Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams G. K. ir M. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalies reikalavimus – ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš delikto, reikalavimai grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl gali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6 punktus, o atsakovė M. K. pripažinta kalta pagal BK 163 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6 punktus, iš jų solidariai nukentėjusiajam A. A. priteista 5 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nuteistųjų apeliaciniai ir kasaciniai skundai dėl 2018 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio buvo atmesti.

2019 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta kompensuoti A. A. dalį smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos – išmokėti 4 663,49 Eur kompensaciją atlyginti neturtinę žalą. 2019 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 890 nukentėjusiajam išmokėta 4 663,49 Eur suma.

Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal šį įstatymą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Pagal šį įstatymą taip pat kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos. Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą kompensuojama smurtiniais nusikaltimais padaryta teismo nustatyto dydžio turtinė ir (ar) neturtinė žala, neviršijanti šiame straipsnyje nustatytų dydžių (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

A. A. teismo buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl atsakovų padaryto smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 6 punktuose. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam solidariai iš atsakovų buvo priteista neturtinė žala. Priteista žala nukentėjusiajam savanoriškai nebuvo atlyginta. Įstatymo nustatyta tvarka nukentėjusiajam buvo išmokėta Įstatymo nustatyto dydžio kompensacija.

Valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojos – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išmokėjusi kompensaciją nukentėjusiajam, Įstatymo pagrindu įgijo regreso teisę į atsakovus reikalauti išmokėtos sumos.

Ieškinio reikalavimui esant pagrįstam bylos duomenimis, ieškinys tenkinamas – iš atsakovų solidariai valstybei priteisiama 4 663,49 Eur dydžio išmokėta kompensacija.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kaip valstybės institucija už ieškinį dėl lėšų priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 53,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis). Tenkinus ieškinį, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis po 26,50 Eur, jį sumokant į valstybės biudžetą.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neatsirado (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, buveinė Vilniuje, Gedimino pr. 30, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, AB Luminor bankas, 4 663,49 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 49 ct) žalą.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,50 Eur (dvidešimt šešių eurų 50 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,50 Eur (dvidešimt šešių eurų 50 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Atsakovai privalo per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.