Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimo M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

M. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Gramutė“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, 2010 m. rugsėjo 24 d. leido dirbti padavėja – barmene R. R., apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais M. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).

Protokole (b. l. 3-4) bei Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 21-450-2339 (b. l. 8-9) nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. apie 12.00 val. VMI specialistams atlikus Bendrovės kavinės, esančios Pylimo g. 45/2, Vilnius, vykdomos veiklos patikrinimą, barmene – padavėja rasta dirbanti R. R., kuri paaiškino, kad dėl barmenės darbo kavinėje slenkančiu grafiku susitarė su apeliantu, už darbą mokant minimalų darbo užmokestį (b. l. 15).

Apeliantas 2010 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 12) ir 2010 m. spalio 8 d. (b. l. 13) paaiškinimuose bei apeliaciniame skunde (b. l. 63-64) nurodė, kad R. R. kavinėje pavadavo negalėjusį į darbą ateiti R. S. Apeliantas pažymi, kad apie šią aplinkybę informuotas nebuvo, o R. S. už tokį poelgį paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Šį apelianto argumentą liudija į bylą pateiktas 2010 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės direktoriaus įsakymas dėl darbuotojo nuobaudos (b. l. 49) bei 2010 m. rugsėjo 24 d. R. S. pasiaiškinimas (b. l. 48).

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo išklausyti jo parodymai, todėl mano, kad nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai teisminei gynybai. Teisėjų kolegija pastebi, jog versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju tokia pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta. Iš skundžiamo nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus davė atsakomybėn traukiamas asmuo ir ar buvo tiriama jo nurodyta įvykio versija. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas priimtame nutarime tik bendrai išvardino į bylą surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšio nenagrinėjo bei išvardintų įrodymų nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išsakytų argumentų kontekste.

Pažymėtina, jog byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti apeliacinio skundo teiginių dėl teismo posėdžio metu galbūt padarytų procesinių pažeidimų. Teisėjų kolegija taip pat turi ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotus paaiškinimus bei liudytojo VDI inspektoriaus J. O. teiktus parodymus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje N575-2002/2011). Nesant pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, teisėjų kolegija negali nustatyti, ar apeliantui buvo užtikrinta jo teisė apklausti VDI inspektorių J. O.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą bei tuo pagrindu priimto nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje N1-1333/2007, 2011 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje N261-621/2011).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas administracinėn atsakomybėn paraukto asmens iškeltos versijos ir jos nepaneigdamas, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti apelianto argumentų bei motyvų pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.