Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei A. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė buvusios ieškovės darbdavės R. B. atstovui advokatui R. S. pateikė pareiškimą dėl ieškovės charakteristikos, kurioje buvo nurodyta, jog dvejus metus buvo ieškovės mokytoja (duomenys neskelbtini) ir, kad per tuos metus susidarė dviprasmišką įspūdį apie ieškovę, jog per tą laiką, kol mokė ieškovę, buvo labai daug situacijų, kurios galėtų paliudyti apie ieškovės liguistą potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti. Šią charakteristiką kaip įrodymą apie ieškovės asmenybę, R. B. atstovas advokatas R. S. pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorui V. G., kuris anksčiau buvo atsisakęs pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. B. turto pasisavinimo medžiagoje. Advokatas R. S. savo pareiškime nurodė, kad ieškovei dirbant pas R. B., ieškovė galėjo pasisavinti jos turtą, nes neva paaiškėjo naujų aplinkybių, susijusių su ieškovės asmenybe, o konkrečiai – neva R. B. tapo žinoma, kad ieškovė yra turėjusi problemų dėl piniginių lėšų vagystės ir piniginių lėšų pasisavinimo ir anksčiau, kai dar mokėsi mokykloje. Šią aplinkybę R. B. sužinojo iš atsakovės, kuri papasakojo, kad ieškovei besimokant mokykloje, mokiniai dažnai pasigesdavo pinigų iš savo piniginių. Neva atsakovė R. B. teiravosi, ar ji nebijanti, kad jos darbuotoja – ieškovė, gali apsivogti, paklausė, ar ja pasitiki bei papasakojo apie ieškovės vidurinėje mokykloje turėtas problemas. Atsakovė charakteristikoje konstatuoja ieškovės liguistą potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti, pateikia jį kaip faktą. Mano, kad tai atitinka kasacinio teismo praktikoje formuojamą konstatuojamojo pobūdžio žinios apibrėžimą. Ši žinia neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą. Advokatas R. S. taip pat 2015-12-08 pareiškime prokuratūrai nurodė, kad atsakovė žodžiu pasakojo R. B. būtent apie ieškovę, t.y. neigiamai atsiliepė apie ieškovę ir žodžiu. Taigi, atsakovė tiek žodžiu, tiek raštu paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovės garbę bei orumą žeminančią informaciją trečiajam asmeniui ieškovės buvusiai darbdavei R. B. ir jos advokatui R. S.. Ši informacija apie iš atsakovės gautą neigiamą ieškovės charakterizavimą tapo žinoma ir trečiajam asmeniui civilinėje byloje Nr. e2-230-639/2016 – (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu ieškovė mokėsi. Ieškovė mano, kad vien konstatavimo, jog atsakovė pažeidė jos garbę ir orumą šiuo atveju nepakanka. Dėl atsakovės veiksmų ji patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, neigiamus išgyvenimus, jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai, dėl jo ieškovė jaudinosi, išgyveno didelį nerimą, nebuvo užtikrinta savo ateitimi. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir ieškovė laimėjo civilinę bylą buvusios darbdavės R. B. atžvilgiu, tačiau vis dar prisimena išgyventą stresą. Būdama jauna ir tik dabar įeidama į darbo rinką, ji bijo, kad aplinkybės, jog jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbdavio turto pasisavinimo, gali paaiškėti ir nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovė visą gyvenimą gali būti priversta aiškintis ir teisintis. Įvertinus tai, kad ieškovė buvo apkaltinta polinkiu vogti, o tai yra sunkus nusikaltimas, įvertinus kontekstą, kad tai buvo padaryta tuo metu, kai ieškovė gynėsi civiliniame teisme dėl neteisėto atleidimo iš darbo už neva darbdavės turto pasisavinimą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1-7 b.l.).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė buvo jos (duomenys neskelbtini) mokytoja (duomenys neskelbtini) klasėje. Jos ir atsakovės santykiai nebuvo labai geri, dėl prasto ieškovės lankomumo ir mokymosi. Atsakovė parašė pareiškimą, jos charakteristiką, kuri neatitinka tikrovės – nei klasės fonde, nei auklėtoja, nei kitoms mokytojoms nėra dingę pinigai. Atsakovės rašytas raštas sukėlė ieškovei daug neigiamų emocijų, ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas, turėjo aiškintis klasiokams. Šis raštas sudarė nuomonę apie ją, mano, kad jis buvo pagrindas atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Atsakovė dėl pinigų dingimo nereiškė pretenzijų, taip pat jos nebuvo reiškiamos nei mokyklos direktorei, nei socialinei pedagogei, niekas nereiškė pretenzijų. Neturtinę žalą vertina 2000 Eur. Mano, kad atsakovės pareiškimas yra ne nuomonė, o pareikštas faktas. M. S. yra jos klasiokė, santykiai su ja nutrūko, nebendrauja. Kodėl M. yra nurodoma atsakovės pareiškime, nežino. (duomenys neskelbtini) nebedirba, nes ją apkaltino vagyste. Nėra įrodymų, kad ji įvykdė vagystę.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė neapsiribojo pareiškimo rašymu, bet ir neigiamai žodžiu atsiliepė apie ieškovę, kai ji dirbo pas R. B.. Abu advokato R. S. pareiškimai buvo teikiami kaip įrodymai. R. B. palaikė savo advokato R. S. teiginius, jų ikiteisminio tyrimo metu neneigė. Tikėtina, kad atsakovė apkalbėjo ir raštu skleidė duomenis, kurie žemina ieškovę bei apsunkino ieškovės padėtį teisiniuose procesuose. Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija nustatė, kad charakteristikos apie ieškovę pateikimas advokatui R. S. neatitiko įstatymų. Minėtas sprendimas nėra pakankama satisfakcija ieškovei. Atsakovės pareiškime žodis „manau” yra konstatuojamojo pobūdžio. Mano, kad nuomonė turi būti renkama etiškai. Tai, kad ieškovė turėjo mokymosi problemų, nėra pakankamas pagrindas suformuoti nuomonei, kad ji yra vagis. Mano, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė turi liguistą potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti. Atsakovė neatsiprašė ieškovės, ieškovei ir toliau yra daroma žala.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas B. S. nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

Atsakovė A. T. su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinys grindžiamas fragmentišku ir netiksliu nuomonės bei žinių sąvokų atribojimu, neteisingu ir klaidinančiu faktinių aplinkybių nurodymu. Teigia, kad ieškovės teiginiai, jog jos parašytas 2015-12-11 pareiškimas apie J. S. buvo pagrindas atleisti ją iš darbo bei pradėti tyrimą ieškovės atžvilgiu dėl svetimo turto pasisavinimo, dėl ko buvo pažeminta jos garbė ir orumas bei padaryta neturtinė žala yra netikslūs, neteisingi, nepagrįsti. Ikiteisminis tyrimas dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo jau buvo pradėtas gerokai anksčiau nei atsakovė išreiškė savo nuomonę apie J. S. - (duomenys neskelbtini), jos buvusios darbdavės pareiškimo pagrindu, kaltinant ieškovę pasisavinus jai priklausantį turtą. Po šio įvykio (2016-06-01) darbdavė nutraukė darbo santykius su ieškove, todėl visi procesiniai veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo pradėti gerokai anksčiau, nei atsakovė išreiškė savo nuomonę apie ieškovę, todėl galimas ieškovės emocinis sukrėtimas, stresas ir neigiami išgyvenimai galėtų asocijuotis su įtarimų pareiškimu dėl svetimo turto pasisavinimo bei atleidimu iš darbo, o ne siejami su momentu, kada buvo pateikta charakteristika. Atsakovė nurodo, kad ji negali būti atsakinga už buvusios ieškovės darbdavės sprendimą atleisti ją iš darbo ir pradėti/atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto pasisavinimo. Ieškovės teiginys, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas būtent pateiktos charakteristikos pagrindu taip pat yra nepagrįstas ir ištrauktas iš konteksto, kadangi atsakovė su charakteristika apie ieškovę nesikreipė nei į policiją, nei į prokuratūrą, nei į teismą, nei į kitas atsakingas ikiteisminio tyrimo įstaigas, šio pareiškimo pagrindu atsakovė neprašė pradėti ieškovės atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo veiklos ir nesiėmė kitų priemonių, dėl kurių būtų imtasi bet kokių veiksmų prieš ieškovę. Atsakovės pateikti atsakymai į klausimus išreiškia pastarosios nuomonę. Teigia, kad ši nuomonė susiformavo ieškovės mokymo laikotarpiu, girdint atsiliepimus iš ieškovės aplinkos žmonių - bendramokslių, klasės draugų, kitų (duomenys neskelbtini) dirbančių mokytojų, taip pat kolegų iš kitos ugdymo įstaigos, kurioje anksčiau mokėsi ieškovė, o vėliau ir buvusios ieškovės darbdavės. Teigia, kad nuomonė nebuvo išgalvota ar neturinti realaus pagrindo, bet buvo pagrįsta tuo metu turėta ir surinkta informacija, dėl to atsakovės išreikšta nuomonė negali žeminti ir nežemina ieškovės garbės bei orumo, o dėl atliktų veiksmų neatsirado neturtinė žala. Atsakovės rašytoje charakteristikoje nė vienoje vietoje nėra teigiama, kad pinigus iš atsakovės, ieškovės J. S. klasės fondo, ar jos mokslo draugės pasisavino būtent ieškovė. Pareiškime tiesiog pateikiami duomenys, kad tuo metu, kai ieškovė mokėsi, jos klasės draugams ir kitiems mokytojams yra dingusios pinigų smulkios pinigų sumos. Mokslai, kaip nurodyta charakteristikoje, ieškovei sekėsi sunkiai: mergina vis rasdavo priežasčių ir pasiteisinimų, norėdama pagrįsti savo nenorą mokytis, tik paraginus labiau pasitempti ji imdavo verkti, teisintis, sugalvodavo įvairių priežasčių, kodėl ji negali pasitempti moksluose. Ieškovės semestro rezultatai iš atsakovės dėstomo dalyko visą laiką buvo nepatenkinami, ieškovei net kilo grėsmė būti neprileistai prie baigiamojo privalomojo lietuvių kalbos egzamino. Atsakovė motyvavo ieškovę pasistengti, skyrė jai daug savo papildomo laiko jos mokymui, kad ji bent galėtų laikyti egzaminus. Kartą atsakovei renkant pinigus už knygas ir paprašius per pertrauką atėjusių 4 moksleivių, tarp kurių buvo ir ieškovė, padėti pinigus už vadovėlius į dėžutę ir grąžinti mokytojai, atsakovė joje pasigedo 40 Lt (11,58 Eur). Būtent gauta informacija iš ieškovei artimos aplinkos žmonių (bendramokslių, darbdavių), asmeninė patirtis sukaupta bendraujant su ieškove, faktas, kad ieškovė pakeitė mokymosi įstaigą ir gana dažnai, būdama jauno amžiaus, keitė darbovietes bei R. B. atstovo suformuluoti klausimai apie ją ir suponavo atsakovės atsakymus. Atsakovė taip pat nurodo, kad teikdama atsakymą į trečiąjį buvusios ieškovės darbdavės klausimą „ar ji galėtų vogti, meluoti, manipuliuoti“, atsakovė vartoja modalumą ir emocinį vertinimą rodančius žodžius, kaip „manau“, „susidariau dviprasmišką įspūdį“, todėl, atsakovės teigimu, vertinant charakteristiką lingvistinio tyrimo metodu, darytina išvada, kad ji yra tik atsakovės pareikšta nuomonė pateiktais klausimais (36-44 b.l.).

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad palaiko aplinkybes, nurodytas atsiliepime į ieškinį, prašo ieškinį atmesti. Ji buvo (duomenys neskelbtini) klientė, užsisakydavo konditerijos gaminių. Jai paskambino iš šios įmonės ir klausė, ar kai ieškovė mokinosi mokykloje yra dingę pinigai. Atsakė, kad jai pačiai yra dingę 40 Lt. Jai papasakojo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, dingo pinigai, paprašė parašyti raštą, ateiti į UAB „Cukraus studija”. Atvykus į šią įmonę, jai buvo užduoti 4 klausimai – ar yra dingę pinigai, kam jie dingo, ką mano, ar galėjo ieškovė juos pavogti. Tai, kad ieškovė moka meluoti ir manipuliuoti pati yra susidūrusi, patyrusi, o dėl galėjimo vogti – tokia nuomonė susidarė iš kitų asmenų pasakojimų - mokytojų, M. S.. Pačiai yra dingę 40 Lt, tai buvo prieš pamoką, į policiją nesikreipė. Ieškovė 12 klasėje nereagavo į pastabas, nesimokė, nedarė namų darbų, neišlaikė įskaitos ir egzamino. Dėl ieškovės ji likdavo ir po pamokų, norėdama padėti ieškovei. Ieškovė verkdavo. (duomenys neskelbtini) neaiškino kam reikia rašto apie ieškovę, neaiškino kam jį rašyti. Atsakovė sutiko parašyti apie ieškovę, nes mano, jog jos nuomonė gali būti naudinga. M. pasakojo, kad buvo gimtadienis ir dingo didelė pinigų suma. Mokytoja J. J. taip pat sakė, kad jai yra dingę pinigai. Tai sužinojo iš etikos mokytojos R., taip pat iš teatro mokytojos. Įspūdis apie ieškovę susidarė dviprasmiškas. Ten, kur būdavo ieškovė, ten dingdavo pinigai. Nėra R. B. įspėjusi, kad ieškovė gali apsivogti. Jos rašytame pareiškime žodis „manau” yra įterpinys, atspindi jos nuomonę. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė, rašydama pareiškimą, duomenų ar informacijos neiškraipė, jame yra nurodomas žodis „manau”, kuris reiškia nuomonę, o teiginys apie ieškovės liguistą potraukį vogti susiformavo iš atsakovės kolegų, ieškovės bendramokslių paaiškinimų. Atsakovė žinojo informaciją apie ieškovės šleifą dėl vagysčių, žinojo, kodėl ieškovė pakeitė mokyklą. Jei mokytoja rašydama charakteristiką, remdamasi kolegų, bendramokslių paaiškinimais, bus atsakinga finansiškai, tai būtų neteisinga, neišmintinga. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. S. mokėsi (duomenys neskelbtini), o atsakovė A. T. buvo dvejus metus jos (duomenys neskelbtini) mokytoja. Atsakovė A. T. 2015-12-11 parašė pareiškimą, kuriame apie ieškovę J. S., nurodė, kad „aš dirbdama (duomenys neskelbtini) 2 metus mokiau J. S.. Tiek grupėje, tiek klasėje yra dingę pinigai tiek man, auklėtojai (iš klasės fondo), draugei ir klasės bendramokslei M. S.. Buvimo kartu metu susidariau dviprasmišką įspūdį apie ją. Turėjau daug mokymo(si) problemų, kurių metu nuolat skundžiamasi sveikata, manipuliuojama situacija. Dažnai esant nepalankioms jai situacijoms sugeba imituoti aukos vaidmenį. Buvo sunku mokyklos administracijai ir auklėtojai (į)parodyti jos, kaip mokinei, pastangų mokytis visišką nebuvimą, nieko nedarymą nei pamokų metu, nei namie, kadangi nuolat dėl mano spaudimo pasimokyti ji patirdavo neva nervinį priepuolį. Buvo labai daug situacijų, kurios, manau, galėtų paliudyti ne tik apie jos liguistą potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti“ (8-9 b.l.).

Ieškovė buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), kurios vadovė buvo R. B.. Tarp ieškovės ir darbdavės kilo konfliktinė situacija dėl piniginių lėšų trūkumo. Dėl šio fakto R. B. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2015-12-22 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00439-15 pagal BK 183 str. 1 d. dėl turto pasisavinimo, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016-07-18 nutarimu buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (20-22 b.l.).

Tarp ieškovės J. S. ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos R. B., vyko teisminiai ginčai dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-639/2016 ieškovės J. S. ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir sumos, sumokėtos pagal vekselį priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei atsakovės R. B. priešieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo ieškinį tenkino iš dalies - ieškovės J. S. 2015 m. birželio 1 d. atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą pripažino neteisėtu, negrąžino ieškovės J. S. į darbą pas atsakovę R. B. ir nustatė, kad ieškovės J. S. 2014 m. lapkričio 28 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 4 nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovei J. S. iš atsakovės R. B. 248,64 Eur dydžio išeitinę išmoką (mokesčiai nuo šios sumos neatskaičiuoti), 600,00 Eur vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (mokesčiai nuo šios sumos neatskaičiuoti), pripažino negaliojančiu 2015 m. gegužės 24 d. ieškovės J. S. atsakovei R. B. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovei 1500 Eurų sumą, priteisė ieškovei J. S. iš atsakovės R. B. 150,00 Eur bei 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 150,00 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2015-06-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1200,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė J. S. atliko pas atsakovę R. B. 280 val. profesinio mokymo praktiką pagal 2015 m. balandžio 2 d. tarp ieškovės, atsakovės ir BĮ (duomenys neskelbtini) sudarytą profesinio mokymo sutartį Nr. 238. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovės R. B. priešieškinį atmetė visiškai.

Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-17 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimą pakeitė - panaikino sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė J. S. atliko pas atsakovę R. B. 280 val. profesinio mokymo praktiką pagal 2015-04-02 tarp ieškovės, atsakovės ir BĮ Klaipėdos turizmo mokyklos sudarytą profesinio mokymo sutartį Nr. 238, sumažino iš atsakovės R. B. į valstybės biudžetą priteistą žyminio mokesčio sumą iki 61 Eur bei sumažino ieškovei J. S. iš atsakovės R. B. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 850 Eur. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje.

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Taip pat teismas, nustatydamas faktą, jog paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, turi vadovautis šiomis sampratomis. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.

Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.

CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcija. Dėl to įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas. Ieškovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi.

Ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojų J. J., R. B. parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

Įvertinęs atsakovės A. T. 2015-12-11 rašytą pareiškimą (8-9 b.l.), teismas sprendžia, kad atsakovė jame išdėstė savo nuomonę apie ieškovę J. S., kuri susidarė jai dėstant lietuvių kalbą vidurinėje mokykloje. Atsakovė A. T. nurodo, kad ieškovė J. S. turėjo mokymosi problemų, meluodavo, manipuliuodavo situacija, skųsdavosi sveikata. Teismo posėdžio metu ieškovė J. S. sutiko, kad tikrai turėjo mokymosi problemų, tačiau kategoriškai nesutinka, kad vogdavo. Iš minėto atsakovės A. T. paaiškinimo apie ieškovę (8-9 b.l.) teismas negali padaryti išvados, jog atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią apie ieškovę J. S., jog ieškovė darydavo teisės pažeidimus – vogdavo. Šiame pareiškime nėra kategoriškai ir aiškiai nurodoma, kad ieškovė J. S. vogė. Pareiškime išdėstoma, kad atsakovės įspūdis apie ieškovę yra dviprasmiškas, yra buvę dingę pinigai tiek grupėje, tiek klasėje – pačiai atsakovei, auklėtojai (iš klasės fondo), bendramokslei M. S.. Aplinkybę, jog yra dingę pinigai, teismo posėdžio metu parodė ir liudytoja J. J., kuri dirbo toje pačioje mokykloje mokytoja, taip pat nurodė, kad auklėtojai I. O. buvo dingę iš klasės spintos apie 500-700 Lt suma, į policiją nebuvo kreiptasi. Atsakovė pateikė į bylą M. S. raštą, kuriame nurodoma, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. vakarėlio metu dingo 400 Lt suma, vakarėlyje buvo maždaug 15 žmonių, tarp jų ir ieškovė J. S. (135 b.l.). Taigi, darytina išvada, kad atsakovės rašte nurodoma situacija, kad yra buvę pinigų dingimo faktų, tačiau dėl to nebuvo kreiptasi į policiją, iš tikrųjų buvo, t.y. šie duomenys atitinka tikrovę (CPK 178 str.). Nors dėl pinigų dingimo fakto nei karto nebuvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, tačiau atsakovės paaiškinimas, liudytojos J. J. parodymai, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės 2015-12-11 pareiškime nurodytos aplinkybės apie pinigų dingimą iš tikrųjų buvo. Ginčo tarp šalių dėl atsakovės 2015-12-11 pareiškime nurodytų aplinkybių, jog ieškovė turėjo mokymosi problemų, meluodavo, nėra. Ieškovė nurodė, kad sutinka su šiais teiginiais.

Atsakovė 2015-12-11 pareiškime nurodo, kad „buvo labai daug situacijų, kurios, manau, galėtų paliudyti ne tik apie jos (ieškovės) liguistą potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti“ (8-9 b.l.). Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovės teiginys apie ieškovės „liguistą potraukį vogti“ yra atsakovės išdėstyta nuomonė. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad įspūdis apie ieškovę susidarė dviprasmiškas, ten, kur būdavo ieškovė, ten dingdavo pinigai: yra dingę M. S., J. J. (tai sužinojo iš etikos mokytojos R.), taip pat ir teatro mokytojai. Nuomonę, kad ieškovė galėjo vogti pinigus, atsakovė susidarė iš kitų asmenų pasakojimų. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog iš tikrųjų yra buvę pinigų dingimo faktų. Vertinant 2015-12-11 atsakovės paaiškinimą lingvistine prasme, matyti, kad atsakovė A. T. rašydama minėtą teiginį įterpia žodį „manau“, kuris yra įterpinys. Įterpiniai yra žodžiai, žodžių junginiai ar sakiniai, kuriais pateikiama su sakinio turiniu susijusių papildomų pastabų. Įterpiniais galima reikšti autoriaus modalines pastabas: įsitikinimą (be abejo, aišku, savaime suprantama, aiškus daiktas, teisybė...), abejojimą ar spėjimą (atrodo, rodos, matyt(i), regis, galimas daiktas, ko gero, galbūt, turbūt...); emocines reakcijas (laimei, visų nuostabai, mūsų džiaugsmui, nelaimei, deja...), sakinio minčių šaltinį (anot jo, mūsų duomenimis, mano nuomone, mano galva, pasak mamos, kaip rašė laikraščiai...). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovės pareiškimo minėtame sakinyje parašytas žodis „manau” išreiškia asmens nuomonę. Pripažintina, kad nuomonė apie kitą asmenį negali būti išskirtinai vien tik teigiama, ji gali būti ir neigiama. Spręstina, kad neigiamos ar nepalankios nuomonės pateikimas apie kitą asmenį negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip asmens, apie kurį teikiama tokia nuomonė, garbės ir orumo žeminimas. Priešingu atveju, negalėjimas išreikšti apie kitą asmenį neigiamos ar nepalankios savo nuomonės, kuri yra grindžiama duomenimis, faktais bei atitinka tikrovę, negalėtų atspindėti objektyvios tiesos. Teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad minėtas sakinys - „buvo labai daug situacijų, kurios, manau, galėtų paliudyti ne tik apie jos (ieškovės) liguistą potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti“ (8-9 b.l.), turi konstatuojamąjį pobūdį. Priešingai, teismo nuomone, šis sakinys yra atsakovės nuomonė, ją įrodo, sakinyje įrašytas žodis „manau“, kurią suformavo ieškovė (ieškovė pati pripažįsta, kad meluodavo ir manipuliuodavo), buvę jos bendramoksliai, mokytojai. Teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog jos parašytame 2015-12-11 pareiškime nurodyti duomenys apie pinigų dingimo faktus, apie ieškovės mokymosi problemas, melavimą, manipuliavimą atitinka tikrovę, o šiame pareiškime įrašyti žodžiai apie atsakovės „liguistą potraukį vogti“ yra atsakovės nuomonė, kuri susiformavo atsakovei iš savo asmeninės patirties (jai pačiai buvo dingę pinigai) bei kitų asmenų pasakojimų. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs atsakovės 2015-12-11 pareiškimo turinį, ieškovės, atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančią kitą rašytinę medžiagą.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovė žodžiu paskleidė ieškovės garbę ir orumą žeminančią informaciją ieškovės buvusios darbdavės R. B. atstovui advokatui R. S.. Ieškovė teigia, kad tai matyti iš advokato R. S. 2015-12-08 pareiškimo prokuratūrai. Teismas advokato R. S. rašytus prašymus prokuratūrai vertina kaip atstovo surašytus procesinius dokumentus, kuriuose nurodyta aplinkybė, jog atsakovė A. T. klausė R. B., ar ji nebijanti, kad ieškovė gali apsivogti, negali būti laikoma įrodyta. Visų pirma, prašymai prokuratūrai rašyti buvo R. B. atstovo advokato R. S., kuris iš atsakovės, liudytojos R. B. paaiškinimų matyti, nedalyvavo jų pokalbiuose. Antra, tai yra atstovo rašyti procesiniai dokumentai. Trečia, teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) užsisakė konditerijos gaminį ir po to kalbėjo su R. B. apie ieškovę. Atsakovė neigia, kad ji neigiamai žodžiu atsiliepė apie ieškovę. Ieškovė nurodė, kad pokalbio tarp atsakovės ir R. B. negirdėjo.

Iš byloje esančio 2015-12-22 nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2015-06-09 buvo priimtas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1 PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (103 – 106 b.l.). Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog procesiniai klausimai dėl ikiteisminio tyrimo eigos buvo svarstomi kur kas anksčiau, t.y. 2015-06-09, nei atsakovės 2015-12-11 parašytas pareiškimas. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2015-12-11 pareiškimo neteikė ikiteisminio tyrimo institucijoms.

Teismas nesutinka su ieškovės motyvu, jog atsakovės 2015-12-11 pareiškimas turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Teisę nuspręsti ar yra pagrindas pradėti, atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą turi prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą gavus duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką ar nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 169 str. 1 d., 171 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo atnaujinimo ar nutraukimo yra vertinami visi turimi duomenys, jų visetas. Kaip matyti, iš byloje pateiktų duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas. Iš byloje esančių nutarimų matyti, kad juose prokuroras nenurodo, kad būtent atsakovės 2015-12-11 pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ikiteisminio tyrimo pradėjimui.

Ieškovė teigia, kad teismui sprendžiant ginčą tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir kitų reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-230-639/2016 buvo teikiamas atsakovės 2015-12-11 pareiškimas. Teismas šią aplinkybę vertina kaip kiekvienos šalies – tiek ieškovo, tiek atsakovo - procesinę teisę ir pareigą grįsti savo reikalavimų ar atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį (CPK 12, 44 str.).

Iš byloje esančio Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos 2017-02-28 sprendimo matyti, jog pripažinta, jog atsakovė A. T. tvarkė ieškovės J. S. asmens duomenis (vardą, pavardę) teikdama (duomenys neskelbtini) 2015-12-11 pareiškimą su J. S. asmens duomenimis neteisėtai, kadangi 2015-12-11 pareiškimą atsakovė pasirašė kaip duomenų valdytojo (gimnazijos) atstovė, t.y. kaip (duomenys neskelbtini) mokytoja, todėl turi būti taikomos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos (84-88 b.l.). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju aplinkybė, jog Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcija 2017-02-28 sprendime nustatė, kad atsakovė A. T. tvarkė ieškovės J. S. asmens duomenis neteisėtai neturi teisinės reikšmės šios bylos baigčiai. Byloje nustatyta, kad atsakovės 2015-12-11 pareiškime nurodyti duomenys apie pinigų dingimo faktus, apie ieškovės mokymosi problemas, melavimą, manipuliavimą atitinka tikrovę, o šiame pareiškime įrašyti žodžiai apie atsakovės „liguistą potraukį vogti“ yra atsakovės nuomonė.

Ištyrus byloje esančius įrodymus – ieškovės, atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus, pripažintina, kad atsakovė nepaskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, todėl ieškovės ieškinys atmetamas.

Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1500 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios yra priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

Byloje susidarė 4,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmetamas iš ieškovės priteisiamos valstybės naudai 4,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) advokato pagalbos išlaidų atsakovei A. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,93 Eur (keturi eurai 93 centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.