Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. atstovės advokatės D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16724-752/2016 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui V. M., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams ir neturtinės žalos priteisimo, ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame prašė nustatyti nepilnamečių vaikų K. M. ir J. M. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams K. M. ir J. M. išlaikymą po 175 Eur mėnesiui iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje.

2. Prašyme nurodė, kad atsakovė ketina su vaikais laikinai keltis gyventi į Marijampolę pas savo tėvus. Sūnus baigė pirmąją klasę Kauno B. B. mokykloje - daugiafunkciniame centre, tačiau jo elgesys įvertintas neigiamai - vaikas konfliktavo su klasiokais, neklausė mokytojų, todėl ieškovės vertinimu, tikslinga pakeisti mokyklą, kurioje nesant nuolatinės neigiamos atsakovo motinos L. D. įtakos, jo elgesys turėtų pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siekia pakeisti sūnaus mokyklą bei dukters darželį, jos vertinimu, būtina nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti laikiną išlaikymą.

3. Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą nurodė, kad šiuo metu santykiai su ieškove normalizavosi, šalys kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, rūpinasi nepilnamečiais vaikais, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra tikslingas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė prašymo nepagrindė, kad nenustačius laikinos vaikų gyvenamosios vietos su ieškove, bus pažeisti vaikų interesai. Ieškovė nepateikė duomenų apie savo darbovietę, charakteristikos, kokiomis sąlygomis vaikai gyventų. Teismas atsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad yra siekiama išsaugoti šeimyninius santykius ir jų stabilumą, kad šeimai yra teikiamos psichologo konsultacijos.

6. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje tenkinti ieškovės prašymo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga. Teismo vertinimu, priešingai, gyvenamosios vietos bei ugdymo įstaigų pakeitimas nagrinėjamu atveju gali sukelti stresinę situaciją nepilnamečiams šalių vaikams. Atmetęs ieškovės prašymą nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, teismas atmetė ir prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien atsakovo argumentais, nevertino ieškovės rašytinių įrodymų;

1.2. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiktų vaikų interesus, nes ieškovė deda daugiau pastangų rūpindamasi vaikais, ieškovė charakterizuojama teigiamai, dabartinė situacija žaloja vaikų psichiką ir kenkia jų elgesiui, yra susiformavęs glaudesnis ryšys tarp vaikų ir ieškovės, dabartinė situacija negali būti vertinama kaip tinkama vaikams, kaip sveikoms, dorovingoms, tvirtoms bei intelektualioms asmenybėms;

1.3. Nustačius vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo turi būti priteisiamas išlaikymas.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas, kadangi tik pablogintų situaciją šalių šeimoje ir nepadėtų pasiekti tų tikslų, dėl kurių šis teisės institutas yra sukurtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

10. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė nagrinėti kartu su atskiruoju skundu, o atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas procesinis dokumentas savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus. CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį/atskirąjį skundą, pasibaigus skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki skundo padavimo termino pabaigos. Be to, ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nėra dėstomos naujos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima pateikti dar pirmosios instancijos teismui ar atskirajame skunde. Kadangi tokiu būdu keisti skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, todėl ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir atsakovo atsiliepimas į rašytinius paaiškinimus nenagrinėtini ir nevertintini (CPK 314 str.).

11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo iki bylos išnagrinėjimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko (vaikų) poreikius.

13. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai.

14. Nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškime ieškovė nurodė, kad šalys su nepilnamečiais vaikais gyvena atsakovui ir jo motinai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) . Atsakovė ketina su vaikais keltis gyventi į Marijampolę pas ieškovės tėvus. Byloje nėra duomenų, kad šalys gyvena skyrium. Vien ketinimas gyventi skyrium negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių – laikinosios šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymui ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimui iš atsakovo. Pažymėtina ir tai, kad CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas šiuo atveju nėra pažeidžiamas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnamečiai šalių vaikai šiuo metu, kaip ir anksčiau, gyvena su abiem tėvais, o šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Tiek iš prašymo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovo yra siejamas su nepilnamečių vaikų laikinu gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove. Pripažinus nepagrįstu ir netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės prašymas ir dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo.

15. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako, jos bus tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės. Nuolatinė nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, įvertinus kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaikų auklėjimą, galbūt atsižvelgus ir į vaikų nuomonę.

16. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.