- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-886-168/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, skundą padavusiam asmeniui R. A., jo įgaliotajai atstovei K. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. A. skundą dėl 2010 m. lapkričio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti R. A. skundą dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. birželio 16 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00175-10 ir dėl 2010 m. liepos 13 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo V. Č. nutarimo atsisakyti patenkinti R. A. skundą dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. birželio 16 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2010-08-30 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos apeliacinio teismo persiųstas R. A. 2010-07-27 skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. liepos 13 d. nutarimą atsisakyti patenkinti skundą bei 2010 m. birželio 16 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00175-10 ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakyta patenkinti R. A. skundą konstatavus, kad aptariamoje civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį bylos nagrinėjimui buvo pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu, jokie parengiamieji posėdžiai byloje nevyko, o Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-05-12 nutartimi panaikinus 2008-03-20 Kauno apygardos teismo nutartį ir ieškovo R. A. patikslintą ieškinį perdavus Kauno apygardos teismui nagrinėti iš esmės, byla buvo grąžinta į bylos nagrinėjimo teisme stadiją, kadangi pasirengimas bylos nagrinėjimui jau buvo baigtas, o byla 2007-11-12 nutartimi buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje. Tokiu būdu, 2008-12-02 vyko teismo posėdis, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės. Todėl pareiškėjo argumentai, kuriais netiesiogiai teigiama, kad prokuratūros priimti nutarimai privalo būti panaikinti vien dėl to, kad pagal faktinius duomenis byloje vyko parengiamasis teismo posėdis, laikytini nesudarančiais pagrindo nutarimų panaikinimui. Teismas konstatavo, kad teismo posėdžio protokolas laikytinas tikru dokumentu, nes jį surašė turintis teisę tai atlikti asmuo. Nagrinėjamu atveju buvo pakeisti tikrovės neatitinkantys teismo posėdžio protokolo turinio duomenys, tačiau nesilaikant LR CPK nustatytos tvarkos, negali sudaryti LR BK 300 str. 1 d. numatytos veikos, kaip vieno iš nusikaltimo sudėties elementų požymių, kadangi pats klaidingo turinio pakeitimas turinčio teisę tai atlikti asmens, esant numatytoms sąlygoms, tačiau tiksliai nesilaikant nustatytos tvarkos, savaime nelaikytinas nusikaltimu. Toks asmens veikimas patenka į procesinių normų veikimo sritį ir yra reglamentuojamas išimtinai LR CPK normų. Šalis turi teisę skųsti teisėjo priimtus procesinius sprendimus LR CPK nustatyta tvarka pateikiant atskiruosius skundus ar apeliacinį skundą, tačiau net ir galimai teismo padaryti procesiniai pažeidimai savaime nesudaro pagrindo nusikalstamos veikos požymių konstatavimui. Atlikus teismo posėdžio protokolo turinio pataisymą, nebuvo galima pakeisti bylos nagrinėjimo stadijos, nes ji akivaizdžiai užfiksuota bylos procesiniais dokumentais. Be to, net ir darant priešingą išvadą bei teorinę prielaidą, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje vyko parengiamasis teismo posėdis, jo metu rašomas parengiamojo teismo posėdžio protokolas, kuriame turi atsispindėti visi esminiai šio procesinio veiksmo atlikimo momentai. Todėl teksto pakeista dalis nėra sudėtinis teismo posėdžio protokolo turinio elementas, jos pakeitimas ar pataisymas nesukurtų jokių teisinių padarinių, nes pats protokolas nėra subjektines ar procesines teises sukuriantis ar nustatantis aktas. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti. Be to, net ir atlikus tik dalį nutartyje nurodytų veiksmų, gali paaiškėti LR BPK 3 str. numatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą bylos nutraukimui. Prokurorai nutarimuose pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra privalomo nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės. Asmuo, atlikęs dokumento turinio keitimą – šiuo atveju teismo posėdžio sekretorė, nesiekė klastoti teismo posėdžio protokolo, o atliko jo pataisymą LR CPK nustatyta tvarka. Teismo posėdžio protokolo pataisymų tvarkos nesilaikymas negali sudaryti nusikalstamos veikos požymių. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nėra konstatuoti nusikalstamos veikos padarymo faktai, nutartyje konstatuota tik tai, kad priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo vienareikšmiškai aišku, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad negalima nutraukti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, laikytini nepagrįstais. Byloje nėra duomenų, kad apklausiama teisėja būtų atsisakiusi duoti parodymus. Todėl negalima teigti, kad tai atliekant buvo būtinas LR Seimo pritarimas, kaip ir negalima daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju teisėjas negali būti apklausiamas kaip liudytojas.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas R. A. prašo nušalinti Panevėžio apygardos teismą nuo jo skundo nagrinėjimo tuo pagrindu, jog nebūtų pažeidinėjamas vienodos teismų praktikos formavimo principas, jo skundą perduoti Lietuvos Apeliaciniam teismui, kad jis dėl to paties principo paskirtų kitą apygardos teismą – rekomenduotina tą patį (Vilniaus apygardos teismą), kuris priėmė prejudicinį sprendimą šioje baudžiamojoje byloje, kad būtų išvengta prieštaringų sprendimų toje pačioje byloje. Prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-06-16 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2010-07-13 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimą atsisakyti patenkinti jo skundą bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-02 nutartį. Nurodo, kad dėl šio ikiteisminio tyrimo Vilniaus apygardos teismas 2010-03-31 nutartimi jau buvo panaikinęs neteisėtus Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimą bei Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos teismas 2010-03-31 nutartyje nurodė, kad iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad teismo posėdžio protokolas buvo ne ištaisytas, kaip tai numato LR CPK, o neleistinu būdu pakeistas, dėl to atsiranda pagrindai pradėti ikiteisminį tyrimą, išsiaiškinti - kas, kada ir dėl kokių motyvų suklastojo teismo posėdžio protokolą. Tuo tarpu Panevėžio miesto apylinkės teismas savo nutartimi, kuria atmetė jo skundą, šios prejudicinės nutarties priimtos šioje byloje netyrė ir neanalizavo, lygiai taip pat, kaip ir neteisėtą nutartį 2010-02-01 priėmęs Kauno miesto apylinkės teismas vadovavosi kažkokiomis civilinio proceso nutartimis, apsimetė, jog jo skundas yra skundas civilinėje byloje. Mano, jog priimant skundžiamą nutartį, teismas turėjo išsiaiškinti, ar buvo atlikti visi baudžiamojo proceso veiksmai. Tuo tarpu, teismas visiškai neanalizavo jo argumentų, kad iš 16 liudytojų, kurie būtini apklausti, buvo apklausti tik 4, nors apklausti visus parengiamajame posėdyje dalyvavusius proceso dalyvius buvo nurodęs Vilniaus apygardos teismas. Nurodo, kad yra pridėjęs ir garso įrašą, kuriame aiškiai advokatė R. G. 2008-12-02 posėdį įvardija „parengiamuoju“. Prie bylos prijungtas ir šaukimas advokatui, iš kurio taip pat matyti, kad jis yra šaukiamas 2009-01-15 į parengiamąjį teismo posėdį. Be to, jeigu kaip neteisingai ir nepagrįstai teigia Panevėžio apylinkės teismas, būtų buvęs pravestas pagrindinis teismo posėdis, tai ir kitas posėdis būtų buvęs vadinamas „teismo posėdžiu“, o ne „parengiamuoju“. Nurodo, kad teismas netyrė ir tai, kad jo įgaliotinė parengiamojo teismo posėdžio protokolo kopiją darėsi praėjus 6 dienoms po jo pasirašymo, todėl niekuo nepagrįsti teismo svarstymai, jog sekretorė gali neva taisyti kada tik nori ir kaip nori protokolus, nes šitokiu būdu galima būtų taisyti ir teismo nutartis bei bylos dokumentus. Nurodo, kad jam yra akivaizdu, jog buvo padaryta nusikalstama veika – dokumentų klastojimas, siekiant pakeisti tikro dokumento turinį, pakeisti pareigų ir teisių, kurias sukūrė tas dokumentas, turinį. Panevėžio apylinkės teismas jo prijungtus dokumentus apie buvusį parengiamąjį posėdį pavadino „nėra minėtas aplinkybes pagrindžiančių duomenų“, o perrašytą Vilniaus apygardos teismo argumentaciją pavadino „neinformatyviais, abstraktaus pobūdžio teiginiais ir pan“. Iš to daro išvadą, kad teismas nei jo skundų, nei prie jo prijungtų priedų neanalizavo ir netyrė, priėmė sprendimą tikėdamasis, jog teismas, kuris nagrinės jo skundą apeliacine tvarka, tiesiog patvirtins šį neteisėtą sprendimą. Nurodo, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl teisėjų apklausos ikiteisminiame tyrime. Teismas nurodė, kad jie gali būti apklausiami kaip specialieji liudytojai. Su tuo nesutinka, nes tokie liudijimai yra niekiniai, nes specialiesiems liudytojams nekyla jokia baudžiamoji atsakomybė, be to, teisėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn trukdo teisėjo imunitetas. Mano, jog tam, kad tyrimas vyktų sklandžiai, ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo kreiptis į Generalinį prokurorą, kad šis kreiptųsi į LR Seimą dėl imuniteto panaikinimo. Tačiau jokie panašūs veiksmai net nebuvo atlikti, iš anksto tinkamai neapklausus liudytojų konstatuota, jog jie nieko nepadarė. Nurodo, jog nepagrįstai patikėta sekretorės E. T. liudijimu, nes ji praėjus vieneriems metams neturėjo teisės prieiti prie bylos ir pakeisti dokumentą. O jeigu ji tai darė, būtina aiškintis, kas jai tai leido ar liepė daryti. Nei prokurorai, nei teismas neatkreipė dėmesio, kad nėra nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Sekretorė taip liudija, jog galima suprasti, kad ji protokolą pataisė prieš jį pasirašant jai pačiai ir teisėjai R. P.. Teigia, kad tuomet lieka neaišku, kaip galima buvo pasidaryti nesuklastoto protokolo kopijas 2008-12-08, jeigu protokolas neva buvo suklastotas 2008-12-02. Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra grįsta aplinkybių visumos klaida, iš esmės ne stengiantis išnagrinėti jo skundą, bet jį kaip nors paneigti. Mano, kad teismas pirmiausia privalėjo analizuoti Vilniaus apygardos nutartį, kuria ir buvo panaikinti ankstesni sprendimai, kiek ji buvo įvykdyta, o nustačius, kad neįvykdyta, grąžinti tyrimą papildyti. Nurodo, kad teismas savo neteisėtai nutarčiai pagrįsti cituoja LAT nutartis civilinėse bylose, o ne apygardų teismų nutartis baudžiamosiose bylose. Todėl teismo argumentacija baudžiamojoje byloje remtis ne baudžiamųjų bylų praktika, o civilinių bylų praktika yra ydinga, ir konstatuotina, jog tokia teismo nutartis neturi privalomosios dalies – motyvacijos, kuri turi būti pagrįsta įstatymais ir kitais įrodymais. Nurodo, kad nutartis turi būti panaikinta ir dėl to, kad joje nurodyta, jog jis skundo nepagrindė jokiais įrodymais, kai tuo tarpu buvo pateikęs ne vieną rašytinį įrodymą. Jam susidarė įspūdis, kad teismas jo skundo netyrė ir nevertino jo pateiktų įrodymų, neanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagos. Teismas nutartyje nurodęs, kad sekretorės veiksmai buvo teisėti, kažkodėl neatkreipė dėmesio, jog LR CPK labai griežtai reglamentuoja, kaip tokie pataisymai atliekami: kaip jau nurodė teisėja A. K., yra priimama nutartis, kurioje aptariami visi pataisymai. Šioje civilinėje byloje jokie panašūs procesiniai veiksmai nebuvo atlikti. Todėl mano, jog tokia veika turi būti kvalifikuota kaip nusikalstama veika, už kurią yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, R. A. ir jo įgaliotoji atstovė prašo jo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
R. A. skundas tenkintinas, skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-02 nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas (BPK 442 str. 1 d. 2 p.).
Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, spręsti apie duomenų pakankamumą priimant sprendimą įteikti asmeniui pranešimą apie įtarimą (LR BPK 187 str.), nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais, dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (LR BPK 218 str.), yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami LR BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo (jo atstovo) pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Nagrinėjamu atveju prokurorų skundžiamais 2010-06-16 ir 2010-07-13 nutarimais procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00175-10, nesant padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms LR BK 300 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d. (LR BPK 3 str. 1 d. 1p.) priimti kai jų manymu, visi galimi reikšmingi bylai duomenys jau buvo surinkti bei tyrimo veiksmai atlikti.
Teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Vadovaujantis LR BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, teismas patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti.
Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, taip pat pateikta medžiaga, laiko neteisingas skundžiamus nutarimus priėmusio prokuroro ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, taip pat ir šių nutarimų teisėtumą patikrinusio ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje esančias padarytas išvadas, kad tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą bylos nutraukimui, nes neišnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus duomenis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. A. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo manymu suklastoto 2008-12-02 teismo posėdžio protokolo nagrinėjamoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-975-343/2007. R. A. teigimu, 2008-12-02 posėdžiui buvus parengiamajam, o vėliau 2008-12-02 parengiamąjį teismo posėdžio protokolą ištaisius į 2008-12-02 teismo posėdžio protokolą, buvo ne tik kad pakeistas tikro dokumento turinys, bet pakeistas ir pareigų bei teisių, kurias sukūrė tas dokumentas, turinys. Kauno miesto apylinkės prokuratūros trečiojo NVTS prokuroras A. M. 2009-12-16 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. A. pareiškimą, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nutartimi buvo atmestas R. A. skundas dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. 2009-12-16 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2010-03-31 nutartimi konstatavęs, kad nepatikrinus R. A. pareiškime bei skunduose nurodytų aplinkybių, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjo nurodyti faktai apie galimai oficialaus dokumento suklastojimą, yra akivaizdžiai neteisingi, ar kad yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nutartį ir dėl skundo priėmė naują sprendimą: panaikino Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir R. A. pareiškimą grąžino prokuratūrai svarstyti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2010-03-31 nutartimi įpareigojo prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, t. y. apklausti ne tik patį pareiškėją, visus kitus proceso dalyvius, dalyvavusius Kauno apygardos teisme 2008-12-02 vykusiame posėdyje, bet ir šį protokolą surašiusią bei pasirašiusią teismo posėdžių sekretorę, teisėją, taip pat atlikti kitus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Pareiškėjas R. A. nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas, atmesdamas jo skundą, visai netyrė ir neanalizavo jo nurodytų argumentų, kad iš 16 asmenų, kuriuos buvo nurodęs privalomai apklausti Vilniaus apygardos teismas, liudytojais buvo apklausti tik 4 asmenys. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis iš tiesų buvo vykdoma formaliai, iš nutartyje nurodytų privalomų apklausti 16 asmenų, liudytojais buvo apklausti tik R. A., K. A., R. P. (teisėja) ir E. T. (teismo posėdžio sekretorė), taip pat buvo apžiūrėti pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų raštinės vedėjos D. R. pateikti civilinės bylos Nr. 2-337-601/2009 dokumentai: 2008-12-02, 2009-01-15, 2009-03-06 Kauno apygardos teismo posėdžių protokolai, 2007-11-12 Kauno apygardos teismo nutartis.
Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas konstatavo, kad atlikus ir dalį Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytų ikiteisminio tyrimo veiksmų, jų pakako tam tikrų išvadų darymui. Tokia išvada, t. y. nutraukti ikiteisminį tyrimą, yra galima kai yra išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus duomenis, įrodančius ar paneigiančius nusikalstamos veikos buvimą. Kaip jau buvo minėta, teismas pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus ar priimti konkrečius sprendimus, tačiau nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas nutartimi jau yra pripažinęs būtinu atlikti tam tikrus konkrečius procesinius veiksmus. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo apklausti Kauno apygardos teisme 2008-12-02 vykusiame teismo posėdyje dalyvavę proceso dalyviai -12 asmenų (išskyrus jau paminėtus), nors 2010-03-31 Vilniaus apygardos teismo nutartyje apie tai pasisakyta. Be to nesiaiškinta, kodėl sekančio, t.y. 2009-01-15 teismo posėdžio protokole nurodyta, kad „į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko…..“, nors kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, civilinės bylos pasiruošimui nagrinėti buvo pasirinktas vienas iš alternatyvių LR CPK numatytų – paruošiamųjų dokumentų būdas. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamos. Todėl akivaizdu, kad neapklausę 2010-03-31 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytų būtinų apklausti kitų Kauno apygardos teisme 2008-12-02 vykusiame teismo posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių, neapžiūrėję ir neįvertinę jiems išsiųstų atvykti į 2008-12-02 teismo posėdį šaukimų šaknelių bei neištyrę ir neišsiaiškinę, koks Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-337-343/2009 posėdis (teismo, ar parengiamasis) vyko 2009-01-15, taip pat neišreikalavę proceso dalyviams išsiųstų atvykti į 2009-01-15 teismo posėdį šaukimų šaknelių, prokurorai negalėjo daryti atitinkamų išvadų, kaip ir su prokurorų daromomis išvadomis negalėjo sutikti prokurorų nutarimų teisėtumą patikrinęs ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Prokuroras nutraukia ikiteisminį tyrimą tik ištyręs visas reikšmingas aplinkybes ir įsitikinęs, jog yra pagrindas jį nutraukti (LR PBK 212 str.).
Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.
Skundžiama nutartimi konstatuota, kad buvo pakeisti tikrovės neatitinkantys teismo posėdžio protokolo turinio duomenys, tačiau nesilaikant LR CPK nustatytos tvarkos, nes protokolo pataisymai nebuvo aptarti nustatyta tvarka. Apylinkės teismo nuomone, tokie teismo posėdžio protokolo turinio pakeitimai, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, tačiau tiksliai nesilaikant LR CPK nustatytos tvarkos, negali sudaryti LR BK 300 str. 1 d. numatytos veikos, kaip vieno iš nusikaltimo sudėties elementų požymių, kadangi pats klaidingo turinio pakeitimas turinčio teisę tai atlikti asmens, esant numatytoms sąlygoms, tačiau tiksliai nesilaikant nustatytos tvarkos, savaime nelaikytinas nusikaltimu. Toks asmens veikimas patenka į procesinių normų veikimo sritį ir yra reglamentuojamas išimtinai LR CPK normų. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad ne visi veiksmai vertintini pavojingais ir nusikalstamais, reikalaujančiais traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nagrinėjamu atveju tam, kad padaryti konkrečias išvadas, dar yra būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip išnaudojant visas galimybes surinkti reikšmingus duomenis, įrodančius ar paneigiančius nusikalstamos veikos buvimą.
R. A. skunde nepagrįstai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl teisėjų apklausos ikiteisminiame tyrime. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas šiuo klausimu pasisakė ir su jo argumentais, jų neatkartojant, visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas.
Tokiu būdu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria atsisakyta patenkinti R. A. skundą dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. birželio 16 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00175-10 ir dėl 2010 m. liepos 13 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo V. Č. nutarimo atsisakyti patenkinti R. A. skundą dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. birželio 16 d. nutarimo panaikinimo, laikytina nepagrįsta, todėl naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir dėl R. A. skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-07-13 nutarimą atsisakyti patenkinti skundą ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-06-16 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00175-10 ir R. A. pareiškimą grąžinti prokuratūrai tirti iš naujo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.