Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-25 nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iš T. B. D. D. 100 Eur turtinei žalai atlyginti. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. 100 Eur banknotų, saugomus byloje, nuspręsta palikti byloje, o 2 vnt. 50 eurų nominalo banknotų, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK depozitinę sąskaitą – grąžinti T. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2015 m. sausio 16 d., parsinešęs laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), du žinomai netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančių 100 eurų nominalo banknotus Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2015 m. sausio 17 d., 02.30 val., būdamas D. D. individualiai įmonei priklausančiame naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), realizavo žinomai netikrą Europos Sąjungos apyvartoje esantį 100 eurų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes ir sumokėdamas šiuo žinomai netikru banknotu, kaip tikru, o kitą netikrą 100 eurų nominalo banknotą, jo laikomą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 18 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.35 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo posėdyje prokurorė ir nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tačiau BPK nėra numatyta, kad kaltinamajam priklausantis turtas, galėtų būti tiesiogiai perduotas civiliniam ieškovui ar nukentėjusiajam atlyginti civilinį ieškinį. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje turėjo nurodyti, kad 2 vnt. tikrų 50 eurų nominalo banknotų, perduotų saugoti į Panevėžio apskrities VPK finansų skyriaus depozitinę sąskaitą, yra perduotini civilinio ieškovo atstovui atlyginti civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Iš to, kas dėstoma apeliaciniame skunde, galima spręsti, kad šiuo atveju prokurorė faktiškai ginčija ne patį teismo nuosprendį, o tik dėsto savo argumentus dėl galimybės sklandžiai įvykdyti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo T. B. priteista D. D. 100 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsakant į šiuos apeliantės argumentus, kolegija konstatuoja, kad apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo yra vykdoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, vadovaujantis CPK VI dalies normomis. CPK 584 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Pagal CPK 587str. 1 p. vykdomieji dokumentai yra ir vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu. CPK 634str. 1 ir 2 dalyse taip pat nurodyta, kad šio kodekso 587 str. nurodytus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus. Be to, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Prokurorės apeliaciniame skunde dėstomi klausimai faktiškai susiję tik su nuosprendžio dalies, kuria išspręstas nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimas, vykdymu. Šie klausimai ateityje turės būti išspręsti vadovaujantis jau paminėtomis BPK ir CPK normomis, reglamentuojančiomis nuosprendžių vykdymo tvarką. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tam, kad užtikrinti, asmenų, dėl nusikalstamais veiksmais patyrusių žalą, teises į žalos atlyginimą bei teismo sprendimų, susijusių su turtinio pobūdžio išieškojimais, įvykdymą, tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tiek ir teismas turi imtis BPK numatytų priemonių užtikrinti galimą civilinį ieškinį ar turto konfiskavimą.

Nagrinėjamu atveju, iš 2015 m. sausio 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš budėtojo buvo pareikalauta pateikti T. B. daiktus ir Panevėžio apskrities VPK areštinės budėtojas A. Z. pateikė, be kita ko, du 50 eurų nominalo banknotus (42 – 43 b. l.). Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų kada, kokiu būdu ar kokiu pagrindu protokole nurodyti daiktai atsirado pas budėtoją ir kokiu pagrindu ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad tie pinigai priklauso T. B.. Jei šie pinigai buvo paimti 2015-01-17 sulaikant T. B. asmens kratos metu, byloje turėtų būti tai patvirtinantys dokumentai, priešingu atveju, nėra galimybės patikrinti daiktų paėmimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės, vieninteliai duomenys, kad šie pinigai priklauso T. B., yra paties T. B. teisme duoti parodymai. Nežiūrint to, priešingai nei savo skunde teigia prokurorė, šie pinigai negali būti laikomi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

BPK 91 straipsnyje yra numatyta, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Byloje visiškai nėra jokių duomenų, kad minėti pinigai atitiktų bent vieną BPK 91 straipsnyje numatytą sąlygą, todėl visiškai nesuprantama, kodėl šie pinigai kaltinamajame akte įtraukti į daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti sąrašą.

Kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad T. B. naktiniame klube realizuodamas žinomai netikrą 100 eurų nominalo banknotą, gavo prekių bei grąžą už minėtą sumą, todėl atsiranda pagrindas konfiskuoti kaltinamojo turtą būtent tokiai sumai. Taip pat kolegija sutinka ir su tais argumentais, kad šiuo atveju, jei yra tenkinamas pareikštas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatos netaikomos. Tačiau aplinkybės, kurioms esant turi būti taikomas turto konfiskavimas, buvo žinomos jau ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu D. D. IĮ atstovė B. S. 2015-04-24 pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 100 Eur turtinės žalos atlyginimo (11 b. l.) ir 2015-04-24 nutarimu buvo pripažinta civiliniu ieškovu minėtai sumai (14 b. l.). Nors B. S., kaip D. D. IĮ atstovės pripažinimo civiliniu ieškovu pagrįstumas ir kelia abejonių, tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti imamasi priemonių civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti.

BPK 116 straipsnyje numatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. Nežiūrint to, jokių priemonių užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi.

Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, teismui taip pat tapo žinoma apie byloje pareikštą civilinį ieškinį, be to, prieš įrodymų tyrimą D. D. jau pats pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 100 Eur turtinės žalos atlyginimo (167 b. l.). Teismui taip pat buvo žinoma, jog iš T. B. buvo paimta pinigų suma, atitinkanti pareikšto civilinio ieškinio sumą. Todėl ir teismas, vykdydamas BPK 116 straipsnio reikalavimus, turėjo imtis priemonių užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį ir spręsti klausimą dėl laikino kaltinamojo T. B. nuosavybės teisių apribojimo, tačiau to nepadarė nei bylos nagrinėjimo metu, nei priimdamas nuosprendį. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – netinkamai išspręsto laikino nuosavybės teisių apribojimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Kolegijos nuomone, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iš T. B. D. D. priteisti 100 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti. T. B. teisme nurodė, kad iš jo policijos pareigūnai paėmė tikrus pinigus – viso 100 eurų. Kvite (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad perduodami saugoti pinigai – 100 eurų yra paimti iš T. B.. Tokiu būdu, iš T. B. paimtų pinigų suma yra lygi D. D. padarytai turtinei žalai. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nors byloje ir negalima patikrinti pinigų iš T. B. paėmimo pagrįstumo bei teisėtumo, tačiau siekiant užtikrinti asmens, dėl nusikalstamais veiksmais patyrusio žalą, teises į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme išsakytą nuteistojo gynėjo poziciją bei vadovaujantis proporcingumo principu, skirtinas laikinas T. B. nuosavybės teisių apribojimas į turtą – 100 eurų, kurie buvo perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK finansų skyriaus depozitinę sąskaitą.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-25 nuosprendis keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta 2 vnt. 50 Eur nominalo banknotų, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK finansų skyriaus depozitinę, grąžinti T. B. ir laikinai, iki kol bus įvykdytas nuosprendis dėl D. D. patenkinto civilinio ieškinio įvykdymo, apriboti T. B. nuosavybės teisę į šiuos pinigus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta grąžinti T. B. 2 vnt. 50 Eur nominalo banknotų, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK finansų skyriaus depozitinę sąskaitą (kvitas (duomenys neskelbtini)); laikinai, iki kol bus įvykdytas nuosprendis dėl D. D. patenkinto civilinio ieškinio, apriboti T. B. nuosavybės teisę į pinigus – 100 Eur (vieną šimtą eurų) – saugomus Panevėžio apskrities VPK finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje (kvitas (duomenys neskelbtini) (47 b. l.)).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.