudytojo parodymai patvirtina, jog jam (apeliantui) apie gabenamą cigarečių kontrabanda nebuvo žinoma. Nuteistajam nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad jis suvokė veikęs su Robertu, kad jo gabenamas krovinys yra neteistas ir jis neteistai disponuoja akcizais neapmokestinamomis prekėmis. Tai, kad darbdavys vairuotojui duoda telefonus su SIM kortelėmis ir su juo bendrauja visiškai normalus dalykas, nes darbdavys nuolat kontroliuoja krovinio gabenimo eigą. Nurodo, jog visi kiti veiksmai muitinėje yra vairuotojo pareiga, o tai, kad ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukų jis atpažino savo darbdavį, negali būti vertinama kaip jo suvokimas, kad veikė kartu su Robertu, gabenant neteisėtą krovinį ir neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis, tai yra pagalba teisėsaugos organams nustatyti tikruosius kaltininkus. Pažymi, jog tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, šią aplinkybę pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia.

Ketvirta, nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad teisiamas pirmą kartą, anksčiau jokių teisės pažeidimų nei Lietuvoje, nei kitoje šalyje nėra padaręs, gyvena su šeima ir augina du nepilnamečius vaikus. Šeimoje jis vienintelis dirbantis asmuo, žmona niekur nedirba, nes prižiūri savo senus neįgalius tėvus, nuo vaikystės neįgalų brolį ir jo (apelianto) aklą mamą. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nėra nustatytą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, kad nuo pat tyrimo pradžios jis padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies įvertinęs paminėtas aplinkybes, paskyrė jam bausmės vidurkiui artimas laisvės atėmimo bausmes ir visiškai nesvarstė galimybės skirti jam inkriminuojamų nusikaltimų sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Nuteistojo nuomone, paskyrus jam baudą arba laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, bausmės tikslas būtų pasiektas.

Penkta, nuteistojo manymu, 3 155,25 Lt išlaidos, susijusios su automobilio transportavimu, jo ir cigarečių saugojimu, nepagrįstai pripažintos proceso išlaidomis ir iš jo priteistos Muitinės departamentui. Nurodo, jog vilkiką su puspriekabe jis pats nuvairavo į nurodytą vietą, todėl transportavimo išlaidų niekas kitas, išskyrus jį, nepatyrė. Taip pat pažymi, jog remiantis BPK 93 straipsnio 3 dalimi, sulaikytų cigarečių krovinio nebuvo ir nėra jokio reikalo iki šiol saugoti. Toks prokuroro ir Muitinės departamento pareigūnų elgesys duoda pagrindo manyti, jog tai daroma tyčia, Muitinės departamentui siekiant gauti papildomų pajamų.

Asmens, kurio turtas konfiskuotas, - P. S. atstovas advokatas Marius Monkevičius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti P. S. priklausančias transporto priemones – vilkiką „Renault Magnum 440“, valst. Nr. BI587ON, ir puspriekabę „General Trailers“, valst. Nr. BI0644M, ir šias transporto priemone grąžinti savininkui P. S.; 2) iš nuteistojo V. M. išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko „Renault Magnum 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „General Trailers“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 60 800 Lt; 3) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodoma, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonių, priklausančių ne kaltininkui, o kitam fiziniam asmeniui, konfiskavimo, turėjo vadovautis BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Byloje nustatyta, kad konfiskuotos transporto priemonės priklauso ne nuteistajam V. M., bet kitam fiziniam asmeniui – P. S.. Byloje nėra duomenų, kad P. S. žinojo, turėjo ir (ar) galėjo žinoti, kad V. M. jam priklausančias transporto priemones panaudos nusikaltimui daryti. Aplinkybę, kad V. M. nusikalstamą veiką padarė be P. S. žinios ir sutikimo patvirtina ir paties nuteistojo parodymai, kad jis su jokiais asmenimis, išskyrus asmenį vardu Robert, nebendravo, minėtas transporto priemones nuomos sutarčių pagrindu buvo išnuomojęs įmonei „Trans-K. K. S“, t.y. nusikalstamos veikos padarymo metu šias įmones valdė ir naudojo ši įmonė, o ne P. S.. Pažymi, jog dėl šių aplinkybių P. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklaustas, todėl nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas negalimas.

Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl kitam asmeniui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo pagrindų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenurodė motyvų, pagrindžiančių sprendimą konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam fiziniam asmeniui priklausančias transporto priemones. Nenustačius, kad P. S. kaip transporto priemonių savininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad jam priklausančios transporto priemonės gali būti panaudotos nusikalstamai veikai daryti, todėl šių transporto priemonių konfiskavimas BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu yra negalimas, turi būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, kurios pagrindu teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Skunde nurodoma, jog šis ikiteisminis tyrimas yra atskirtas iš ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, kurio metu siekiama nustatyti kitus asmenis, galimai prisidėjusius prie V. M. nusikalstamos veikos. Pažymima, jog teisinės pagalbos prašymo pagrindu Lenkijos Respublikoje P. S. yra apklaustas, davė išsamius parodymus bei pateikė visus dokumentus, susijusius su transporto priemonėmis, jų nuoma. Tuo tarpu nuosprendis, kuomet juo konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas baudžiamojoje byloje, kurioje nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu P. S. nebuvo apklaustas, nebuvo surinkta jokių duomenų ir įrodymų, sudarančių pagrindą konfiskuoti ne kaltininkui priklausančias transporto priemones, ir tokių duomenų bei įrodymų apskritai nebuvo renkama, apelianto vertinimu, yra neteisėtas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o asmens, kurio turtas konfiskuotas, atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti transporto priemonių konfiskavimą. Asmens, kurio turtas konfiskuotas, atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o dėl nuteistojo apeliacinio skundo savo pozicijos nepareiškė. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o asmens, kurio turtas konfiskuotas, atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti transporto priemonių konfiskavimą.

Nuteistojo V. M. bei asmens, kurio turtas konfiskuotas - atstovo advokato Mariaus Monkevičiaus - apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai ištyręs nuteistajam V. M. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, nepagrįstai jam inkriminuotą kontrabandą papildomai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, netinkamai individualizavo jam skirtiną bausmę, be pagrindo šioje byloje taikė turto konfiskavimo institutą bei proceso išlaidomis pripažino konfiskuotų prekių bei transporto priemonių gabenimo ir saugojimo išlaidas. Įvardintos priežastys sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalies 2 punktas).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį –baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais: gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios procedūros, kurių apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija. Pažymėtina, jog nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam patikrinimui, tokiu būdu nuslėpdami juos nuo muitinės kontrolės, bei kitais būdais – slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Kontrabandos būdu gabenant daiktus siekiama nesumokėti teisės aktais nustatytų mokesčių, biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai. Pažymėtina, jog šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo.

Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Apeliantas tvirtina, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jį žinojus, kad per Lietuvos Respublikos sieną jis gabena kontrabandą, todėl neįrodžius jo kaltės – tyčios, jo veiksmuose nėra visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tuo tarpu bylos duomenys aiškiai parodo, kad nuteistasis V. M. žinojo per Lietuvos Respublikos sieną gabenantis nedeklaruotame krovinyje paslėptas akcizais apmokestinamas prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes.

Iš bylos duomenų matyti, kad ilgametį vairuotojo darbo stažą turintis nuteistasis V. M. (tolimųjų reisų vairuotoju dirba nuo 1989 m.), puikiai žinantis tarptautinio krovinių vežimo tvarką, pasirašydamas krovinio dokumentus – tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), pakrovimo aktą, vienkartinę garantiją ir įgaliojimą (t. 1, b.l. 45-92), aiškiai žinojo, kad yra atsakingas už krovinio vežimo deklaracijoje ir kituose vežimo dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą. Apelianto nurodomu atveju, jeigu parą laiko automobilis su kroviniu nebuvo jo dispozicijoje, nepriklausomai nuo to, kad automobilis, kaip manė apeliantas, tuo metu buvo jo savininko žinioje, jis privalėjo kruopščiai patikrinti, ar automobilio muitinės plomba nėra pažeista, kadangi būtent jis – V. M. buvo atsakingas už krovinį, ir tai jis patvirtino savo parašu krovinio dokumentuose, juolab, kad automobilis nebuvo suremontuotas, nors būtent šiuo tikslu vienai parai jį buvo paėmęs darbdavys R. S.. Pažymėtina ir tai, kad ilgametę patirtį turintis vairuotojas žinojo, kaip atrodo nepažeista muitinės plomba, todėl teisėjų kolegija apelianto pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, kad jis su savimi neturėjo akinių, todėl negalėjo patikrinti plombos, vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu jo duotą paaiškinimą, kad pirmoje apklausoje jis prisipažino įtaręs, jog gabena cigaretes tik dėl to, kad taip patarė ikiteisminio tyrimo metu jam valstybės paskirtas advokatas, žadėdamas, jog tokiu atveju jį paleis. Akivaizdu, kad tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis V. M. neabejotinai žinojo, kad sulaikytas kitos valstybės pasienio režimo teritorijoje su labai dideliu kontrabandinių cigarečių kroviniu ir prisipažinęs, jog žino, ką vežantis, jis tikrai negali būti paleistas, todėl minėtas jo pirmosios instancijos teisme duotas paaiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra jo gynybos versija.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad V. M. krovininiu automobiliu „Renault Magnum 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „General Trailers Fruehauf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 15 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį Švendubrės k., Druskininkų sav., pasikėsino pergabenti nedeklaruotame krovinyje – medienos briketų pakuotėse specialiai įrengtuose slėptuvėse paslėptas akcizais apmokestinamas ir 250 MGL dydžio sumą viršijančias vertės prekes: Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus – 167 840 pakelių cigarečių „Premjer“, 69 350 pakelių cigarečių „Magnat“, 75 720 pakelių cigarečių „Fest“, 56 794 pakelių cigarečių „Minsk“, kurių muitinė vertė yra 2 593 874,68 Lt, pateikdamas muitinės kontrolei dokumentus, kuriuose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad gabenami 18 860 kg durpių briketų. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs bylos duomenys: įvykio vietos apžiūros protokolas (t.1, b.l 11-18), transporto priemonės svėrimo pažyma (t. 1, b.l. 9), sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktas (t. 1, b.l. 19), sulaikytų prekių perdavimo aktas (t. 1, b.l. 21), įvykio vietoje rastų daiktų – cigarečių apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 22-26), asmens kratos protokolas (t. 1, b.l. 125), pas V. M. įvykio metu rastų ir paimtų daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 45-92), Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvada (t. 1, b.l. 30) bei kiti bylos medžiagoje esantys duomenys.

Aukščiau išdėstytus objektyvius bylos duomenis atitinka paties nuteistojo V. M. bei liudytojų – Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto vyresniųjų inspektorių – D. J. ir J. K. parodymai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas D. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 122-123), jog paklaustas, ar gabena ką nors draudžiamo, V. M. atsakė neigiamai, tačiau buvo sutrikęs, lyg ir vengė pakelti trosą. Liudytojas J. K., apklausiamas teisme prisipažino, kad iš tiesų neprisimena, kaip įvykio dieną elgėsi vairuotojas, bei nurodė, jog tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. K. apklausos protokole užfiksuota, kad paklaustas, ar negabena kokių nors uždraustų daiktų, vilkiko vairuotojas V. M. sutriko, buvo išsigandęs, todėl įvertinę krovinio riziką ir vairuotojo elgesį, su inspektoriumi Donatu Janušoniu jie nusprendė minėtą krovinį patikrinti (t. 1, b.l. 120-121). Atsižvelgiant į tai, apelianto akcentuojami liudytojo J. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad vairuotojas elgėsi ramiai, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, neduoda pagrindo daryti išvados, kad apie gabenamą cigarečių kontrabandą V. M. nebuvo žinoma. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. paaiškino, jog visų įvykio aplinkybių jis neprisimena dėl to, kad ir pats buvo susijaudinęs, nes ne kasdien randą tokį didelį kiekį cigarečių.

Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. M. veiksmai – tarptautinis krovinio vežimas, neįsitikinus, kad jo dispozicijoje parą laiko nebuvęs gabenamas krovinys atitinka muitinės plomba patvirtintus standartus, kurie jam kaip ilgamečiam tarptautinių reisų vairuotojui buvo gerai žinomi, elgesys krovinio muitinio patikrinimo metu, jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui pirmosios apklausos bei nelogiški paaiškinimai, kodėl jis prisipažino žinojęs apie tai, jog gabena krovinyje paslėptą cigarečių kontrabanda, teisiamojo posėdžio metu, patvirtina jį aiškiai žinojus, kad nedeklaruotame krovinyje – medienos briketų pakuotėse įrengtuose slėptuvėse per Lietuvos Respublikos sieną jis gabena cigarečių kontrabandą, ir tokiu būdu sąmoningai siekus išvengti muitinės kontrolės.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. M. kaltę – tyčia per Lietuvos Respublikos sieną gabenus nedeklaruotame krovinyje paslėptas akcizais apmokestinamas prekes – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes – patvirtina byloje esantys duomenys, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kaip kontrabanda. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepagrįstai papildomai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis.

V. M. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sąmoningai nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei akcizais apmokestinamų prekių – didelio kiekio Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintų cigarečių – ir tokiu būdu nuslėpdamas jas nuo muitinės kontrolės, gabeno šias prekes per Lietuvos Respublikos sieną. Esant normų konkurencijai, akcizais apmokestinamų prekių, pažeidžiant nustatytą tvarką gabenimą apima kontrabandos sudėtis, todėl papildomas nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 199/2 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Šioje dalyje apygardos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis – V. M. išteisinamas, nepadarius jam veikos, turinčios 22 straipsnio 1 dalyje ir 199/2 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių ( BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl bendrininkavimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pagal teismų praktiką negali būti pripažįstami bendrininkavimu tie atvejai, kai nusikalstamą veiką kaltininkas padaro su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ir dėl to pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu yra nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2009 m. sausio 6 d. nutartyje Nr. 2K-P-9/2009 pažymėjo, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo.

Nuteistasis V. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo versiją, kad krovinys buvo perkrautas per tą parą, kai buvo Roberto žinioje, kurį jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip savo darbdavį R. S. (R. S.) (t.1, b.l. 161-163). Konstatavus, kad V. M. žinojo kontrabanda per Lietuvos Respublikos sieną gabenęs nedeklaruotame krovinyje paslėptas akcizais apmokestinamas Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes, kurios į jo vairuojamą vilkiką „Renault Magnum 440“ su puspriekabe „General Trailers“ buvo perkrautos su jo žinia, apie ką liudija pažeista muitinė plomba, o krovinio gabenimas buvo Roberto kontroliuojamas jo suteiktais mobiliojo ryšio telefonais, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. M., nedeklaruotame krovinyje gabendamas paslėptas akcizais apmokestinamas cigaretes, suvokė veikęs bendrininkų grupėje su Robertu, kuris koordinavo ir kontroliavo kontrabandinių cigarečių gabenimą, todėl jis pagrįstai nuteistas už tai, kad veikė susitaręs su Robertu. Tuo tarpu nuteistajam V. M. pareikštame kaltinime nurodyta aplinkybė, jį veikus iš anksto susitarus bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvertinus tai, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-243-12, nustačius, jog yra pagrindas įteikti įtarimus bendrai su V. M. veikusiems asmenims – K. S. (K. S.) ir R. S. (t. 1, b.l. 1), jam inkriminuota pagrįstai. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Eliminavus bendrininkavimą, nebelieka ir pagrindo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytą veiką, nes vykdytojo atlikti veiksmai jiems nebegali būti inkriminuojami, tuo tarpu jų pačių veikoje nėra visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. M. kontrabanda inkriminuota veikiant bendrininkų grupėje su Robertu ir kitais su juo veikusiais nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atliekamas kitoje baudžiamojoje byloje.

Dėl paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnis), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių sistemą pagrindų ir sąlygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui.

Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad skirdamas nuteistajam V. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas formaliai išvardino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tačiau šių aplinkybių reikšmės konkrečiai V. M. skiriamai bausmei neatskleidė ir tinkamai neįvertino. Apygardos teismas lakoniškai įvertino V. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis ir konstatavęs, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrįstai konstatavo, jog skirti V. M. švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę BK 62 straipsnio pagrindu arba ją švelninti vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi nėra pagrindo, tačiau už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam per didelę laisvės atėmimo bausmę, kurią, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas sumažinti.

V. M., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 11 straipsnio 5 dalis), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nedeklaruotame krovinyje paslėptą didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių, tačiau šią nusikalstamą veiką jis padarė siekdamas išmaitinti šeimą. Nuteistasis su žmona augina du nepilnamečius vaikus ir yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, nes žmona prižiūri savo senus neįgalius tėvus, nuo vaikystės neįgalų brolį ir jo mamą. V. M. anksčiau nėra teistas (t. 1, b.l. 172), nėra nustatytą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad V. M. už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu neatitinka padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybių pavojingumo bei bausmės teisingumo principo, todėl už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą kontrabandą V. M. paskirta bausmė mažintina iki 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių (t. 1, b.l. 124).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. M. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu sumažinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl transporto priemonių konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, tačiau šiuo atveju spręsdamas klausimą dėl transporto priemonių, priklausančių ne kaltininkui, o kitam fiziniam asmeniui, konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis ir nustatyti, ar perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas Baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konfiskuotos transporto priemonės – vilkikas „Renault Magnum 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „General Trailers“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne nuteistajam V. M., o kitam fiziniam asmeniui – P. S., ir byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis žinojo, turėjo ir galėjo žinoti, kad jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės bus panaudotos nusikalstamai veikai daryti. Pažymėtina ir tai, kad P. S. teisinės pagalbos prašymo Lenkijos Respublikai pagrindu dėl minėtų automobilių buvo apklaustas kitoje byloje, kurioje siekiama nustatyti V. M. šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos bendrininkus, todėl ir šių automobilių konfiskavimo klausimas šioje byloje neturėjo būti sprendžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo renkama jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą konfiskuoti ne kaltininkui priklausančias transporto priemones, todėl darytina išvada, kad P. S. priklausančios transporto priemonės šioje baudžiamojoje byloje buvo konfiskuotos be teisinio pagrindo, todėl transporto priemonių – vilkiko „Renault Magnum 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „General Trailers“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra naikinamas.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su kontrabandos dalyku esančių prekių utilizavimu ir laikymu bei transporto priemonių, kurios buvo priemone kontrabandos dalyku esančioms prekėms per Lietuvos Respublikos sieną gabenti, transportavimo ir saugojimo išlaidos, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už kontrabandą nuteisto asmens.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje proceso išlaidų priteisimo klausimo neturėjo spręsti. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-243-12, kuriame yra surinkta pakankamai duomenų įtarimams pareikšti bendrai su V. M. kontrabanda per Lietuvos Respublikos sieną Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes gabenusiems asmenims, o iš išskirtos bylos aplinkybių matyti, kad V. M. kaip nusikalstamos veikos vykdytojo funkcijos buvo susijusios su kontrabandinių cigarečių saugiu pergabenimu iki jam nurodytos vietos už atlygį. Šiuo atveju išlaidų, susijusių su automobilių transportavimu ir saugojimu bei cigarečių ir medienos briketų saugojimu – 3 155,25 Lt, kurias patvirtina Muitinės Departamento prie Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2012 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. (23.3)3B-12374, turi būti sprendžiamas tik užbaigus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-243-12.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstai Muitinės departamento prie Finansų ministerijos su automobilio gabenimu ir saugojimu bei cigarečių ir medinių briketų saugojimu susijusias išlaidas pripažino procesinėmis išlaidomis, todėl šioje dalyje yra pagrindas nuosprendį pakeisti BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktais, 328 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. (V. M.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį už pasikėsinimą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nuteistajam V. M. (V. M.) pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų ir 2 ( dviejų ) mėnesių laisvės atėmimo, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. spalio 15 d.

Panaikinti BK 72 straipsnio pagrindu taikytą transporto priemonių – vilkiko „Renault Magnum 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „General Trailers“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Panaikinti BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu iš nuteistojo V. M. (V. M.) Muitinės departamento prie Finansų ministerijos naudai priteistas 3 155,25 Lt proceso išlaidų.

Kitą Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.