Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo O. K. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo O. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2015 m. vasario 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 mėnesiams.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo O. K. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent už tai, kad 2016 m. kovo 13 d., apie 18 val., viešoje vietoje, prie daugiabučio namo, esančio Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, sudavė vieną kartą kumščiu į veidą E. P., tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.Nuteistasis O. K. skundžia šį Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį, prašo pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirtos bausmės vykdymą atidėti.Skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog skirti švelnesnę bausmę ar taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą jam nėra pagrindo. Tvirtina, kad pripažino kaltę, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau teisme labai jaudinosi, jautė įtampą, todėl tikriausiai dėl to duodamas parodymus pradėjo painiotis ir neteisingai atsakė į klausimus ir teismas padarė išvadą, kad jis nepripažino kaltės. Skunde O. K. nurodė, kad jo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Nuo 2016 m. balandžio 28 d. jis dirba trinkelių klojėju, yra charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, laikėsi visų teismo skirtų įpareigojimų. Nors yra teisiamas 4 kartą, nurodo, kad visi ankstesni nusikaltimai buvo padaryti jam būnant nepilnamečiu. Mano, kad teismas galėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja skundą palaikė ir prašė tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo O. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu nuteistasis O. K. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja būtent jo ribose – dėl BK 75 straipsnio taikymo.Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo – pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Skirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, paskirta bausmė leidžia taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo O. K. akcentavo, kad jis būdamas dar labai jauno amžiaus teisiamas ketvirtąjį kartą, padarė tyčinį nesunkų, baigtą nusikaltimą, praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų priežiūros centruose neįrašytas, net trečiąjį kartą teisiamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Be to, nusikaltimas įvykdytas labai įžūliai (nukentėjusiajam pribėgus prašyti pagalbos prie suaugusio asmens, O. K. vis tiek jam smogė kumščiu į veidą), be to, nusikaltimą padarė būtent jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, kad taikyti BK 75 straipsnį nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės paskirtis ir tikslai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl BK 75 straipsnio netaikymo O. K., kadangi jam jau buvo suteiktos galimybės pasitaisyti, tačiau ankstesnėmis bausmėmis (atidėjus vykdymą) nebuvo pasiekti tikslai – tai nesulaikė O. K. nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, priešingai, suteikė jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, todėl nebuvo įgyvendintas teisingumo principas. Atsižvelgiant į visa tai manytina, kad nagrinėjamu atveju O. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti tik jam realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo motyvai dėl bausmės vykdymo atidėjimo yra pagrįsti, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. spalio 3 d. pažyma Nr. NTP-7-10447 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatė Ingrida Maldeikienė teikia antrinę teisinę pagalbą O. K.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 34,74 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, O. K. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme – netenkinti.