- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2-816-151/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- J. M. G., J. G.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei, nedalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, tretiesiems asmenims J. M. G., J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. M. G., J. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 381,14 Eur (1316,01 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012-04-13 transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad: transporto priemonės vairuotoja negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo pilna vandens ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinės ir galinės dešinės pusės ratai. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialisto nutarimu transporto priemonės vairuotojos J. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio metu transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu ieškovės atstovas Transporto žalų vertintojas R. K. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis dešinės pusės ratlankis, galinis dešinės pusės ratlankis, galinė dešinės pusės padanga, turės būti atliekamas ratų suvedimas. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, G. Debesio IĮ „Ratai visiems“ PVM sąskaita faktūra serija RAT Nr. 0077633 ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 1316,01 Lt draudimo išmoką. Padangų nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi padangos buvo naujos (eismo įvykio metu protektoriaus gylis siekė 8 mm). Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria ragino atsakovę atlyginti žalą. Turtinė žala iki šios dienos nėra atlyginta, todėl priteistina. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 1316,01 Lt žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovė, būdama kelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke jį valdė; 2) dėl kelyje esančios ir jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtos duobės įvykusio eismo įvykio ieškovės draudėjui atsirado žala; 3) žala tiesiogiai susijusi su atsakovės pareigos prižiūrėti, taisyti jai nuosavybės teise priklausantį kelią nevykdymu (netinkamu vykdymu). Taip pat atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 1316,01 Lt žalą CK 6.271 straipsnio pagrindu, nes: 1) nevykdydama pareigos prižiūrėti, taisyti savivaldybės vietinės reikšmės kelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė elgėsi neteisėtai; 2) dėl kelyje esančios ir jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtos duobės įvykusio eismo įvykio ieškovės draudėjui atsirado žala; 3) žala tiesiogiai susijusi su atsakovės pareigos prižiūrėti, taisyti jai nuosavybės teise priklausantį kelią nevykdymu (netinkamu vykdymu). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistinos ieškovei 5 % dydžio metinės palūkanos, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, vykdė savo ūkinę-komercinę veiklą, draudimo išmokai išmokėti naudojo draudimo techninius atidėjinius, o pati ūkinė-komercinė veikla yra susijusi su draudimo rizika. Taip pat ieškovas, atsakovo nuomone, nepateikė žalai įrodyti reikalingų įrodymų, kurie turi būti nurodomi turto vertinimo ataskaitoje. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad žala atsirado ir dėl automobilio vairuotojo veiksmų, nes įvykis įvyko šviesiu paros metu. Atsakovas pažymėjo, kad nėra atsakingas už padarytą žalą, nes Vyriausybė, o ne pats atsakovas, t.y. Kauno miesto savivaldybė, nustato lėšų naudojimo tvarką, komisijos sudėtį tvirtina Vyriausybė.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, nurodė, kad ieškinys yra neįrodytas ir netenkintinas, nes neįrodytas priežastinis ryšys, apgadinimai, nėra pasisakyta, ar galėjo kilti tokie apgadinimai įvažiuojant į tokią duobę, neįskaičiuotas nusidėvėjimas. Pažymėjo, kad yra ir vairuotojo kaltė, įvykis įvyko dienos metu, plačioje gatvėje, vairuotojas turėjo būti pakankamai atidus ir galėjo išvengti to įvykio, t.y. pamatyti ir apvažiuoti duobę. Draudimas neįvertino paties vairuotojo atsakomybės, atlygino pilną žalą.
Trečiasis asmuo J. M. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Tretieji asmenys J. M. G., J. G. 2014-12-03 parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškovą. Paaiškino, kad duobė išmušė du ratus vienu metu. Buvo labai didelė duobė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Nurodytos teisės aktų nuostatos numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, todėl atsakovo argumentai, jog draudimo įmonės prisiima riziką ir negali reikalauti visiško žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-04-13 transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad: transporto priemonės vairuotoja negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė buvo pilna vandens ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinės ir galinės dešinės pusės ratai. Esant nurodytoms aplinkybėms, vairuotojas įvažiavo į (duomenys neskelbtini), jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialisto nutarimu transporto priemonės vairuotojos J. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsakovo argumentai, kad Kauno miesto gatvėmis pravažiuoja dideli automobilių srautai, bet ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai, vairuotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.
Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą (duomenys neskelbtini), būklę, ar kad kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta, nepateikė. Konstatuotina, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos (duomenys neskelbtini), būklei pataisyti ir suremontuoti.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).
Eismo įvykio schema patvirtina, jog automobilis įvažiavo į duobę. Transporto priemonė tą pačią dieną buvo apžiūrėta draudimo įmonės atsakingo darbuotojo, tai patvirtina Transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Transporto žalų vertintojas R. K. nustatė, kad reikalinga keisti transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga, bei reikalinga remontuoti priekinis dešinės pusės ratlankis, galinis dešinės pusės ratlankis, galinė dešinės pusės padanga, turės būti atliekamas ratų suvedimas. Atliktus darbus patvirtina – AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmata.
Ieškovui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, daro išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Pažymėtina, jog jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 178 straipsniai).
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini), bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistina 381,14 Eur (1316,01 Lt) turtinės žalos atlyginimas.
Konstatavus, kad atsakovas turėjo atlyginti žalą, tačiau praleido terminą, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 381,14 Eur (1316,01 Lt) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovą byloje atstovavo advokatas Tadas Dumbliauskas, kuriam AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo už advokato paslaugas šioje byloje pagal pateiktą sąskaitą 57,92 Eur (200,00 Lt). Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 57,92 Eur (200,00 Lt) teisinių išlaidų (CPK 93 str. 1 d.) ir 15,64 Eur (54,00 Lt) žyminis mokestis (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, 381,14 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 14 ct) (1316,01 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 381,14 Eur (1316,01 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 92 ct) (200,00 Lt) teisinių išlaidų ir 15,64 Eur (penkiolika eurų 64 ct) (54,00 Lt) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.