Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-11-15 · Civilinė byla Nr. 2S-773-212/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-15
Bylos Nr.
2S-773-212/2011
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00001-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
O. S.
Atsakovas
E. S.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-773-212/2011Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00001-2011-8Procesinio sprendimo kategorija:122.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 15 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-807-828/2011.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-10-12 nutartimi prašymą atmetė. Nustatė, kad atsakovui E. S. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, jis nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas 2011-08-29 priėmė sprendimą atsakovui nedalyvaujant. Sprendimo kopija atsakovui neįteikta. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad teismo procesiniai veiksmai neatitinka 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004 III skyriaus 13-19 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų dėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-29 sprendimas Europos vykdomuoju raštu negali būti patvirtintas. Pažymėjo, kad 2008-12-18 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 taikomas ir pakeičia aukščiau minėtus reglamentus išlaikymo prievolių srityje tik po 2011 m. birželio 18 d. iškeltose bylose. Ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-807-828/2011 yra priimtas 2011 m. sausio 6 d. Be to, pagal Lietuvos Respublikos CPK 647 str. 1 d. nuostatas pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Ieškovei vykdomasis raštas buvo išduotas 2011-09-29.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-12 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad ši nutartis yra nepagrįsta, ji pažeidžia jos ir nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus, bei atima iš jos ir vaiko galimybę pasinaudoti teise gauti bent minimalių lėšų pragyvenimui, todėl naikintina. Teismas priėmęs sprendimą, kuris privalo būti vykdomas, tuo tarpu to paties teismo nutartis neišduoti vykdomojo dokumento, pagal kurį teismo sprendimas galėtų būti vykdomas dabartinėje atsakovo buvimo vietoje, praktiškai tą teismo sprendimą daro negalimu įvykdyti, iš esmės, niekiniu. Vykdyti teismo sprendimą, esant tam tikrų duomenų apie atsakovo buvimo vietą užsienyje, antstoliai atsisako ir vykdomojo rašto nepriima. Teismo motyvas, kad nebuvo laikytasi tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nustatytų procedūrinių reikalavimų nevertintinas pakankamu pagrindu sprendimo nevykdymui. Teismas pats nurodė procesinių dokumentų įteikimo būdą atsakovui, procesiniai dokumentai buvo įteikiami būtent tuo būdu ir tai netrukdė teismui priimti sprendimą, kuris įsiteisėjo ir privalo būti vykdomas.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius mano, kad ieškovės skundas turi būti tenkintinas atsižvelgiant į nepilnametės D. S. interesus.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (b. l. 2-4). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-08-29 sprendimu santuoką tarp šalių nutraukė dėl atsakovo kaltės, nepilnametės D. S. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011-01-03 iki jos pilnametystės bei priteisė iš atsakovo dukrai 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-03 iki 2011-01-02 įskaitytinai (b. l. 74-78). 2011-10-10 ieškovė pateikė teismui prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo (b. l. 82).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad teismo sprendimas net ir įsiteisėjęs nesukelia eksteritorialumo savybės, t.y. jis neturi tiesioginės teisinės galios už Lietuvos Respublikos sienų. Užsienio valstybėje teismo sprendimas įgyja teisinę galią ir sukelia teisines pasekmes tik jeigu yra pripažįstamas. Užsienio sprendimai gali būti pripažįstami tarptautinių sutarčių, konvencijų ir abipusiškumo bei geranoriškumo pagrindais. Europos Sąjungos valstybėse narėse teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas nustatytas Reglamentuose, kurie tiesiogiai taikomi nuo 2004-05-01, Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą.

Minimalūs procesiniai reikalavimai, kuriuos privalo atitikti teismo sprendimas, kad jis galėtų būti pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas (kaip apibrėžta 3 str. 1 d. b ar c p.).

Nagrinėjamu atveju reikalavimas yra neginčytinas (teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas (atsakovas) niekada jam neprieštaravo (Reglamento 3 str. 1 d. b punktas)), tačiau tam, kad sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, būtina nustatyti, ar kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus. Šiuo reikalavimu pirmiausia siekiama garantuoti, kad būtų laikomasi minimalių skolininko teisių apsaugos standartų, ypač tais atvejais, kai jis neįsitraukia į procesą. Šiais atvejais reglamentas reikalauja, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie proceso pradžią, reikalavimo pobūdį ir savo teisių gynimo galimybes. Pagal Reglamento 12 str. reikalavimui, kuris yra laikomas neginčytinu kaip apibrėžta 3 str. 1 d. b ir c p., teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis šiame skyriuje nustatytų procedūrinių reikalavimų. Reglamento 13 str. ir kiti straipsniai nustato minimalius procesinių dokumentų įteikimui keliamus reikalavimus. Reglamento 13 str. 1 d. nustato, kad bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui gali būti įteikiamas šiais būdais: a) įteikiant asmeniškai, kai skolininkas gavimą patvirtina, įskaitant gavimo datą, ir pasirašo; b) įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentą įteikusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas, patvirtinantis, kad skolininkas gavo dokumentą arba be jokio teisinio pagrindo atsisakė jį gauti, ir kuriame įrašoma įteikimo data; c) įteikimas paštu, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina; d) įteikimas elektroninėmis priemonėmis, tokiomis kaip faksas arba elektorinis paštas, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina, o šio straipsnio 2 d. numatyta, kad bet koks šaukimas į teismo posėdį skolininkui galėjo būti įteiktas ankstesniame teismo posėdyje (dėl to paties reikalavimo) pagal 1 d. nuostatas arba žodžiu ir išdėstytas minėto ankstesnio teismo posėdžio protokoluose. Pažymėtina, kad Reglamento 14 str. 1 d. nustato, jog bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba šaukimas į teismo posėdį skolininkui taip pat gali būti įteikiami vienu iš toliau nurodytų būdų: a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems; b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims; c) paliekant skolininko pašto dėžutėje; d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino; e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje; f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame Reglamente įteikimas pagal 14 str. 1 d. nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas yra tiksliai nežinomas. Reglamento 14 str. nustatyti minimalūs procesinių dokumentų įteikimo skolininkui, nepatvirtinat jų gavimo, reikalavimai grindžiami tuo, kad įvardyti įteikimo būdai leidžia pagrįstai tikėtis, jog minėti dokumentai pasiekė adresatą. Reglamento 13 ir 14 str. įvardytų procesinių dokumentų įteikimo būdų sąrašas yra išsamus, todėl darytina išvada, kad įteikimas kitais, nei įvardyta, būdais neatitinka reglamente nustatytų reikalavimų. Taigi sprendžiant klausimą, ar sprendimą galima pripažinti Europos vykdomuoju raštu, būtina nustatyti, ar skolininkui (atsakovui) procesą pradedantis ar lygiavertis dokumentas buvo įteiktas Reglamento 13 ir 14 str. nustatyta tvarka. Atsakovui ieškinys buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, todėl toks procesinių dokumentų įteikimas neatitinka Reglamento 13 str. nustatytų reikalavimų (dokumentų įteikimas skolininkui patvirtinat jo gavimą).

Nagrinėjamu atveju Reglamento 14 str. 1 d. taip pat negali būti taikoma, kadangi, kaip jau minėta, šio straipsnio 2 d. nustatyta, jog įteikimas pagal 1 d. nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas yra tiksliai nežinomas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-04-13 nutartimi įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą, nes nurodytu adresu atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Ieškovė 2011-05-18 nurodė, kad jai tikslesnė atsakovo gyvenamoji vieta yra nežinoma, prašė įteikti procesinius dokumentus per antstolį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena ne Lietuvoje, per antstolį procesinių dokumentų įteikimas neįmanomas, prašė teismo atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 35). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-05-23, priimdamas nutartį atsakovui ieškinį įteikti viešo paskelbimo būdu, konstatavo, jog atsakovui procesinių dokumentų jo gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko, kad kita atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, t. y. teismas konstatavo, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, ir, atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (teismas nelaikė, jog, išsiuntus procesinius dokumentus ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, galima pagrįstai tikėtis, kad ieškinys pasiekė adresatą ir nutarė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu).

Ieškovė, žinodama, kad atsakovas yra ne Lietuvoje, kad ateityje, teismui tenkinus ieškinį, gali reikėti sprendimą pripažinti Europos vykdomuoju raštu, turėjo pasirinkti tinkamą procesinių dokumentų įteikimo būdą pagal Reglamento 13 ir 14 straipsnius, o ne prašyti teismo procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi įteikimas viešo paskelbimo būdu nėra pripažįstamas tinkamu įteikimu Reglamento prasme. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo daryti išvadą, kad skolininko adresas yra žinomas. Reglamento 14 str., kaip jau minėtina, nurodyti įteikimo būdai atitinka minimalius procesinius reikalavimus tik tuo atveju, jeigu skolininko adresas yra tiksliai žinomas (adresas yra suprantamas kaip pašto adresas, kuriuo skolininkas gali būti nuolat pasiekiamas). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, įvertinusi vykusį teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinys (bylos iškėlimo dokumentas) atsakovui nebuvo įteiktas pagal Reglamento 13 ir 14 str. reikalavimus.

Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 805/2004 18 straipsnio 1 dalis numato minimalių reikalavimų nesilaikymo atitaisymą, t. y. jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13-17 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, o teismo sprendimas gali būti patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas laikantis 13 ar 14 straipsnio reikalavimų; ir b) skolininkas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą jį pilnai peržiūrint, o teismo sprendime arba kartu su juo skolininkui buvo pateikta atitinkama informacija apie šiam užginčijimui būtinus procedūrinius reikalavimus, įskaitant institucijos, kurioje jis turi būti pateiktas, pavadinimą ir adresą, ir, kai taikoma, tam skirtą laikotarpį; ir c) skolininkas pagal atitinkamus procedūrinius reikalavimus neužginčijo teismo sprendimo. Pagal 18 straipsnio 2 dalį, jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13 arba 14 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, jeigu skolininkas savo elgesiu teismo procese įrodo, kad jis asmeniškai gavo dokumentą, kuris buvo įteiktas tinkamu laiku, kad būtų galima pasiruošti gynybai. Nagrinėjamoje byloje nenustatytas pagrindas minimalių reikalavimų nesilaikymo atitaisymui, nes priimto sprendimo atsakovui nepavyko įteikti laikantis 13 ar 14 straipsnių reikalavimų (Reglamento Nr. 805/2004 18 straipsnio 1 dalies a punktas).

Pažymėtina, jog ieškovė gali kreiptis į teismą ar kompetentingą instituciją tos valstybės, kurioje norima, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo nustatyta tvarka. Prašymas dėl sprendimo pripažinimo kartu su prašomo pripažinti Lietuvos Respublikos teismo sprendimo nuorašu, atitinkančiu būtinas jo autentiškumui nustatyti sąlygas, bei sprendimą priėmusio teismo išduotu pažymėjimu turi būti pateikiamas tiesiogiai reglamento priede nurodytam kompetentingam konkrečios valstybės teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti Europos vykdomąjį raštą, nes teismo procesas byloje neatitiko Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytų reikalavimų, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Zina Mickevičiūtė