- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-38-280/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01744-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Skolininkas
- R. V.
- Kreditorius
- AB DnB NORD bankas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų R. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius DnB NORD bankas pateikė teismui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų R. V. ir R. V. įsipareigojimų įvykdymo iš įkeisto turto. Nurodė, kad pagal 2007-07-04 susitarimą K-5500-2007-44 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) skolininkams suteiktas 344 904,29 Lt dydžio kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas nustatytas 2036-05-26. Suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2007/0001175, įkeistas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.1456 ha bendro ploto, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai statiniai – kiemo statiniai kanalizacijos šulinys r, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad po nutarties dėl įkeisto turto arešto priėmimo ir jos įteikimo skola gera valia negrąžinta, todėl kreditorius prašo priverstinai išieškoti 362 730,02 Lt skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, parduodant iš varžytynių įkeistą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė kreditoriaus AB DnB NORD bankas naudai išieškoti iš skolininkų R. V. ir R. V. 362 730,02 Lt skolą, 5,86 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 328 911,43 Lt kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-10 iki visiško skolos grąžinimo, 139 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 362 730,02 Lt skolos, palūkanų, 139 Lt žyminio mokesčio išieškojimo užtikrinimui priverstinai parduoti iš varžytynių Hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2007/0001175, įkeistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.1456 ha bendro ploto, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinį statinį – kiemo statinį kanalizacijos šulinį r, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Teismas konstatavo, kad pagal 2007-07-04 susitarimą K-5500-2007-44 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) skolininkams suteiktas 344 904,29 Lt dydžio kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas nustatytas – 2036-05-26. Suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2007/0001175, įkeistas nekilnojamais turtas. Skolininkai negrąžino nustatytais terminais ir tvarka kredito sumų, todėl kreditavimo sutartis nutraukta. Skolininkai kreditoriui skolingi 362 730,02 Lt, kuriuos sudaro 328 911,43 Lt negrąžinto kredito, 33 805,02 Lt palūkanų, 13,57 Lt delspinigių. Be to, kreditorius pareiškimą yra apmokėjęs 139 Lt žyminiu mokesčiu. Kadangi skolininkai nesilaikė sutarties sąlygų, todėl yra pagrindas pradėti priverstinį skolos ir sumokėto žyminio mokesčio išieškojimą (LR CPK 93 str., 558 str. 2 d., LR CK 4.192 str.), nes nutraukus sutartį laikoma, kad skolos išieškojimas vykdomas suėjus skolos grąžinimo terminui. Tenkinant kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1199-839/2011, buvo areštuotas įkeistas nekilnojamasis turtas. Skolininkai ir įkeisto turto savininkai buvo įspėti (įspėjimai įteikti 2011-09-20 asmeniškai R. V. ir R. V. per jo sutuoktinę R. V. , civilinės bylos Nr.2-1199-839/2011 93, 94 b.l.), kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Skola per šį laiką negrąžinta. Kadangi skola nustatytu terminu ir tvarka negrąžinta, todėl iš skolininkų R. V. ir R. V. išieškotina 362 730,02 Lt skola, 5,86 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 328 911,43 Lt kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-10 iki visiško skolos išieškojimo, 139 Lt sumokėto žyminio mokesčio kreditoriaus AB DnB NORD bankas naudai. Skola išieškotina iš suteiktos paskolos įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto (LR CK 4.192 str., LR CPK 79 str., 80 str., 93 str.), Hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2007/0001175, įkeistą nekilnojamąjį turtą parduodant iš varžytynių (LR CPK 558 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai R. V. ir R. V. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei išreikalauti įrodymus. Teigia, kad teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas turi būti aktyvus. Nurodo, kad kreditorius galėjo reikalauti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo nutarties įvykdymo, o ne 5,86 proc. metinių palūkanų nuo negražintos kredito sumos. Kreditorius nepagrįstai prašo priteisti palūkanas, tačiau jokių susidariusių palūkanų apskaičiavimo įrodymų pateikta nebuvo. Visiškai neaišku, kokiu laikotarpiu ir kokio dydžio palūkanos pagal kredito sutartį susidarė ir ar jos buvo tinkamo dydžio bei tinkamai apskaičiuotos. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino ar kreditoriaus prašomos palūkanos yra teisingai paskaičiuotos, ar nėra neprotingai didelės. Nurodo, kad kreditorius netenkino prašymo pakeisti paimto kredito valiutą iš litų į eurus tam, jog būtų sumažintas palūkanų dydis, kuris tuo metu buvo neprotingai didelis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-14 nutartį, nurodant, kad kreditoriaus AB DnB bankas naudai išieškoti iš skolininkų R. V. ir R. V. 362 730,02 Lt skolą, 7,44 proc. dydžio metines palūkanas nuo negražintos 328 911,43 Lt kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-10 iki visiškos skolos grąžinimo, 139 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Teigia, jog su skolininku susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis sutarties nuostatomis, skaičiavo sutarties palūkanas, o ne 5 proc. dydžio metines palūkanas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo mažinti procesines palūkanas. Teigia, kad skolininkų atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kuriais jie ginčija kreditavimo sutartyje numatytus palūkanų dydžius, nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad prašydami priteisti palūkanas padarė techninę klaidą ir neteisingai nurodė prašomų priteisti procesinių palūkanų dydį, t.y. prašoma priteisti 5,86 proc. dydžio metinių palūkanų vietoje 7,44 proc. dydžio metinių palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal 2007-07-04 susitarimą K-5500-2007-44 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) skolininkams suteiktas 344 904,29 Lt dydžio kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas nustatytas – 2036-05-26. Suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2007/0001175, įkeistas nekilnojamasis turtas. Pagal kredito sutartį kreditorius skolininkui suteikė 330 000 Lt kreditą, kredito grąžinimo terminas 2036-05-31 ( civ. byl. 2-1599-839/2011 b.l. 14-16). Kreditorius 2011 m. liepos 26 d. pranešimu įspėjo skolininkus dėl sutarties vienašališko nutraukimo, jei jie nesumokės pradelstų įsiskolinimų, kurie 2011 m. liepos 26 d. sudarė 43 023,30 Lt (civ. byl. 2-1599-839/2011 b.l 56). Skolininkams nesumokėjus įsiskolinimo, hipotekos kreditorius nuo 2011-08-10 vienašališkai nutraukė 2007-07-04 kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi areštavo hipoteka įkeistą skolininkams R. V. ir R. V. priklausantį turtą, ir įspėjo, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties jiems įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (b.l. 32-33). Šios nutarties nuorašai skolininkams buvo įteikti 2011-09-20 (civ. byl. 2-1599-839/2011 b.l. 93-94). Per nustatytą laiką skolininkai skolos nesumokėjo, neaišku, ar pardavė savo skunde nurodomą turtą, dėl kurio prašė atidėti skolos išieškojimą, bet akivaizdu, su kreditoriumi neatsiskaitė, todėl kreditorius kreipėsi dėl skolos išieškojimo.
Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų, todėl apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi tinkamai, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, nesudarydamas papildomų sunkumų skolininkui ar turtą įkeitusiems asmenims.
Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.
Nagrinėjamu atveju ginčijama Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis, kuria pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagal pakartotinį kreditoriaus kreipimąsi (CPK 558 str. 2 d.). Apeliantai, būdami įkeisto nekilnojamojo turto savininkai, ginčija sutarties sąlygas, o ne procedūrų teisėtumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010 priimtoje nutartyje bei kitose nutartyse išaiškino, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija bylose dėl hipotekos – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, nes hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma CPK 443 str. 7 d. įtvirtinta taisyklė, jog ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne.
Apeliantai nagrinėjamu atveju ginčija ne hipotekos teisėjos procesinius veiksmus, o metinių palūkanų dydį bei prievolės vykdymo sąlygas. Tai ginčyti gali tik ieškinio teisena, nes ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, teisėtumo, dydžio, sąlygų keitimo ar jos vykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai, ginčydami palūkanų dydį bei prievolės sąlygas, kelia ginčą dėl užtikrintos prievolės dydžio, jos sąlygų keitimo, kuris hipotekos bylose nenagrinėtinas, apeliantų argumentai nesvarstomi. Skolos paskaičiavimai su pareiškimu pateikti, skolininkai nenurodė, kad skola paskaičiuota klaidingai, tik pateikė abejones, kurios tinkamai nepagrįstos. Dėl aptartų aplinkybių Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
AB DnB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, t.y. jų rašymo apsirikimą, nurodant, kad iš skolininkų išieškotinos 7,44 dydžio, o ne 5,86 Lt metinės palūkanos nuo negrąžintos 328 911,43 Lt kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-10 iki visiško skolos išieškojimo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka skundo dėl Utenos rajono apylinkės teismo nutarties nepateikė, o CPK 313 str. draudžia apeliaciniam teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių ( CPK 313 str.). dėl šio teisinio reglamentavimo teismas negali tikslinti teismo nutarties rezoliucinės dalies, kuri iš esmės atitinka pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pateiktą Utenos rajono apylinkės teismui.
Atmetus atskirąjį skundą iš atsakovų R. V. ir R. V. priteistina kreditoriaus turėtų 200, o ne 363 Lt, išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1d.), nes atsiliepime pateikė reikalavimus, kurie nespręstini ir netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-14 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. V. (duomenys neskelbtini) po 100 Lt (šimtą litų) iš kiekvieno advokato pagalbos išlaidų AB DnB bankas (į.k. 112029270).