- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- A-552-2821-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00436-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Albinas Januitis
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2012 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 10-TE-32 (toliau – ir Įsakymas) ir įrašyti, kad jis yra atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.1 punktą bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. savo prašymu.
Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2011 m. kovo 28 d. prašymą, kuriame reikalavo pakeisti Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir PK) komisaro 2003 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. TE-9 dalį ir įrašyti, kad yra atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 314 patvirtintu Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto (toliau – ir Statutas) 43.1 punktu (paties prašymu) bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu (savo noru), ir priimti sprendimą. Pažymėjo, kad buvo atleistas pagal Statuto 43.9 punktą bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 16 p. (įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo valstybės tarnautojui paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai arba bausme, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų). Vilniaus AVPK viršininkas Įsakymu pakeitė Šalčininkų r. PK komisaro 2003 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. TE-9 formuluotę ir nurodė, kad J. K. atleidžiamas pagal Statuto 43.7 punktą, t. y. už pareigūno vardo diskreditavimą.
Pareiškėjas mano, kad atsakovas, ginčijamu Įsakymu jį atleisdamas iš vidaus reikalų sistemos pagal Statuto 43.7 punktą, pateikė nemotyvuotą ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad jis diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Atsakovas, formaliai pakeisdamas 2003 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. TE-9 atleidimo iš tarnybos pagrindą (iš Statuto 43.9 punkto į Statuto 43.7 punktą), netinkamai įvykdė LVAT 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Tokiu būdu atsakovas pažeidė jo teises ir toks diskriminuojamas atleidimo pagrindas sukėlė jam dideles neigiamas pasekmes – darbdaviai sužinoję, kad yra atleistas už valstybės tarnautojo vardo diskreditavimą, atsisako priimti į darbą, atitinkantį išsilavinimą ir turimą profesiją. Tokia atleidimo iš tarnybos formuluotė užkerta kelią eiti atsakingas pareigas, dalyvauti konkursuose eiti valstybės tarnautojo pareigas bei laisvai pasirinkti pareigas ir profesiją, ką garantuoja Konstitucija.
Pabrėžė, kad pagal LVAT suformuotą praktiką, įsigaliojus bendrosios kompetencijos teismo išteisinamajam, teisiškai panaikinamas atleidimo iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje teisinis pagrindas, kadangi šis atleidimas tampa neteisėtas. Paaiškino, kad 2008 m. gegužės 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriame, analizuodamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kategoriškai nekonstatavo ir nepadarė apibendrinamos išvados, kad jo veiksmais, kurie buvo neleistinai išprovokuoti, buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Kasacinės instancijos teismo nutartimi jis buvo visiškai išteisintas ir nurodyta, kad nėra padaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal LVAT suformuotą teismų praktiką, taikant Statuto 43.7 punkte nustatytą atleidimo iš tarnybos pagrindą, privalu atsižvelgti į visas aplinkybes ir pasekmes, kaltę, valstybės tarnautojo veiklą iki nusižengimo padarymo, o nagrinėjamu atveju atsakovas to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 31-34) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo 2011 m. kovo 28 d. prašymą buvo nustatyta, jog 2002 m. gruodžio 23 d. Varėnos rajono apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-6/2002, kuriame pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 str. 4 d., 16 str. 2 d. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2003 m. vasario 28 d., todėl Šalčininkų r. PK 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. TE 9 atleido pareiškėją iš pareigų pagal Statuto 43.9 punktą ir Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 16 punktą.
Atsakovas pažymėjo, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nuosprendyje konstatuota, kad negalima nevertinti ir J. K. veiksmų, kuris, būdamas valstybės tarnautoju, policijos pareigūnu, žinojo arba turėjo žinoti, kad tokia veika diskredituoja valstybės tarnautoją ir neįeina į jo atliekamas pareigas. Tokiu būdu Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 12 d. nuosprendyje konstatavo, kad J. K. savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2009 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009 palikdamas pirmos instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, nepakeitė ir jame konstatuoto diskreditavimo fakto. Varėnos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-5-445/2008 ir vertindamas J. K. veiksmus, išteisino jį baudžiamosios atsakomybės aspektu, tačiau pripažino, kad jis savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.
Atkreipė dėmesį, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos tada, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą ir šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas iš kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų nurodytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Būdamas policijos pareigūnu, pareiškėjas viešai pademonstravo nepagarbą žmogui, valstybei, jos institucijai ir pareigūnams bei viešai ignoravo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu (II t., b. l. 102-107) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 10-TE-32 bei įpareigojo atsakovą pakeisti 2003 m. kovo 13 d. Šalčininkų rajono PK viršininko įsakymą Nr. TE-9 ir įrašyti, kad pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.1 punktą bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. savo prašymu.
Teismas nurodė, kad administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo pakeitimo. Pažymėjo, kad kaip matyti iš byloje esančio LVAT 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo, juo buvo konstatuota, kad LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009 panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2008 m rugsėjo 12 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikus galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. pareiškėjo atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį, buvo panaikintas pareiškėjo nuteisimo už nusikaltimą juridinis faktas ir įsigaliojus bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjusio pareiškėjo baudžiamąją bylą iš naujo, išteisinamajam nuosprendžiui, teisiškai buvo panaikintas pareiškėjos atleidimo iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje teisinis pagrindas ir šis atleidimas tapo neteisėtas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008, Nr. A662-1409/2010, Nr. A438-230/2011) yra išaiškinęs, kad atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Nurodė, kad pareigūno vardo diskreditavimas yra siejamas su dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimais bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – akivaizdžiu institucijos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos nuomonės apie instituciją sudarymu, visuomenės pasitikėjimo šia institucija menkinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-352/2009 yra išaiškinęs, kad šių pasekmių atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minimos pasekmės turi būti vertinamos atsižvelgus į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš atitinkamos institucijos pareigūnų.
Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip matyti iš ginčijamo įsakymo ir jo pagrindu buvusio 2012 m. sausio 12 d. teikimo Nr. 10-IL-99, pakeisdamas pareiškėjo atleidimo iš tarnybos formuluotę, Vilniaus AVPK viršininkas vadovavosi Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nuosprendyje nurodytu teiginiu, kad „negalima nevertinti ir J. K. veiksmų, kuris būdamas valstybės tarnautoju, policijos pareigūnu, žinojo arba turėjo žinoti, kad tokia veika diskredituoja valstybės tarnautoją, neįeina į jo atliekamas pareigas“. Tuo tarpu Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu konstatuota, kad I. K. aktyviais veiksmais siūlė J. K. atlikti veiksmus, kurie į jo, kaip valstybės tarnautojo, pareigas neįėjo, kurstė J. K. daryti veikas, nesilaikyti įstatymų reikalavimų, tačiau negalima nevertinti ir J. K. veiksmų, kuris, būdamas valstybės tarnautoju, policijos pareigūnu, žinojo arba turėjo žinoti, kad tokia veika diskredituoja valstybės tarnautoją ir neįeina į jo atliekamas pareigas. Teismas padarė išvadą, kad iš nuosprendžio turinio matyti, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad veiksmai, kuriuos jis buvo raginamas atlikti, buvo priskirti ne jo kompetencijai, bet muitinės, ir tokie veiksmai diskreditavo jo, kaip valstybės pareigūno, vardą.
Nagrinėjamu atveju faktas, kad pareiškėjas diskreditavo pareigūno vardą, paaiškėjo 2009 m. kovo 3 d. LAT priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria paliktas galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nuosprendis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už pareigūno vardo diskreditavimą – pareiškėjui turėjo būti paskirta per 30 d. (Statuto 26 str. 3 d.) nuo 2009 m. kovo 3 d., o šiuo atveju pareiškėjas už pareigūno vardo diskreditavimą atleistas 2012 m. sausio 16 d. įsakymu, todėl konstatavo, kad jis atleistas praleidus teisės aktuose nustatytą terminą.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad Įsakymas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Dėl pareiškėjo prašymo pakeisti Įsakymą ir įrašyti, kad yra atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Statuto 43.1 punktą bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. savo prašymu, pažymėjo, kad kaip yra konstatavęs LVAT 2011 m. gruodžio 22 d. sprendime, teismas negali kištis į viešojo administravimo subjekto – Vilniaus apskr. VPK – veiklą pareiškėjo prašomu būdu, tačiau gali įpareigoti atsakovą, įvertinus nustatytas aplinkybes, pakeisti 2003 m. kovo 13 d. Šalčininkų rajono PK viršininko įsakymą Nr. TE-9 ir įrašyti, kad pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.1 punktą bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. savo prašymu.
III.
Atsakovas Vilniaus AVPK apeliaciniu skundu (II t., b. l. 112-116) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktas, jog pareiškėjas diskreditavo pareigūno vardą, paaiškėjo 2009 m. kovo 3 d. LAT priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria paliktas galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nuosprendis. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas. Konstatavus pareigūno vardo pažeminimą, Statuto 26 straipsnio 3 dalis netaikoma, nes pareigūno vardo pažeminimas nėra tarnybinė nuobauda. Tarnybinė nuobauda skiriama tik už tarnybinį nusižengimą. Statutas atriboja tarnybinį nusižengimą nuo pareigūno vardo pažeminimo. Ir tai nėra tapatu. Statuto 2 str. 6 d. pateikta sąvoka tarnybinio nužengimo sąvoka - tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Pareiškėjas nėra policijos pareigūnas, todėl jam negalėjo būti taikoma tarnybinio patikrinimo tvarka ar Statuto 26 straipsnio 3 dalies nuostatos.Ginčo dėl to, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nėra. Pareigūno vardo pažeminimas buvo konstatuotas Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nuosprendyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009 palikdamas Varėnos raj. apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą, nepakeitė ir konstatuoto diskreditavimo fakto. Mano, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-481/200, kurioje nurodyta, kad, nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisėjų taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti kitų, vėlesnių, įvykių teisini vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Pažymi, kad šiuo atveju J. K. veika (poelgis), pažeminęs pareigūno vardą atsirado anksčiau, nei buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į Vilniaus AVPK Šalčininkų PK su prašymu pakeisti atleidimo iš tarnybos formuluotę kreipėsi 2009 m. balandžio 2 d. prašymu, o 2009 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė jo prašymo nenagrinėti ir grąžinti pateiktų dokumentų kopijas. Po to J. K. kreipėsi su skundu į teismą (administracinė byla Nr. A146-258/2011). LVAT minėto administracinėje byloje pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, nurodant, kad Vilniaus AVPK neatliko veiksmų, nes pareiškėjas prašymą atlikti veiksmus atsiėmė. Teismas atmesdamas pareiškėjo skundą nurodė, kad šis sprendimas nesuvaržo jo teisių kreiptis į Vilniaus AVPK dėl administracinės procedūros pradėjimo. Ką pareiškėjas ir padarė. Pažymi, kad pareiškėjo 2009 m. balandžio 2 d. prašymas buvo neišnagrinėtas dėl pareiškėjo kaltės, šiam atsiėmus prašymą. Akivaizdu, kad Vilniaus AVPK pareiga nagrinėti J. K. prašymą atsirado tik 2011 m. gruodžio 22 d. LVAT priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. A -3786/2011.
Atsiliepimas
Pareiškėjas J. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 125-126) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos naujai nurodytu pagrindu (pagal Statuto 43.7 p.), pažeidė pagrindinę Konstitucinę nuostatą, numatančią, jog asmuo, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Dirbdamas vidaus reikalų sistemoje pareiškėjas neatliko jokios nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, todėl atsakovo pateikta įsakymo formuluotė - atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo diskreditavimą, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, daro skundžiamą Įsakymą nepagrįstu ir neteisėtu. Nepaisant to, kad pareiškėjas 2009 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo visiškai reabilituotas, išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), įsigaliojus bendros kompetencijos teismo išteisinamajam nuosprendžiui, atsakovas iki šiol diskriminuoja ir nepagrįstai, ilgą laiko tarpą atsisako pakeisti atleidimo iš tarnybos formuluotę, įrašytą 2003 m. kovo 13 d. Šalčininkų raj. PK Komisaro įsakyme Nr. TE-9. Pažymi, kad LAT 2009 m. kovo 3 d. priėmus jo atžvilgiu išteisinamąją nutartį ir palikus galioti Varėnos rajono Apylinkės Teismo 2008 m. gegužės 12 d. pareiškėjo atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį, buvo panaikintas jo nuteisimas už nusikaltimą faktas, kartu, su šiuo išteisinamuoju nuosprendžiu (LAT nutartimi), teisiškai buvo panaikintas jo atleidimo iš Tarnybos vidaus reikalų sistemoje teisinis pagrindas. Tokiu būdu 2003 m. kovo 13 d. įsakymo formuluotė dėl J. K. atleidimo tapo neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl vidaus reikalų sistemos įstaigos vadovo įsakymo, kuriuo pakeistas pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal tuo metu galiojusios Statuto redakcijos 43.9 punktą – teismo nuosprendžio pagrindu, nes 2002 m. gruodžio 23 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 str. 4 d., 16 str. 2 d. Vėliau šis nuosprendis buvo panaikintas, o pareiškėjas buvo išteisintas. Lietuvos Aukščiausiajam teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikus galioti pirmos instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, išnyko pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisinis pagrindas, todėl pareiškėjas įgijo teisę reikalauti, kad jo atleidimo iš tarnybos pagrindas būtų pakeistas, o atsakovui teko pareiga atleidimo iš tarnybos pagrindą pakeisti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šis klausimas išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.A62-3786/2011 tarp tų pačių šalių, todėl nėra pagrindo dėl to plačiau pasisakyti.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, nes manė, kad tokiu atveju pareiškėjo reikalavimu vidaus reikalų sistemos įstaigos vadovas privalo pakeisti atleidimo pagrindą, o norėdamas įrašyti atleidimo pagrindą, susijusį su tarnybinės atsakomybės taikymu ar pareigūno vardo pažeminimu, turi tai padaryti per Statute nurodytą terminą.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas buvo išteisintas, motyvuojamoje dalyje yra konstatuota, jog pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimo iš tarnybos pagrindą Vilniaus AVPK pagrįstai pakeitė į Statuto 43.7 punktą – už pareigūno vardo diskreditavimą – ir tai padarė laiku - iš karto, kai gavo teismo įpareigojimą spręsti atleidimo formuluotės pakeitimo klausimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant atleidimo iš tarnybos savo elgesiu pažeminus pareigūno vardą pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas ( nagrinėjamam atvejui aktualios Statuto redakcijos 43.7 punktas).
Tai reiškia, kad vidaus reikalų sistemos įstaigos vadovas, atleisdamas pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą, turi laikytis esminių Tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių nuobaudą skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarkos) nuostatų, ypač susijusių su terminais procedūroms atlikti, juolab kad Tvarka reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimą. Tvarka numato, kad tarnybinis patikrinimas turi būti baigtas per 30 dienų ( Tvarkos 19 punktas), o nuobauda paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos ( Tvarkos 29 punktas). Be to, Tvarkoje įtvirtintas bendras naikinamasis 3 metų terminas, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo dienos, tarnybinės nuobaudos skirti negalima. Šios nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą atvejui, o tai reiškia, kad atsakovas negalėjo įrašyti tokios atleidimo formuluotės, praėjus daugiau nei 10 metų nuo veikos, galimai pažeminusios pareigūno vardą, padarymo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai panaikino skundžiamą įsakymą.
Nors pirmosios instancijos teismas nurodė tenkinantis pareiškėjo skundą iš dalies, tačiau, kaip matyti iš sprendimo rezoliucinės dalies, skundas buvo patenkintas visiškai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo išvados, kodėl įpareigoja atsakovą veikti pareiškėjo nurodytu būdu ir taip iš esmės įsikiša į viešojo administravimo subjekto diskrecijos sritį, tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju mano, kad vadovaujantis proceso koncentruotumo bei teisingumo principais, toks teismo įpareigojimas yra pagrįstas.
Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).
Pareiškėjo ginčai su valstybe įvairiomis formomis tęsiasi ilgą laiką. Atleidimo iš tarnybos formuluotės pakeitimo klausimas neišspręstas jau nuo 2009 metų. Įpareigojimas tik nagrinėti jo prašymą iš naujo, vėl paliekant atleidimo iš tarnybos pagrindo parinkimą atsakovo diskrecijai, gali suponuoti naują teisinį ginčą ir dar užvilkinti šio klausimo išsprendimą. Esant tokioms šios bylos aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas buvo įpareigotas įrašyti pareiškėjo atleidimo pagrindu Statuto 43.1 punktą bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. savo prašymu, tinkamai ir teisingai išsprendžia kilusį teisinį ginčą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.