Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-41-721/2024 Proceso Nr. 1-01-1-31501-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5.;1.1.8.7.13.;1.1.8.11.;1.1.8.12.;

1.1.8.13.; 1.2.14.10.2.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.4.3.;

2.3.6.4.5.2;

.

2024 m. kovo 25 d.

dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, nukentėjusiesiems V. B., I. B., civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Gintarui Griciui, kaltinamajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 1) 2017-07-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda, įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką, likusi baudos dalis 28 MGL (1054,48 eurų); 2) 2018-09-10 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų 8 (aštuoniems) mėnesiams bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę subendrinus su 2017-07-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 8 (aštuoniems) mėnesiams, dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui ir 28 (dvidešimt aštuonių) MGL, t. y. 1054,48 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt keturių eurų 48 ct) dydžio bauda; 2019-05-27 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 30 parų areštu, 2019-07-11 paleistas iš Šiaulių kalėjimo atlikęs arešto bausmę, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), vykstant Roko šventėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukonfliktavo su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. B. ir pagrasino jam padegimu, po ko nuvykęs į savo namus, esančius tame pačiame kaime (duomenys neskelbtini), pasiėmė degtukų dėžutę ir apie 22.45 val. atėjęs į (duomenys neskelbtini) esantį nukentėjusiajam V. B. nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį perduotą naudotis UAB (duomenys neskelbtini), degtukais uždegė sandėlyje kabančią juodos spalvos plastikinę plėvelę, ko pasėkoje ugnis išplito į šalia esantį pastatą - lentpjūvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. B., pagal panaudos sutartį perduotą naudotis UAB (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis tyčia padegdamas visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nukentėjusiajam V. B. priklausantį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25 000 eurų vertės, ir jam priklausančią lentpjūvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 60 000 eurų vertės, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį bendros 96 377,23 eurų vertės turtą: „Makita“ skersavimo stakles su lazeriu 550,03 eurų vertės; traukos spintą „OP-200“ 373,31 eurų vertės; kompresoriaus galvą „CS-36“ 291,94 eurų vertės; daugiapjūkles stakles „USV-142404“ 760,25 eurų vertės; gaterį „UŠV-140009“ 152,05 eurų vertės; rankinį vežimėlį 356,23 eurų vertės; daugiapjūkles stakles 510,41 eurų vertės; skersavimo stakles „IŠV-140149“ 182,46 eurų vertės; apipjovimo stakles 216,98 eurų vertės; benzininį pjūklą „P-35“ 147,02 eurų vertės; autopakrovėją ,,BALKANKAR“ 3000 eurų vertės; ventiliatorių 1013,67 eurų vertės; kompresorių ,,DALGAKIRAN“ 705,80 eurų vertės; pneumatinį instrumentą „800DS“ 599,51 eurų vertės; pneumatinį instrumentą „550DC“ 547,38 eurų vertės; pjūklą „550“ 367,92 eurų vertės; pneumatinį instrumentą „100DC“ 761,70 eurų vertės; medžio pjuvenų dulkių siurblį 392,97 eurų vertės; padėklų kalimo stalą 213,70 eurų vertės; viniakalę ,,MAX CN 55“ 304,10 eurų vertės; diskinį pjūklą 388,46 eurų vertės; išcentrinį šlifuoklį “Makitta“ 430,84 eurų vertės; elektrinį šlifuoklį ,,Bosch DWS1700“ 132,23 eurų vertės; medžio apdirbimo stakles 203,31 eurų vertės; šepečių mašiną ,,Lenkija“ 4350 eurų vertės; karkasinę pirtį - sauną 2,5x5,5 m. su dušu 10 000 eurų vertės; karkasinę pirtį 2,5x2,5 m. su 2,3x2,4 m. vitrina 1500 eurų vertės; teleskopinį pakrovėją ,,Manitou MLT 633 TLS T“ 13 000 eurų vertės; 49,701 m3 pjautinės eglės medienos 47x150x6000 14 164,79 eurų vertės; 33,70 m2 sausų lentelių 15x85x2400 564,67 eurų vertės; 7,4 m3 džiovintos obliuotos lapuočių medienos 25x100x6000 2220 eurų vertės; 1152 m juodalksnio pirties gultų 27x88x2400(600) 2304 eurų vertės; 0,4258 m3 medienos tašų 120x120x7000(6000) 340,59 eurų vertės; 19,1043 m3 dvigubo pjovimo džiovintos medienos 6247,44 eurų vertės; 55,41 m2 termo medienos dailylenčių 1107,65 eurų vertės; juostas, integruotą krosnelę - boilerį ir kaminus 4775,98 eurų vertės; dažus „HK-Lasur“ 1319,4 eurų vertės; 5 vnt. PVC gaminių 611,57 eurų vertės; 64,8 ritės virintų vinių 250,38 eurų vertės; medsraigčių 1402,34 eurų vertės; 40 l glazūros 247 eurų vertės; penkis juostinius pjūklus 94,24 eurų vertės; krosnelę 2007,01 eurų vertės; aliuminio profilio sistemų, stiklo paketų ir stiklo 4 mm 1521,61 eurų vertės; dušo padų 948,30 eurų vertės; lygių skardų 1257,97 eurų vertės; duris ir langus 1120 eurų vertės; įvairių medžiagų pirčių ir kubilų gamybai bendros 12 410 eurų vertės, nukentėjusiesiems V. B. ir I. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį bendros 30 872,24 eurų vertės turtą: juostinį gaterį su hidrauliniu rąsto prispaudimu „ZBL-50H“ 10400,43 eurų vertės; skersavimo stakles ,,Dewalt“ 1021,81 eurų vertės; medžio obliavimo keturpuses stakles ,,Weinig PFA22“ 5000 eurų vertės; daugiapjūkles medžio apdirbimo stakles 2800 eurų vertės; išilgines medienos brusavimo stakles 2500 eurų vertės; pjuvenų nutraukimo sistemą ir bunkeriu 1500 eurų vertės; kompresorių 150 eurų vertės; tris izotermines būdas 4500 eurų bendros vertės, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 96 377,23 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam V. B. 85 000 eurų turtinę žalą bei nukentėjusiesiems V. B. ir I. B. 30 872,24 eurų turtinę žalą,

Kaltinamasis A. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad viskas buvo per Roką 2023 m. rugpjūčio 19 d. Jis dalyvavo šventėje, su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, buvo ant scenos palipęs, V. B. nieko nedarė, su juo nebendravo. Kažkokiu momentu šventės pabaigoje V. B. nusivedė už kampo, už bažnyčios, kur sudavė smūgį į nosį. Nuo smūgio jis pargriuvo, po suduoto smūgio buvo trumpam sąmonę praradęs. Ar jis atgal sudavė V., neatsimena, bet galėjo taip būti, jie susistumdė. Kiek truko susistumdymas negali pasakyti, bet po susistumdymo pastebėjo, kad yra sudužęs jo telefonas, kuris buvo kišenėje. V. sudaužė telefoną. Jis grįžo į šventę, buvo labai susinervinęs, ieškojo V., bet nerado, tik jo sūnų sutiko. Ieškodamas V., jis lakstė po visą aikštę, kur vyko šventę, buvo užlipęs ant scenos, jo nosis buvo praskelta, bet niekas neskambino ne į policiją, ne į greitąją, nes ten visi buvo prigėrę, jis irgi buvo prigėręs. Apie situaciją buvo papasakojęs J. P., su juo paskui ieškojo pūslę alaus, kurią jis numetė į krūmus, kai V. jį nusivedė už kampo. Jie kartu dar gėrė alų. Neradęs V., nuėjo į namus, pakeliui prie kapinių atsiprausė, nes veidas buvo kruvinas. Parėjęs namo, pasiėmė degtukus ir nuėjo teisiai pro kapines tuo pačiu keliu prie medinio pastato, esančio už bažnyčios (duomenys neskelbtini) gatvėje prie V. B. gyvenamojo namo. Jis žinojo, kad pastatas priklauso V. ar I. B.. Tame pastate buvo įvairi technika medienos darbams atlikti, ten kompresorius stovėjo, toliau buvo mediena. Atidaręs pastato duris, jis įėjo į pastato vidų ir degtukais padegė juodą plėvelę, po ko uždarė pastato duris, užstūmė duris ir grįžo į šventę. Prieš eidamas į šventę, dar atsiprausė, nes iš nosies tebebėgo kraujas, be to buvo aprūkęs. Kai grįžo į šventę, neužilgo ant scenos buvusi dainininkė A. pamatė ir pasakė apie gaisrą, tada jis pabėgo iš šventės. Jis matė tą liepsną, suprato ir žinojo, kad tai jo darbas. Pabėgęs iš šventės, parėjo namo, ant ūkinio pastato palipęs miegojo, o 5.30 val. puse jo (duomenys neskelbtini) jau nebebuvo. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini), paskui į (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jį po trijų dienų surado. Kai jam paskambino policijos pareigūnai, jis iškart pripažino padegęs pastatą. Su V. B. konfliktas anksčiau buvo dėl to, kad jis nėjo dirbti pas V.. Jis ėjo pas I. dirbti, o pas V. nėjo, V. supyko ir prieš dvi dienas iki šventės jam pasakė, kad gaus per Roką į nosį, taip ir buvo. Tas pastatas, kurį jis padegė, nuo aikštės, kur vyko šventė, buvo 300 – 400 metrų atstumu, bet jis nesuprato, kad kėlė visuomenei pavojų, buvo tiesiog labai susinervinęs ir nieko tokio nemąstė. Jis keršijo V. už smurtą, todėl padegė pastatą, jeigu būtų jį radęs, būtų viskas kitaip susiklostę. Pats visą tą situaciją vertina dabar neigiamai, labai negerai padarė, gailisi, kad taip padarė. Gailisi dėl I. B. padarytos žalos, dėl V. išvis nesigaili. Supranta, kad padarė labai didelę žalą, matė kokio dydžio civiliniai ieškiniai pareikšti. Sutinka, kad padarė tokią žalą, bet nebūtų V. sudavęs jam į veidą, jis nebūtų padaręs šio nusikaltimo. Dėl civilinio ieškinio gali tik atsiprašyti, atlyginti padarytą žalą jis neturi iš ko, nes neturi pinigų.

Kaltinamajam A. R. visiškai pripažinus kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant, dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

2023 m. rugpjūčio 19 d. ROIK 01233000491918 informaciniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio19 d., 22 val. 48 min., paskambinęs asmuo pranešė, kad (duomenys neskelbtini), atvira liepsna dega lentpjūvė (1 t., b. l. 12-13).

Iš 2023 m. rugpjūčio 20 d. – 2023 m. rugpjūčio 29 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) randasi medinis statinys - sandėlis ir gamybinės paskirties pastatas su mediniu priestatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrima teritorija yra neaptverta, vaizdo stebėjimo įrenginių yra tik pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) prieigų stebėjimui, teritorija neapšviesta. Sodybos pietuose yra skardinis angaras, galais į rytus ir vakarus. Prie pastato sienos (vakarų) kampo yra medinis pastatas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotr. Nr. 1-3). Pastato šiaurinėje pusėje yra pakeliamų vartų anga (nuotr. Nr. 4-6). Prie įėjimo ant grindų yra galimai pakeliamų sekcijinių vartų konstrukcija, kuri stipriai pažeista gaisro (nuotr. Nr. 7). Pro angą patenkame į angarą - gamybines patalpas. Patalpų vidus yra išdegęs, stogo konstrukcija, kuri yra medinė, apanglėjusi, vidaus sienos pajuodusios (nuotr. Nr. 8) Pastato kairėje yra pagamintas statinys, kuris apdegęs (nuotr. Nr. 9-10). Angaro dešinėje yra įvairūs įrengimai ir praėjimas į patalpą, patalpos sienos yra aprūkusios (nuotr. Nr. 11-13). Patalpoje yra įvairūs įrankiai, įvairios talpos ir kitas gamybai reikalingas inventorius. Patalpos sienos yra iškaltos medienos drožlių plokštėmis, kurios yra patamsėjusios (nuotr. Nr. 14-18). Prie angaro rytų sienos yra sandėliavimo paskirties pastatas. Prie sandėliavimo paskirties pastato yra stipriai apdegusios priekabos, kuriose yra įvairūs įrengimai, reikalingi gamybai (krosnys, kaminai) (nuotr. Nr. 19; 24). Sandėliavimo paskirties pastatas yra visiškai sudegęs. Sudegusio angaro viduje yra matomi apdegusių įrengimų likučiai, įvairių keltuvų ir krautuvų likučiai, kitos medienos apdirbimui reikalingos įrangos likučiai (nuotr. Nr. 20-46). Atlikus apžiūrą, kitų tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų tinkamų identifikavimui neaptikta.

Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas E. G. pateikė išvadą, kad neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, kad gaisras kilo sandėliavimo paskirties pastate, nuo degančio pastato užsidegė aplink pastatą buvusios degios medžiagos, 3 izoterminiai konteineriai, bei gamybos paskirties pastatas. Remiantis registro centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, nustatyta, kad užsidegusio sandėliavimo paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas priklauso V. B.. Dėl pastato naudojimo sudaryta panaudos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra taip pat V. B.. Sandėliavimo paskirties pastato išmatavimai ~ 48 x 18 m., bendras plotas 858,46 kv. m, 1 aukšto, stogas iš asbestcemenčio, sienos – asbestcementis su karkasu. Tame pačiame sklype, 422 cm atstumu nuo sandėliavimo paskirties pastato esantis UAB (duomenys neskelbtini) gamybos pastatas, remiantis registro centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu pagal statusą yra formuojamas, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio paskirtis – gamybos, pramonės, kadastro duomenų nustatymo data: 2014-04-14. Leidimas vykdyti statybos darbus V. B. išduotas 2017-01-09. Remiantis apžiūra minėtas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto, pastato išmatavimai 33 x 11 m, stogas dengtas skarda, sienos – skarda su mediniu karkasu, pastato bendras plotas ~ 363 kv. m. Atvykus į sklypą esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad teritorija neaptverta, iš vakarinės pusės ir šiaurinės pusės prie pastatų veda žvyro keliai. Patekus į sklypą vakarinėje pusėje esančiu keliuku, atsisukus rytine kryptimi matomi V. B. pastatai: skardinis angaras, prie kurio iš šiaurinės pusės apie 194cm atstumu stovi medinis administracinis namukas, už jų, rytų kryptimi toliau matoma gaisravietė, su sudegusio pastato, izoterminių konteinerių, bunkerio ir kitų termiškai paveiktų daiktų fragmentais. Atsistojus sklypo šiaurinėje pusėje ir atsisukus pietų kryptimi matoma terminė žala gamybos pastato skardos fasadui. Terminis poveikis pastate pasireiškia sienų ir stogo skardos deformavimusi, spalvos kitimu, langų iš polikarbonato išsilydimu. Terminis poveikis pastato šiaurinei daliai didėja rytų kryptimi. Patekus pro pakeliamų vartų angą į pastato vidų, rytinės dalies patalpa ir daiktai esantys joje stipriai aprūkę. Terminis poveikis didėja krypstant patalpos viršutinė dalimi, artėjant prie medinių stogo konstrukcijų, kurios rytinėje pastato dalyje apdegusios, o virš jų esanti stogo ir rytinio skliauto skarda stipriai deformavusi, atsivėręs kiauryminis plyšys į lauką. Patalpos polikarbonato langai išsilydę, sienos iš OSB plokščių stipriai aprūkusios. Atsistojus vakarine kryptimi, apžiūrint vakarinės dalies patalpą, terminis poveikis patalpai ir daiktams mažėjantis, pasireiškia lubų iš OSB aprūkimu. Išėjus iš pastato ir pasukus rytų kryptimi priartėjama prie sudegusio pastato ir izoterminių konteinerių. Minėtuose konteineriuose esančios metalinės krosnelės ir jų dalys, stiklai ir apšiltinimo medžiagos skirtos gaminamoms lauko pirtims paveiktos termiškai, sugadintos. Konteinerių rėmai išsilankstę, fasado visiškai nelikę iš viršaus, rytinės, pietinės ir vakarinės pusių, dalinai likę fasadų gabalai šiaurės ir vakarų pusėje, tolimiausiuose taškuose nuo sudegusio pastato. Apžiūrint rytinę gamybos pastato pusę, matoma stipriai karščio paveikta skardinė siena, jos spalva pakitusi, aukščiausioje sienos dalyje matomas skardos išlinkimas sandėliavimo pastato kryptimi. Skardos lakštai atsivėrę, išlinkę į išorinę pusę. Pastato pietinės pusės fasado ir stogo skardai terminis poveikis pasireiškia pietrytinėje dalyje, didesnis jis – stogui. Pastato pietinės pusės langų ertmėse išsilydę apie 2/3 visų plastiko langų, didžioji dalis pusėje į rytus. Atsistojus tarp gamybos ir sandėliavimo pastato, šiaurės rytų kryptimi matomi sudegusio pastato fragmentai. Likusios po 2 mūrines sieneles iš pietų ir šiaurės pusių, apžiūrėjus visą pastato perimetrą iš išorės, statinio sienų ir stogo konstrukcijų nelikę. Atsistojus pietų kryptimi prieš šiaurinę pastato pusę, stovi termiškai paveikti metalinis pjuvenų bunkeris ir metalinis konteineris po juo, viduje apdegusios pjuvenos. Prie šiaurinės pastato dalies yra 2 apanglėjusios lentų krūvos (žr. principinę schemą), kurių didesnis apanglėjimas pasireiškia zonoje arčiau buvusio pastato. Atsidūrus prie buvusio sandėliavimo paskirties pastato vakarinės pusės ant grindų matomi medinių vartų su metaliniais vyriais fragmentai, apanglėję balkiai. Pastato viduje, priešais duris stovi auto krautuvas, kurio visos degios dalys sudegusios, metalas pakeitęs spalvą. Pastato pietvakariniame kampe sukrauta lentų krūva, lentos giliai apanglėjusios. Per visą pastato perimetrą išsibarstę smulkūs asbestcemenčio gabalėliai. Apžiūrėjus visame pastato vidaus plote esančių metalinių įrenginių, medienos apdirbimo staklių, auto krautuvo būklę, nustatyta, kad prietaisų degios dalys nudegusios, įrenginių metalas paveiktas termiškai (išdėstymą žr. principinėje schemoje). Apžiūrėjus viduje buvusios medienos ruošinius, lentas, tąšus, nustatyta, kad visa mediena paveikta termiškai, apdegusi, kai kuri giliai apanglėjusi (išdėstymą žr. principinėje schemoje). Apžiūrėjus įrenginių ir pastato elektros laidų fragmentus, avarinio darbo režimo požymių neužfiksuota. Gaisro metu sudegė sandėliavimo paskirties pastatas, paveikti termiškai jame buvę mechaniniai įrenginiai, medienos apdirbimo staklės, 2 auto krautuvai, išdegė jų degios dalys, apdegė, dalinai ir sudegė apie 60 m³ medienos, tarp kurių lentos, tašai ir skiedros. Termiškai paveiktas pjuvenų bunkeris, pjuvenų konteineris, apdegė apie 30 m³ juose buvusių pjuvenų. Sudegė 3-ijų izoterminių konteinerių degios dalys, termiškai sugadintos medžiagos skirtos lauko pirčių gamybai. Termiškai paveikta už 442 cm buvusio gamybos pastato stogo ir sienų skarda, apdegė pastato medinės sienų ir stogo konstrukcijos, apdegė sienų ir lubų OSB plokštės, aprūko pastato vidus, jame esantys įrankiai ir produkcija, apdirbimo staklės, nudegė elektros instaliacija, sudegė lauko ir vidaus kameros, termiškai paveikti pastato vartai, išsilydė polikarbonato langai. Apklausti 3 asmenys, užpildyti paaiškinimai: pastatų ir įmonės savininko V. B., V. B. marti M. B. ir kaimynystėje gyvenančios T. L.. Tiek pastato savininkas V. B., tiek jo marti M. B., turėjo pagrindo įtarti padegimą, kadangi buvo konfliktuota rugpjūčio 19 d. vykusios (duomenys neskelbtini) vasaros šventės metu su piliečiu A. R.. Pasak V. B., minėtas pilietis tiesiogiai tą patį vakarą pagrasino, kad padegs V. B., po kilusio kivirčo ir apsistumdymo. Sandėliavimo paskirties pastate paskutinis lankėsi pastato savininkas V. B., gaisro dieną, apie 8 val. ryte, kai 15 minučių turėjo darbo su auto krautuvu žvyro pakabinimui. Pastato savininkas minėjo, kad pastate spynų nebuvo, į jį lengvai galėjo patekti. Prieš pat pastebint gaisrą I. B. M. B. sakė mačiusi A. R., kuris atrodė pasimetęs. Peržiūrėjus IAS kortelės Nr. 316, 2023 rugpjūčio 17 d. išklotinę, buvo gautas iškvietimas, iš adresato, kurio duomenys neužfiksuoti, greta esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pranešė, kad dega šiaudai, atvykus ugniagesiams gaisro požymių nerasta. Apie šį įvykį kaimo gyventojai žinojo ir įtaria, kad tai padarė A. R., kuris praeityje jų žiniomis ne kartą yra kvietęs skubios pagalbos tarnybas. Manoma, kad taip pasielgė dėl noro įvertini kiek laiko iki (duomenys neskelbtini) važiuotų ugniagesiai. Įvertinus gaisro kilimo aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, gaisro kilimo plotą, laiką, plitimo greitį ir kryptis, labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl padegimo. Pagal išdegimo požymius, kryptis, įvertinus tai, kad gaisras įsipliekė ir šalia esančiame pastate, gaisro židinio zona yra sandėliavimo paskirties pastate ir dalinai prie pastato iš šiaurinės pusės (žr. principinę schemą). Gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimai) (1 t., b. l. 14-18, 19-43; 2 t., b. l. 56-58, 59-79).

Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) savininkas, įmonė veiklą vykdo apie 20 metų. 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 21 val., jis su žmona I. B. nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaime vykusią šventę. Iki einant į šventę, namuose buvo išgėręs 2 bokalus alaus. Šventėje pasiėmė dar vieną bokalą alkoholinio alaus. Šventėje prie jo priėjo A. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris ne kartą iš jo yra pasiskolinęs pinigų. Jis priėjęs jam išreiškė reikalavimą pakeltu tonu, liepdamas nupirkti jam alaus. A. R. buvo stipriai neblaivus, nerišliai reiškė mintis, svirduliavo. Jis A. R. atsakė, kad ir taip jam yra skoloje, kad grąžintų skolą. Ar tyčia, ar dėl neblaivumo A. R. jį pastūmė ir apipylė alumi, jis jį taip pat pastūmė ir A. R. nukrito ant žemės, tiesioginių smūgių jis jam nesudavė. A. R. gulėdamas ant žemės jam pasakė: ,,Aš tave padegsiu“. Po apsistumdymo jis grįžo į namus persirengti, kadangi buvo apipiltas alumi. Persirengęs grįžo į šventę, galėjo būti apie 22 valandą, tačiau tiksliai neprisimena. Kai atėjo dar kartą į šventę, A. R. jam vėl įsikabino į petį, tačiau kažkas iš kaimo gyventojų A. R. nuo jo nustūmė. Būdamas šventėje jis vis dar matė šventėje būnant ir A. R., jo aprangos detalių jis neįsidėmėjo, todėl pasakyti negali. Su juo šventėje taip pat buvo ir A. R. draugas J. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Kiti kaimo gyventojai, kurie buvo šventėje, pradėjo sakyti, kad dega lentpjūvė, galėjo būti apie 22.45 val. Jis paėjo į vietą, iš kurios matosi lentpjūvė, ir pamatė, kad ji jau dega atvira liepsna, tada pats bėgo žiūrėti, o kaimo gyventojai kvietė specialiąsias tarnybas. Kai atėjo prie lentpjūvės vartų, sandėlio pastato galinė siena degė atvira liepsna, ugnis labai greitai plito. Jo įsitikinimu, jam priklausančią lentpjūvę padegė A. R., kuris atviru tekstu dėl kilusio konflikto pasakė, kad jį padegs. Be to, maždaug 30 minučių iki pasirodant atvirai liepsnai šventėje jis nematė nei A., nei jo draugo J.. Taip pat jam žmona I. B. sakė mačiusi, kaip A. R. netrukus iki pasirodant atvirai liepsnai parbėgo nuo lentpjūvės pusės, buvo ,,padusęs“. Turtas ir visi lentpjūvėje buvę įrenginiai nebuvo apdrausti (1 t., b. l. 51-54).

Nukentėjusysis V. B. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad medinis sandėlis turėjo keturis įėjimus. Vienas buvo atviras, ten stovėjo gateris, buvo tik tentu užtrauktas, kad lietus nelytų. Antras įėjimas buvo platus, kur galėdavo įvažiuoti technika, durys būdavo tik užvertos ir jos buvo uždaromos metaliniu vamzdžiu. Trečias įėjimas buvo metro ilgio, skirtas lentoms įnešti ir išnešti, durys buvo užveriamos, be jokių skląsčių. Ketvirtas įėjimas buvo medinės užveriamos durys. Dalis lentpjūvės teritorijos buvo filmuojama, dalis teritorijos nebuvo filmuojama, nes dėl žemės kasinėjimo darbų buvo pažeisti vaizdo stebėjimo kamerų kabeliai ir nebuvo sutvarkyti. Vaizdo kamera sandėlio pastato nepasiekia ir peržiūrėjus nesimatė, kad kas nors iš pašalinių asmenų vaikščiotų po lentpjūvės teritoriją. Juodos spalvos plėvele buvo uždengta mediena. Gaisro metu sudegė sandėlyje buvę daiktai: 13 000 eurų vertės šakinis krautuvas ,,Manitou“, 5000 eurų vertės juostinis gateris, 4800 eurų vertės keturpusės obliavimo staklės, 3000 eurų vertės medienos šlifavimo staklės, 800 eurų vertės oro kompresorius, 3000 eurų vertės šakinis krautuvas ,,Hyster“, 3000 eurų vertės medžio pjuvenų nutraukimo sistema, 3500 eurų vertės rėminis gateris, 1500 eurų vertės metalo frezavimo staklės, 2800 eurų vertės daugiapjūklės medžio apdirbimo staklės, 2500 eurų vertės medžio brusavimo staklės. Sudegė šalia sandėlio lauke esančios termobūdos (sandeliukai) 3 vnt. po 1500 eurų vertės, viso 4500 eurų vertės Šiuose sandėliukuose buvo devynios naujos saulinės krosnelės po 400 eurų vertės, viso 3600 eurų vertės; 11 stiklo paketų, skirtingų dydžių, kurių bendra vertė 800 eurų; šeši vandens bakeliai po 116,66 eurus, viso 700 eurų vertės; 24 metalinės pirčių tvirtinimo juostos po 40 eurų vertės, viso 960 eurų vertės; 9 šiltinti kaminai pirtims po 100 eurų vertės, viso 900 eurų vertės; 2 benzininiai pjūklai po 250 eurų vertės, viso 500 eurų vertės; 2 elektriniai pjūklai po 180 eurų vertės, viso 360 eurų vertės; 150 eurų vertės kompresorius. Sudegė pagaminta 10 000 eurų vertės karkasinė pirtis 2,5 metro pločio ir 5,5 ilgio. Apdegė 5000 eurų vertės karkasinė pirtis 2,5 metro pločio ir 2,5 metro ilgio, kurios atstatymas kainuos 1500 eurų. Sudegė 80 kubų paruoštos sausos medienos pirčių gamybai, 1 kubo kaina 338,8 eurai, viso 27 104 eurų vertės. Šalia sandėlio sudegė buvusios gamybinės patalpos (angaras), kuris buvo šiltintas, 60 000 eurų vertės. Viso UAB (duomenys neskelbtini) padaryta 153 974 eurų turtinė žala. Visų sudegusių turto įsigijimo dokumentų jis neturi, nes įsigijimo sąskaitas privalo saugoti 5 metus, o pasibaigus laikui šiuos dokumentus sunaikina, jų nekaupia. 2023 metų rugpjūčio 19 dieną šventės metu (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo A. R. vienas pats ir reikalavo, kad jam nupirktų alaus, o jis pasakė, kad jis jam ir taip yra skoloje iš seniau, jis vis tiek reikalavo alaus, tada jis pasakė einam pakalbėti į antrą pusę kelio, prie bažnyčios, nes čia garsiai groja muzika. Jie abu nuėjo, jis rankoje laikė vienkartinę alaus stiklinę. Patikslina ir papildo, kad jį pastūmė A. R. ir tuo metu jis apsipylė alumi, kurį laikė rankoje. A. R. tokiu būdu apipylė jį alumi, tada jis jį pastūmė, jis nugriuvo ant žemės, ar kur nors susitrenkė krisdamas jis nepastebėjo. Paskui jis pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir pasakė jam „aš tave padegsiu“, tada atsistojus A., jis jam paėmė už sprando, papurtė jį ir tada nuėjo. Jis nuėjo iki namų, persirengė apipiltus alumi rūbus ir grįžo atgal į šventę. Šventės pasiruošimo metu ir prieš tai A. R. nebuvo sutikęs (duomenys neskelbtini) kaime ir su juo nebendravo, ir apie jokį prisidėjimą prie šventės su juo nekalbėjo ir apie tai nieko pasakyti negali. O sakyti, kad A. R. prisidėtų prie šventės pinigais nėra tikslo apie tai su juo net kalbėti, nes jis vis tiek tam neturi pinigų ir yra žinoma, kad pinigais neprisidės (b. l. 55-58, tomas).

Nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 20.30 val., ji, jos vyras V. B., vyro sesuo B. J., B. J., darbininkas M. V., kuris dirba įmonėje, buvo šventėje. Su vyru per šventę nebuvo kartu. Vyrą šventėje sutiko gal vieną kartą. Dar dainininkė A. tebedainavo, o ji pradėjo dainuoti nuo 21.00 val. ir dainavo daugiau negu valandą, kai ji pamatė, kad pro pušis link scenos prabėgo A. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jį matė tamsiai apsirengusį. Matė jį nubėgantį link scenos ir jo tą vakarą daugiau nematė, jį matė tris sekundes, kai jis bėgo. Nežino, kiek laiko praėjo, nes su savimi telefono neturėjo, žino, kad dainininkė dainavo paskutinę dainą, kai vaikai pradėjo sakyti, kad fejerverkai šaudo. Kai vaikai pradėjo sakyti, tada kažkas pamatė, kad ne fejerverkai šaudo, bet šiferis, ir dega lentpjūvė. Tada ir pati dainininkė pasakė per mikrofoną, kad gaisras. Ji iš karto puolė prie lentpjūvės, degė atvira liepsna sandėlis, kuris buvo padengtas šiferiu, tiek sienos, tiek stogas. Vyrai kiek galėdami gelbėjo turtą iš šalia esančio pastato, kuris buvo iš medžio ir apskardintas skarda. Į pastatą, kuris buvo padengtas šiferiu, buvo 4 - 5 įėjimai ir jis buvo nerakinamas, iš jo nebuvo galima nieko pavogti, ten buvo didžiuliai įrenginiai, kurių negalima pajudinti. Turtas nebuvo draustas, nes pastato, apkalto šiferiu, niekas nedraudė (2 t., b. l. 34-37).

Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini), vyko Roko atlaidų šventė, kurioje jis buvo maždaug nuo 15 val., kadangi padėjo bendruomenei pasiruošti, nešė suolus ir atliko kitus darbus. A. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini), jis pažįsta apie 20 metų (nuo vaikystės), jo nelaiko draugu, tačiau dažnai kartu vartoja alkoholinius gėrimus. A. R. jis sutiko šventės vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų kieme), jis taip pat ten padėjo pasiruošti šventei, atliko jam paskirtus darbus. Kai atėjo apie 15 val., jis buvo blaivus, alkoholinių gėrimų dar nebuvo vartojęs, A. R. tuo metu jam taip pat pasirodė blaivus. Atlikę jiems paskirtus darbus, nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus, nusipirko du butelius po 1 litrą alaus, jį išgėrė už bažnyčios. Apie 18 val. prasidėjo šventė, kurioje jie su A. R. buvo kartu. Buvo jau prieblanda, kai prie jų su A. R. priėjo (duomenys neskelbtini) lentpjūvės savininkas V. B., kuris pasakė: ,,Einam, A., pasišnekėt“ ir jie abudu nuėjo link bažnyčios, paskui jis jų nebematė. Dėl ko V. B. norėjo pasišnekėti su A. R., jis nežino, šiuo metu taip pat nežino, apie ką jie kalbėjo, jam A. R. nesakė. Jiems nuėjus už bažnyčios, A. R. maždaug po 3 minučių atėjo prie jo ir pasakė: ,,Gavau į nosį“. Jis pasižiūrėjo į A. R. veidą ir nors buvo prieblanda, tačiau matė ant jo nosies įbrėžimą, kraujo ar kitokių sužalojimų nematė. Jis įbrėžimą pamatė būtent tuo metu, ar įbrėžimas buvo anksčiau, jis nematė, galėjo būti ir anksčiau, tik jis nepastebėjo. Grįžęs A. R. dar šiek tiek pabuvo šventėje, po to jis pats nuėjo šokti ir A. R. šventėje nebematė. Jis šventėje buvo iki pat galo. Kai buvo pastebėta, kad dega lentpjūvė, šventė buvo nutraukta ir jis padėjo bendruomenei susitvarkyti po šventės. A. R. šventėje jis daugiau nematė, degant lentpjūvei jo taip pat nematė, o kur jis išėjo jam nepasakė. Jis nematė, ar šventės metu A. R. vartojo alkoholinius gėrimus, kartu su juo išgėrė du butelius alaus iki šventei prasidedant. Kiek pamena, A. R. dienos metu vilkėjo tamsios spalvos šortus, viršutinė dalis buvo trumpomis rankovėmis, tačiau nepamena, ar tai buvo marškiniai ar marškinėliai, spalvos neatsimena, mano, kad spalvoti, avalynės, kurią jis dėvėjo, neįsidėmėjo. Po to jis A. R. sutikęs buvo 2023 m. rugpjūčio 22 d., tačiau jis jam nieko nepasakojo, kur buvo išėjęs iš šventės, apie tai, kad lentpjūvė sudegė nieko nekalbėjo. A. R. jam telefonu skambino 2023 m. rugpjūčio 20 d., apie 23 val., siūlė atsigerti alaus, bet jis atsisakė sakydamas, kad yra Mažeikiuose, daugiau nieko telefonu nebekalbėjo (2 t., b. l. 24-27).

Liudytoja M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) buvo kaimo vasaros šventė, kurioje ji buvo vedančioji. Šventė vyko (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų kiemelyje, adresu (duomenys neskelbtini). Renginyje viskas vyko sklandžiai, nebuvo jokių incidentų. Alkoholio renginio metu nevartojo. Kažkuriuo metu jai būnant prie scenos, galėjo būti tarp 21 val. ir 22 valandos, prie scenos, kur ji stovėjo, iš scenos šono prie jos priėjo pažįstamas (duomenys neskelbtini) gyventojas A. R.. A. R. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. A. R., priėjęs prie jos, pareiškė, kad jį sumušė V. B.. V. B. yra jos uošvis. Ji A. R. paklausė už ką jį sumušė V. B.. Matė, kad A. R. ant nosies dešinėje pusėje buvo įdrėskimas. A. R. jai pasakė, kad V. B. jį sumušė dėl to, kad jis neatėjo į darbą. A. R. paminėjo, kad uošviui V. B. iškvies policiją. Tada ji jam pasakė, kad šiandien jis kabinėjasi prie visų, kadangi prieš tai matė, jog jis bandė kabinėtis prie atlikėjos, bet vienas iš kaimo gyventojų jį nuvijo nuo scenos. Po to, kai A. R. nuvijo nuo scenos, ji jo daugiau nebematė. Apie 22 val. 45 min. ji išgirdo spragsėjimus, kurių garsas jai priminė fejerverkus. Pagalvojo, kad pagal šventės planą fejerverkų neturėjo būti. Pagal spragsėjimo garsą, atsitraukus nuo scenos, paėjus šiek tiek už pušelių pamatė, kad atvira liepsna dega uošviui V. B. priklausanti lentpjūvė. Tada nedelsiant apie gaisrą informavo savo vyrą T. B.. Vyras su savo abiem tėvais išbėgo žiūrėti, kas atsitiko. Atvykus gaisrininkams, kurie jau buvo iškviesti ir jau gesino degančią lentpjūvę, ji pamatė, kad lentpjūvės pastatas dega atvira liepsna. Prie degančios lentpjūvės buvo susirinkę daug žmonių, girdėjo, kaip susirinkę asmenys tarpusavyje kalba jog šventės metu girdėjo, kaip A. R. grasino kad šiandien (duomenys neskelbtini) degs. Gaisravietėje susitikusi savo uošvienę I. B., jai papasakojo apie savo pokalbį šventėje su A. R.. Tada uošvienė I. B. prisiminė ir jai papasakojo, kad šventės pabaigoje (šventė turėjo baigtis 23 valandą) prieš visiems pastebint gaisrą matė jog A. R. iš kažkur grįžo į šventę, atrodė, kad būtų bėgęs, pailsęs, nuleidęs galvą, nuėjo pro parkelio pakraštį, lyg būtų norėjęs, kad jo niekas nepastebėtų. Uošvienė minėjo, kad A. R. atrodė ir elgėsi labai keistai. Kiek ji pažįsta kaimo gyventoją A. R., jis buvo linkęs į melagingus iškvietimus. Su A. R. jie su vyru jokių konfliktų neturėjo, ar A. R. turėjo kokių nesutarimų su uošviu, kuriam priklauso lentpjūvė, ji nežino ( 2 t., b. l. 30-32)

Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) bendruomenė rengė Roko šventę (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo padėta dėžutė, kurioje rinko šventės rengimui lėšas (duomenys neskelbtini) bendruomenė. Kas norėjo prisidėti prie rengiamos šventės, į tą dėžutę metė pinigus, bet tai nebuvo privaloma rinkliava. Rugpjūčio 19 dienos metu A. R. padėjo nešti suolus, nes jį pakvietė moterys iš bendruomenės, kaip tik tada, kai jis eidavo pirkti alaus į parduotuvę, bet visą pasirengimo šventei laikotarpį jo nebuvo. Šventė prasidėjo 18.00 val., matė, kad šventėje dalyvauja ir A. R., kuris vaikščiojo neblaivus ir kabinėjosi prie žmonių. Jau buvo tamsu, gal apie 22.00 val., kai prie jo priėjo A. R., kuris paklausė, kur yra tėvas V. B., jis pasakė, kad nežino. Tada A. R. jam pasakė, kad tėvas jį sumušė prie bažnyčios, kuo jis nepatikėjo. Kadangi buvo labai tamsu, pasijungė mobiliajame ryšio telefone žibintuvėlį ir apšvietė R., kad pažiūrėtų ar tikrai yra sumuštas, matė tik ant nosies kažkokį įbrėžimą, o kraujo ar kitokių sužalojimų nepastebėjo. A. R. nueidamas link kapinių sakė, kad taip nepaliks, geruoju nesibaigs. Po kokių 10 minučių A. R. matė šventėje sėdintį ant suoliuko ir dar po kokių 15 minučių pradėjo žmonės sakyti, kad gaisras ir pamatė, kad dega tėvo lentpjūvė, ir po to jau A. R. nebematė. Degė medinis sandėlio pastatas, iš lauko įėjimai yra keturi, durys nerakinamos. Jis nematė, kad tarp tėvo ir R. būtų įvykęs koks konfliktas ar muštynės tarp jų (2 t., b. l. 40-43).

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. vakare buvo gautas pranešimas, kad dega lentpjūvė, adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo nuvykta į įvykio vietą. Jis atlieka neatidėliotiną informacijos patikrinimą kilus gaisrui. Kai atvyko į gaisro vietą, jau pastato konstrukcijų nebebuvo, jos buvo sudegusios, degė tik pavieniai židiniai gaisravietėje, tai yra buvę pastato įrenginiai viduje ir mediena viduje. Buvo nustatyta, kad gaisravietės plotas didelio masto, tai yra apie 1000 kv. metrų ploto teritorija. Pirmiausia buvo nusistatyta, kad sandėliavimo pastate kilo gaisras pagal degimo požymius, tai yra: visame pastato plote buvo matomi panašūs išdegimo požymiai, ant likusių konstrukcijų ir viduje buvusių įrenginių bei medžiagų. Nusistatyti gaisro židinį, zoną lokaliu mastu buvo sudėtinga. Nebuvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl techninių priežasčių, todėl įvertinus liudininkų parodymus ir aplinkybes, kad tamsus paros metas, vyko šventė, daug neblaivių asmenų, kalbėta apie konfliktą, susijusį su pačiu lentpjūvės savininku, įvertinus, kad objektas neaptvertas, nėra saugomas, nėra vaizdo kamerų, nerakinamas, tai darytina prielaida, kad tai galimai tyčinė žmonių veika. Tiksliai nustatyti, kur buvo gaisro židinio vieta, koks buvo uždegimo šaltinis bei užsidegusi medžiaga, nebuvo galimybės dėl didelio objekto sunaikinimo gaisro metu. Gaisro kilimo pėdsakai nebuvo išimti dėl gaisro didelio ploto ir tiksliai nenustatytos gaisro kilimo vietos. Nebuvo tikslinga išiminėti grunto ar kitų medžiagų fragmentų, nes pastate stovėjusi technika gaisro metu išskyrė naftos produktus (kurą, tepalus), dėl to prašyti pagalbos gaisrinių tyrimų specialistų su turima įranga (dujų analizatoriumi, kuris rodo degius produktus) nebuvo tikslinga. Detalus gaisro aprašymas yra pateiktas tarnybiniame pranešime, dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo, kuris pateiktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Kiek žino, prieš dvi dienas iki kilusio gaisro išvykimo suvestinėje buvo registruotas pranešimas, kad dega šiaudai (duomenys neskelbtini), matosi kad buvo išsiųsta arčiausiai esanti savivaldybės ugniagesių komanda iš (duomenys neskelbtini), iškvietimas buvo suformuotas kaip nepagrįstas, nes atviroje teritorijoje gaisro požymių ugniagesiai neužfiksavo (2 t., b. l. 46-49).

Apžiūrėta mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R., sujungimų išklotinė. Pagal gautą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d., laikotarpiu nuo 16.53.01 val. iki 22.57.32 val., nebuvo jokių skambučių, nei SMS žinučių. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. 22.57.33 val. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. 00.58.33 val. buvo įeinančios SMS žinutės iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. P., bet atsakymo į šias žinutes nebuvo bei nebuvo išeinančių SMS žinučių ir skambučių (2 t., b. l. 113-115).

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Iš paminėtų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių A. R. inkriminuotas vienas požymis – turtas sugadintas visuotinai pavojingu būdu.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje nėra ginčo, kad įvykio dieną apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), A. R. tyčia degtukais padegdamas V. B. priklausančiame sandėlyje kabančią juodos spalvos plastikinę plėvelę, dėl ko ugnis išplito į šalia esantį pastatą lentpjūvę, sunaikino didelės vertės svetimą turtą. Teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visumos, kurią patvirtina ir paties kaltinamojo A. R. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, pakanka pripažinti, kad jis tyčia padegė V. B. nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, lentpjūvę, pagal panaudos sutartį perduotą naudotis UAB (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais visuotinai pavojingu būdu sunaikino (sudegino) svetimą turtą būtent A. R..

Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą asmuo veikia tiesiogine tyčia, jeigu darydamas nusikalstamą veiką jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju padegimas yra tyčinis veiksmas, kurį atlikdamas A. R. neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų bus sunaikintas ir sugadintas svetimas nukentėjusiajam V. B. nuosavybės teise priklausantis pastatas – sandėlis, lentpjūvę, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas visuotinai pavojingu būdu ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp A. R. veiksmų ir kilusių padarinių – V. B. nuosavybės teise priklausančio pastato – sandėlio, lentpjūvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį perduotos naudotis UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio 96 377,23 Eur vertės turto sugadinimo (sudeginimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip jau minėta, kaltinamojo A. R. tokių veiksmų motyvai jo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. R. kaltė padarius jam inkrimi­nuojamą nusikalstamą veiką - svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu –jį padegant, yra įrodyta ir ji teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas su kvalifikuojančiu požymiu, kaip kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis.

Dėl bausmės

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu (BK 187 straipsnio 2 dalis) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

A. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), šį nusikaltimą A. R. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. A. R. praeityje teistas 2 kartus ( 2 t. , b. l. 167-169, 170-174, 175-177), per penkerius metus baustas administracine tvarka 10 kartų, baudų nesumokėjęs, paskutinį kartą pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį nubaustas bauda 90 eurų (2 t., b. l. 190-199), niekur nedirba nuo 2008 m. sausio 18 d. (t. 3, b. l. 1), neregistruotas Užimtumo tarnyboje ( t.3, b. l. 3).

Sutinkamai su BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato, jog kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir jo nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Šioje byloje A. R. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino nusikalstamos veikos aplinkybes, bet negalima teigti, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, priešingai, jis bandė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, atsakomybės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo siekė perkelti net nukentėjusiajam, aiškindamas, kad šio įvykio nebūtų, jis nebūtų padegęs pastato, jei jo savininkas V. B. nebūtų smurtavęs jo atžvilgiu. Todėl nurodė dėl padarytos V. B. žalos nesigaili. Prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir deklaravimas, jog gailisi padaręs žalą I. B., yra tik siekis sušvelninti gresiančią atsakomybę, o ne kritiškas savo veiksmų vertinimas. Nenustatęs BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte taikymui būtinų sąlygų, teismas nepripažįsta kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

A. R. inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvisto padaryta nusikalstama veika pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. R. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, atspindi asmens pasirinktą kriminalinį gyvenimo būdą ir vengimą jį keisti. Tai, kad A. R. paskirta švelnesnė bausmė buvo pakeista areštu, rodo, kad bausmės skyrimas jo elgesio nekeičia, neturi absoliučiai jokios korekcinės įtakos bei nesulaiko nuo toliau daromų nusikalstamų.

Atsižvelgdamas į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas ), kaltės formą – tyčia, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir taip pat įvertinęs A. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas 2 kartus), nedirba, teismas daro išvadą, jog teisinga, atitinkanti A. R. asmenybę bei adekvati padarytai nusikalstamai veikai yra pati griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmės vidurkis, kadangi A. R. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas A. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors šiuo atveju yra formalios sąlygos svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti, A. R. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, būdamas anksčiau teistas, esant neišnykusiam teistumui, nuosprendžio priėmimo metu buvo nuteistas du kartus, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus rodo, kad kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Be to, toks A. R. elgesys rodo, kad jis nesupranta padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, toliau pažeidinėja įstatymus, o ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės, tame tarpe ir arešto bausmė, nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų išvadų nepadarė, todėl ir šiuo atveju valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus ir proporcingas jo asmenybei, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti kaltinamajam A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes šiuo atveju paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, nes ši veika buvo padaryta jau priėmus 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį, su 2018 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi (28 MGL (1054,48 eurų bauda) bausmes visiškai sudedant.

2023 m. rugpjūčio 21 d. A. R. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (3 t., b. l. 69-72), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir faktinio nukreipimo bausmę atlikti dienos

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys

Abu nukentėję V. B. ir I. B. pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jie įvertino, atliko prarasto ir sugadinto turto apskaitą, inventorizavimą ir dokumentus pateikė teismui. Sandėlio, priklausiusio iki sudeginimo nukentėjusiajam V. B. asmeninės nuosavybės teise, vertė buvo 60000 Eur. Taip pat sudegė pastatuose buvę abiem nukentėjusiesiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausę kilnojamieji daiktai, kurių bendra vertė sudarė 30872,24 Eur. V. B. pareiškė 85 000 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat V. B. ir I. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30872,24 Eur turtinės žalos priteisimo už sunaikintą jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą bei I. B. prašo priteisti jai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 62-64)..

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. Teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021). Pagal teismų praktiką turtinės žalos dydis iš esmės yra fakto klausimas. Įstatymas turtinės žalos padarymo ir nuosavybės teisės tarpusavyje nesusieja, nekilnojamojo turto sunaikinimu ar sugadinimu turtinė žala padaroma ir tuo atveju, kai įstatymų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto nuosavybė nebuvo įregistruota. Taigi įvertinus kokia buvo pastatas ir jame nukentėjusiųjų turtas, nėra pagrindo manyti, kad prašoma atlyginti turtinė žala būtų nepagrįstai per didelė, todėl turtinė žala atlygintina visoje civilinio ieškinio apimtyje.

Civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 96377,23 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95-97, dokumentai prie ieškinio 1 t., b. l.98-196). Byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo A. R. nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl tyčinio V. B. priklausančio sandėlio, pagal panaudos sutartį perduotą naudotis UAB (duomenys neskelbtini), padegimo bendrovei buvo padaryta turtinė žala, duomenų, kad A. R. būtų atlyginės turtinę žalą, byloje nėra. Civilinė ieškovė taip pat įvertino, atliko inventorizaciją ir sugadinto turto vertę patvirtinančius dokumentus pateikė teismui. Įvertinus pateiktus įrodymus dėl atlygintinos turtinės žalos, padaryta turtinė žala atlygintina visoje civilinio ieškinio apimtyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį ši žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

V. ir I. B. dėl to, kad buvo sudegintas jų turtas girdėjo įvairių apkalbų, komentarų, kurie jam sukėlė neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusieji nurodė, jog kreipėsi į medikus, sukilo kraujo spaudimas, patyrė stresą, kankino nemiga. Emocijos tikrai buvo neigiamos, kadangi prarastas didelės vertės turtas, į kurį buvo investuota nemažai lėšų ir kuris turėjo būti naudojamas gamybos tikslams. Taigi dėl tų priežasčių be abejo, kad neturtinė žala padaryta ir, kad ji turi būti priteisiama. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis kuo grindžiama turtinė žala ir be abejo į teismų praktiką, kaltinamojo A. R. turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad tikslinga neturtinės žalos sumas mažinti.

Pabrėžtina, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą beveik neįmanoma atlyginti asmeniui padarytą moralinę žalą pinigais. Tačiau materialinis atlyginimas vis tiek turi būti tam tikra satisfakcija už asmens patirtą moralinę skriaudą. Tai pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodydamas, jog materialinis atlygis asmeniui negali atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Kaltinamasis turi nekilnojamojo turto, nevedęs, nedirba, todėl jo galimybės atlyginti tokią neturtinę žalą, kurios reikalauja nukentėjusieji, yra ribotos. Be to, neturtines žalos atlyginimas turi maksimaliai efektyviai kompensuoti nukentėjusiems jų patirtus išgyvenimus ir praradimus, o didelės sumos priteisimas šiai žalai atlyginti, neatsižvelgiant į kaltinamojo galimybes tą sumą sumokėti, nėra efektyvus būdas nukentėjusiųjų pažeistoms teisės apginti, kadangi neskatina kaltinamojo savo iniciatyva siekti kompensuoti nukentėjusiesiems jų patirtus išgyvenimus ir įvykdyti teismo nuosprendį. Todėl svarbu neturtinės žalos dydį įvertinti teismo nuosprendžio sėkmingo įvykdymo aspektu ir rasti pusiausvyrą tarp tinkamo nukentėjusiems padarytos žalos dydžio nustatymo ir kaltinamojo realių galimybių šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiesiems V. B. ir I. B. po 3000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kiti klausimai

Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Gintaras Gricius teisme pateikė prašymą dėl 1000 Eur dydžio atstovavimo išlaidų priteisimo už suteiktas teisines paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, jog civilinės ieškovės atstovas rengė ir pateikė byloje civilinį ieškinį, atstovavo civilinę ieškovę teisme. Prašomų priteisti išlaidų dydis yra proporcingas ir nėra aiškiai per didelis, todėl priteistinas iš kaltinamojo.

2023 m. lapkričio 13 d. prokuroro nutarimu civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai apribota įtariamojo A. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra žemės sklypą ir pastatus, kurių bendra vertė 2 468 eurų (3 t., b. l. 32-44). Taikytas apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki faktinio nukreipimo bausmę atlikti dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2018 m. rugsėjo 10 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 28 (dvidešimt aštuonių) MGL, t. y. 1054,48 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt keturių eurų 48 ct) dydžio bauda.

V. B. ir I. B. civilinius ieškinius dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš A. R. 85000 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius eurų 00 ct) nukentėjusiajam V. B. ir 30872,24 Eur (trisdešimt tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus 24 ct) nukentėjusiesiems V. B. ir I. B. (bendrosios jungtinės nuosavybės teise) turtinei žala atlyginti.

V. B. ir I. B. civilinius ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. R. V. B. ir I. B. po 3000 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. R. UAB (duomenys neskelbtini) 96377,23 Eur (devyniasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 23 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo dienos 2023 lapkričio 13 d. Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. R. į jam nuosavybės teisė priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra žemės sklypą ir pastatus, kurių bendra vertė 2468 eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje, A. R. palikti galioti iki faktinio nukreipimo bausmę atlikti dienos.

Priteisti iš A. R. UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1000 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.