Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-10-06 · Civilinė byla Nr. e2-18405-559/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
e2-18405-559/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01147-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas
Uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“
Atsakovas
D. M.
Kategorijos
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-18405-559/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01147-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.20.1; 3.2.6.6.1
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo D. M. 527,32 Eur įsiskolinimą pagal 2012-05-31 Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 12-026055-EG, sudarytą su pradiniu kreditoriumi „Swedbank“,AB ir 2012-12-06 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-12-6162/12-20-79, 647,07 Eur palūkanų, 19 proc. metinių palūkanų nuo 527,32 Eur skolos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti registruotu paštu kartu su atsakovu gyvenančiam jo šeimos nariui (broliui) 2020-09-16. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2012-05-31 Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutarties Nr. 12-026055-EG specialiųjų ir bendrųjų sąlygų, 2014-01-16 pretenzijos, 2012-12-06 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-12-6162/12-20-79, 2014-02-26 išrašo iš bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 14 prie šios sutarties, palūkanų paskaičiavimo aktų, 2014-04-08 pranešimo atsakovui apie skolos perleidimą, kredito panaudojimo ataskaitos kopijos, iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Nustatyta, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi „Swedbank“,AB banku 2012-05-31 sudarė Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 12-026055-EG pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 000 Lt (579,24 Eur) dydžio kredito limitas. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartyje nustatytų sąlygų grąžinti suteiktą kreditą dalimis sutartyje nustatyta tvarka, todėl pradinis kreditorius „Swedbank“, AB 2014-02-04 sutartį nutraukė ir 2012-12-06 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 12-20-79 pagrindu 2014-02-26 įsiskolinimo iš atsakovės reikalavimo teises perleido naujajam kreditoriui – ieškovei.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio pateikimo dienai atsakovo skola yra iš viso 1174,39 Eur, iš jų: 527,32 Eur negrąžinto kredito dalis, 647,07 Eur nesumokėtų palūkanų (negautų pajamų forma).

CK 6.38, 6.63 ir 6.200 straipsniai nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovė savo prievolės pagal sutartį tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 527,32 Eur negrąžinto kredito dalis.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 647,07 Eur palūkanų, iš jų: 6,95 Eur už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2014-02-04) iki reikalavimo perleidimo momento (2014-02-26), ir 640,12 Eur kompensacinių palūkanų taikant 19 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo 2014-02-26 iki 2020-07-16. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė kolegija 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškino, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje kasacinės instancijos teismas taip pat išaiškino, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme.

Ieškovė ieškinio išnašoje savo reikalavimus priteisti kompensacines palūkanas nuo reikalavimo teisės perleidimo momento grindžia sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkto nuostatomis ir minėta kasacinės instancijos teismo praktika, kad kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Šiuo atveju teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad šalys būtų susitarę dėl 19 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, o sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 papunktis reglamentuoja ne kompensuojamųjų, o sutartinių palūkanų mokėjimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 647,07 Eur palūkanų, kaip negautų pajamų (nuostolių), už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2014-02-04) iki 2020-07-16, o reikalavimas priteisti 19 proc. metinių palūkanų nuo 527,32 Eur skolos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes sutarties šalys nebuvo susitarę dėl tokio dydžio kompensacinių palūkanų mokėjimo. Be to ieškovė jau reiškia papildomą reikalavimą dėl procesinių 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, kurios atlieka kompensacinių palūkanų funkciją nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir yra nustatytos įstatymu.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos kompensavimo funkciją atliekančios 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-07-20 iki sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė, paduodama pradinį ieškinį sumokėjo valstybei 29,00 Eur žyminio mokesčio (atsižvelgiant į reikalavimo sumą – 1 281,42 Eur). Patikslinus ieškinio reikalavimą ir sumažinus bendrą ieškinio sumą iki 1174,39 Eur, šioje byloje yra mokėtinas 26,00 Eur žyminis mokestis. Ieškinį iš esmės patenkinus (atmesta tik procentine išraiška nuodyta reikalavimo dalis), remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistina ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 26,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis, o likusi sumokėto žyminio mokesčio dalis – 3,00 Eur yra grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šiuo atveju neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio, todėl iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 142, 153, 279, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“, juridinio asmens kodas: 125164834, buveinė: Vilnius, A. Juozapavičiaus g. 7, a. s. Nr. LT027044060000310074, AB SEB banke, naudai 527,32 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 32 euro centus) įsiskolinimo pagal 2012-05-31 Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 12-026055-EG, sudarytą su pradiniu kreditoriumi „Swedbank“,AB ir 2012-12-06 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-12-6162/12-20-79, 647,07 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 07 euro centus) palūkanų (negautų pajamų forma), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos (1174,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei Uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“, juridinio asmens kodas: 125164834, 3,00 Eur (trijų eurų) dydžio žyminio mokesčio dalį (pagal 2020-06-19 mokėjimo dokumentą).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė