Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-549-626-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
1A-549-626-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Algimantas Valantinas, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
E.M.
Kategorijos
Nuorašas

Pranešėja Vitalija Norkūnaitė Byla Nr. 1A-549-626/2014 Teisėjas Jonas Ivanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.1.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Algimanto Valantino ir Arūno Kisieliaus,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant ..prokurorui V.J.,gynėjai advokatei B.S.,nuteistajam E.M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E.M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E.M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. jam paskiriant 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš E.M. J. L. priteista 1500 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E.M. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 10 d., apie 17 val., šalia (duomenys neskelbtini) pastato, Vilniuje, priėjęs iš nugaros, kaire ranka pagriebęs, nutraukė ant J. L. kaklo kabėjusią auksinę grandinėlę su pakabuku 1500 Lt vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E.M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį. Nurodo, kad 2012 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK NTS tyrėjas J.B. parodė nukentėjusiajai nuotrauką su jo atvaizdu ir liepė tyrimo metu rodyti į šią nuotrauką. Pažymi, kad tyrimo metu tyrėja N.B. neatliko akistatos tarp jo ir nukentėjusiosios. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi. Nurodo, kad teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad nusikaltimo padarymo metu buvo ištikta šoko. Prašo kvieti teismo medicinos ekspertą, kuris paaiškintų, ar šoko ištiktas žmogus gali kontroliuoti savo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino E.M. kaltu, padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog E.M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK NTS tyrėjas J.B. jam pasakė, jog parodė nukentėjusiajai nuotrauką su jo atvaizdu ir liepė tyrimo metu rodyti į šią nuotrauką, tačiau tokia versija yra niekuo nepagrįsta. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusioji kaltinamąjį atpažino ne vien tik iš jai pateiktų asmenų nuotraukų, bet ir pateikiant atpažinimui asmenis, tarp kurių buvo ir kaltinamasis. Taipogi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neišreiškė jokių abejonių, kad būtent kaltinamasis pagrobė jos turtą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji turėjo tyčią apkalbėti ar apšmeižti kaltinamąjį. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių jos parodymų teisingumas ir objektyvumas. Apeliacinės instancijos teismas tokį E.M. argumentą vertina kaip jo gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu tyrėja N.B. neatliko akistatos tarp jo ir nukentėjusiosios. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę, bet ne imperatyvą kiekvienoje baudžiamojoje byloje atlikti akistatą. Ikiteisminio tyrimo subjektas neprivalo kiekvienoje baudžiamojoje byloje atlikti šį tyrimo veiksmą, todėl akistatos neatlikimas šioje byloje netraktuotinas BPK reikalavimų pažeidimu. Dėl šių priežasčių toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Atmestinas skundo argumentas, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi. Priešingai, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiosios parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, yra logiški, nuoseklūs, patvirtinantys vieni kitus ir apeliacinės instancijos teismui šie parodymai nekelia abejonių.

Nuteistasis pažymi, kad teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo ištikta šoko, todėl prašo kvieti teismo medicinos ekspertą, kuris paaiškintų, ar šoko ištiktas žmogus gali kontroliuoti savo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šį nuteistojo argumentą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji nurodė buvusi ištikta šoko iš karto po nusikaltimo padarymo, t.y., ši būsena buvo momentinė, ji paaiškino, kad buvo ištikta šoko, nes toks įvykis nutiko pirmą kartą. Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas 2012 m. liepos 10 d., tuo tarpu J.L. apklausta 2012 m. liepos 13 d., t.y., praėjus trims dienoms po nusikaltimo, iš jos parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad jos parodymai yra nuoseklūs ir logiški, todėl nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei teismui nekilo abejonių dėl jos psichinės būsenos jai duodant parodymus bei atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Be to, iš jos parodymų matyti, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jai sukeltas stresas, kurį nukentėjusioji įvardija kaip šoką, tęsėsi įvykio metu ir iškart po įvykio, o ne jos apklausų ir kitų ikiteisminio tyrimo veisimų su ja atlikimo metu.

Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, todėl nuteistojo E.M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio keisti apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo E.M. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Vitalija NorkūnaitėTeisėjai Algimantas ValantinasArūnas KisieliusNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė