Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. terorizavo buvusią sutuoktinę L. S. grasindamas padaryti pavojingas gyvybei, sveikatai ir turtui veikas bei sistemingai rašydamas mobiliuoju telefonu daugkartines SMS žinutes, ją baugino naudodamas psichinę prievartą laikotarpiu nuo 2024-09-14 iki 2024-10-17, būtent: 2024-09-14, apie 13.50 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) rašė į buvusiai sutuoktinei L. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) grasinančio pobūdžio žinutę: "Nenustebk, kad ryte, opelio padangos bus supjaustytos", po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 17.36 val. iš savo mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), rašė buvusiai sutuoktinei L. S. į jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), grasinančio pobūdžio žinutę: "Tau geruoju nesibaigs", bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024-10-04, apie 00.17 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) rašė į buvusiai sutuoktinei L. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), grasinančio pobūdžio žinutes: "Užmušiu jei sužinosiu", "Jei jis mano bute, patikėk, abu užmušiu", "Gryšiu užmušiu", po ko vėl tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024-10-17, 13.02 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), rašė į buvusiai sutuoktinei L. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), grasinančio pobūdžio žinutę: "Tau pizda kalė", taip jis panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino padaryti savo buvusiai sutuoktinei L. S. gyvybei, sveikatai ir turtui pavojingas veikas.

Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog visus prokuroro perskaitytus žodžius parašė buvusiai sutuoktinei. Kai išsiskyrė, palaikė santykius, visada jai padėdavo, kai ji paprašydavo. Buvo paskolinęs pinigų. Kai jam reikėjo pagalbos, ji nepadėjo, pasakė, negausi ir viskas. Išgėrus suėmė pyktis ir parašė. Jie yra išsiskyrę dvejus metus. Žinutes rašė dėl skolos. Rašydavo išgėręs, norėdavo pagąsdinti, klausdavo kada bus pinigai. Gali būti, kad ir dėl pavydo taip rašė. Baugino sąmoningai. Paskutinėje žinutėje buvusi sutuoktinė parašė, kad kreipsis į policiją. Sutinka, kad negerai darė. Gailisi dėl to kas įvyko.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2024-09-01 nakties metu, sulaukia grasinimų iš savo buvusio sutuoktinio A. S., su kuriuo nebegyvena jau apie dvejus metus. Trumposiomis SMS žinutėmis A. S. rašė, jog sutrikdys jos sveikatą, ją nužudys. Dėl šio jo elgesio, jaučia nuolatinę įtampą, baimę, tiki, kad tai ką jis nurodo SMS žinutėse, gali jai taip ir padaryti. Prašo pradėti tyrimą ir jį nubausti. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Papildomai apklausta ji parodė, kad su A. S. gyveno santuokoje apie 25 metus laiko, turi du bendrus vaikus kuriems yra 25 ir 24 metai amžiaus, kurie gyvena atskirai. Su A. S., yra išsiskyrusi nuo 2023 metų sausio mėnesio. 2024 m. rugsėjo 1 d. sužinojo iš savo vaikų, jog A. S. išvyko dirbti į Vokietiją. Nuo rugsėjo mėnesio, apytiksliai pirmos mėnesio dienos iš A. S. pradėjo sulaukti trumpųjų SMS žinučių iš jo telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriose A. S. jai rašė " nenustebk, kad ryte opelio padangos bus supjaustytos" kitose žinutėse taip pat rašė " tu konkreti kalė, užmušiu jei sužinosiu.... pinigai staigiai būtų..." " grįšiu užmušiu..." šio ir panašaus turinio trumposios SMS žinutės nuo minėto š.m. rugsėjo mėnesio, jai yra siunčiamos nuolatos, dėl ko ji jaučia baimę, nerimą ir stresą, nes tai ką jis jai grasiną tiki, kad gali ir padaryti. Realių veiksmų, siųsdamas šiuos grasinimus, prieš ją A. S. šį laikotarpį nėra ėmęsis. A. S., 2024-10-04, apie 00 val. 17 min, jai trumposiomis SMS žinutėmis parašė "Užmušiu jei sužinosiu... jeigu jis mano bute, patikėk abu užmušiu... kiek supratau tu debilė man pinigus pravedi o po to tavo d. sutvarkys..." ir paskutinė A. S. siųsta SMS žinutė iš anksčiau minėto jo telefono numerio, buvo parašyta, 2024-10-04, naktį kurioje A. S. jai parašė "grįšiu užmušiu..." dėl visų šių A. S. išsakytų grasinimų trumposiomis SMS žinutėmis, ji jaučia baimės jausmą, įtampą, negali ramiai būti viena savo namuose, ar užsiimti kitais buitiniais darbais, keliauti, nes bijo, kad jis, prieš ją tai ką rašo gali ir padaryti. Kaip ir minėjo A. S. prieš ją jokių realių veiksmų kuriuos išsakė nesiėmė, tačiau mano tik dėl to, nes jis šiuo metu jos žiniomis yra išvykęs dirbti į užsienį. A. S., gyvenant santuokoje, yra prieš ją fiziškai bandęs smurtauti, dėl ko buvo kreiptasi į policiją. Savo santuoką su vyru A. S. nutraukė dėl to, kad jis paskutinius 4 ar 5 santuokos metus dirbo užsienyje, jis nuolat pragerdavo pinigus ir nuolat būdamas užsienio šalyje jai, dažniausiai žinutėmis, grasindavo dėl jo paties išsigalvotų, nepagrįstų kaltinimų apie neištikimybę, pastoviai ją "puldavo", rašydamas, kad užmuš. Kažkada net sūnui E. S. buvo skambinęs ir paprašęs, kad jis jai perduotų, jog kai jis grįš, ji bus lavonas. Dažniausiai, kuomet vaikai suprasdavo, kad tėvas neblaivus iš užsienio važiuoja namo, ji susikraudavo rūbus mažiausiai dviem dienom ir išvykdavo laikinai apsistoti pas mamą, nes nežinodavo kokios būklės jis grįš į namus. Taip elgėsi iš baimės. Visas jo rašytas žinutes ji pateikė prie bylos rašydama pareiškimą, daugiau naujų žinučių po parašyto pareiškimo, t. y. nuo 2024-10-04, negavo. A. jos reikalauja pinigų dėl to, kad jis jautė nuoskaudą dėl to, kad butas ir mašina po skyrybų liko jai. Jokių skolų ji jam neturi ir ji jam nėra įpareigota mokėti kokių nors kompensacijų. Jo siųstą žinutę, kad jis supjaustys jos mašinos padangas ji suprato, kad jis taip gali padaryti, kadangi jis kažkada telefoninio pokalbio metu yra minėjęs, kad jis turi ryšių, jam tereikia tik paprašyti. Kokias pavardes jis jai minėjo ji nepamena. Kada tiksliai vyko tas pokalbis ji neprisimena, tik pamena, kad tai buvo po santuokos nutraukimo. Ši jo siųsta žinutė ją išgąsdino. A. siųstą žinutę 2024-09-14, 17.36 val. "Tau geruoju nesibaigs" suprato pažodžiui, išsigando ir suprato, kad jis ją gali kaip nors sužaloti. Nuo rugsėjo 14 dienos iki spalio 10 dienos A. jai nieko nerašė, jis jai visiškai be jokios priežasties pradėjo rašyti 2024-10-04, nakties metu, t. y. nuo 00.17 val. Jo siųstas žinutes: "Užmušiu jei sužinosiu", "Jei jis mano bute, patikėk abu užmušiu", "Gryšiu užmušiu" (šios visos žinutės gautos 2024-10-04) ją labai išgąsdino. Po visų šių įvykių ji kreipėsi pas šeimos gydytoją V. L., ji jam papasakojo apie tai, kad turi šeimyninių problemų su buvusiu vyru, skundėsi nemiga, nerimu ir įtampa, dėl ko jai buvo išrašyti raminantys vaistai ir išrašytas siuntimas pas psichiatrę S. S. į Regioninę Telšių ligoninę. Apie vyro siųstas grasinančias žinutes bendravo su savo sūnumis E. S. ir E. S., seserimi J. Š.. Papildomai apklausta ji parodė, kad 2024 m. spalio 17 d., 13.02 val., jos buvęs vyras A. S. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini), į jos telefono numerį (duomenys neskelbtini) parašė žinutę : "Tau pizda kalė". Tokia jo siųsta žinutė vėl ją išgąsdino, žinant jį ir jo žodyną, suprato, kad jai kažką jis tikrai padarys. Dėl jo siųstos žinutės, jautė nerimą ir baimę, savaitgalį bijojo būti namuose, todėl savaitgalį net išvyko pabūti pas drauges, o automobilį paliko draugės kieme (1 t. b. l. 12-13, 27-29, 34-35).

Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pareiškėja L. S. yra jos dukra. L. S. 23 metus buvo susituokusi su A. S.. Šeimoje užaugo du vaikai. Abu sūnūs gyvena Kaune, į Telšius grįžta retai. L. S. su A. S. šiuo metu yra išsiskyrę oficialiai, tai įvyko praėjusių metų sausio mėnesį. Skyrybų metu A. S. paliko L. S. visą bendrai užgyventą turtą (butą ir automobilį). Jos žiniomis, šių metų vasarą A. S. telefonu susisiekė su dukra L. S., ją informavo, kad turi sveikatos problemų, reikalinga kraujagyslių operacija, kuri daug kainuoja. Nesuprato, ar jis tik šiaip pasakė L. S. tą informaciją, ar prašė paskolinti pinigų. Po kurio laiko L. S. gavusi atlyginimą nusprendė A. S. paskolinti pinigų ir tuo tikslu jam skambino, tačiau nepriskambino. Kiek žino L. S. teiravosi apie A. S. jo sesers, kurios duomenų dabar nepasakys. Taip pat nežino kuo tai baigėsi. 2024 m. rugsėjo mėnesį, negali pasakyti kurio tiksliai dienos, vakaro metu, į jos buto duris pasibeldė verkianti dukra L. S.. Įėjusi į butą ji verkdama ir išsigandusi jai pasakė, jog bijo grįžti į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pasakė, jog iš A. S. į telefoną sulaukė grasinančio pobūdžio trumpųjų SMS žinučių. L. S. sakė, jog žinutėse buvo grasinama supjaustyti automobilio padangas, grasino užmušti pačią L. S.. Ji pati žinučių nematė, neskaitė. Jos žiniomis, A. S. prieš L. S. yra sykį smurtavęs, buvo uždarytas į areštinę. Tai įvyko labai seniai, abu sūnūs buvo maži. Dar žino atvejų, kai paskambinę anūkai jai pasakydavo, jog neblaivus tėtis grasina išmesti mamą iš balkono. Tuomet paskambinusi A. S. pagrasindavo, kad iškvies policiją ir po to jis nusiramindavo, išeidavo iš namų, o grįžęs atsiprašydavo L. S. (1 t., b. l. 45-46).

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. S. yra jo tėvas. Sutinka duoti parodymus apie savo tėvą. Jis Kaune gyvena jau šeštus metus. Su mama bendrauja beveik kiekvieną dieną, t. y. susiskambina telefonu. Jam yra žinoma, kad mama kreipėsi į policijos pareigūnus dėl to, kad tėvas jai rašo įvairiausius grasinimus ir įžeidinėjimus. Tiksliai neatsimena kada, jam paskambino mama ir pasakė, kad kreipsis į policiją, dėl to, kad tėvas jai grasina ir įžeidinėja. Ką konkrečiai tėvas jai rašė, mama jam nepasakojo. Pokalbio metu jam mama atrodė išsigandusi ir pati mama jam sakė, kad ji tėvo bijo. Mama sakė, kad dėl to ji kreipėsi pas psichologą ir jai dėl to buvo išrašyti vaistai. Tėvo rašytos grasinančios žinutės mamai sukėlė baimę ir stresą, taip sprendžia iš mamos kalbėjimo, jos balsas drebėjo, atrodė susijaudinusi, tačiau neverkė. Mano, kad tėvas tas žinutes mamai galėjo rašyti išgėręs. Paprastai tėvas, būdamas blaivus mamai negrasindavo ir jos neįžeidinėdavo (1 t., b. l. 57-58).

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. S. yra jo tėtis. Sutinka apie jį duoti parodymus. Su tėvu bendrauja labai retai. L. S. yra jo mama. Su mama bendrauja kiekvieną dieną. Jam yra žinoma dėl ko mama kreipėsi į policiją, t. y. dėl grasinimų iš tėvo pusės mamai Jis neatstoja ir tiek. Kiek žino tėvas dažniausiai grasino mamai per žinutes arba kalbantis telefonu. Dalį žinučių jam mama persiuntė ir dalį žinučių mama jam rodė kuomet buvo grįžęs į Telšius. Atsimena, kad žinutėse buvo grasinama, jog mamos mašinai bus supjaustytos padangos ir kažkas tai bus padaryta pačiai mamai, konkrečiai kas buvo rašyta, šiuo metu neatsimena. Tėvas mamai grasindavo tiek gyvenant kartu, tiek po skyrybų. Buvo įvairiausių grasinimų, kurių esmė, kad tėvas mamą užmuš, nužudys ir panašiai. Kodėl tėvas taip elgiasi, jam nėra žinoma, gal tai įtakoja tėvų skyrybos. Mama sakė, kad žiauriai bijo vakare išeiti iš namų, kiek žino, dėl tėvo žinučių mama pradėjo lankytis pas psichologą, net pats pastebėjo, kad mamai yra kažkas negerai, kaip supranta mama tėvo siųstas žinutes priima asmeniškai ir dėl jų išgyvena. Tėvas išgėręs yra labai agresyvus, todėl mano, jis išgėręs tikrai mamai ką nors galėtų padaryti (1 t., b. l. 68-69).

Liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. S. yra jos sesuo. Su seserimi telefonu bendrauja labai dažnai, o realiai susitinka kur kas rečiau. Sesuo jai pasakojo, dėl ko ji kreipėsi į policijos pareigūnus dėl grasinančių žinučių. L. jai davė paskaityti keletą žinučių. Koks buvo žinučių turinys, tiksliai neatsimena, tik gali pasakyti, kad buvo grasinančio pobūdžio. Ji L. patarė parodytų žinučių turinio neištrinti, nes vis dėl nėra žinoma, kas A. gali "šauti į galvą". Jai susidarė įspūdis, kad L. dėl vyro siųstų žinučių pasidarė baikšti. L. jai sakė, kad ji bijo tamsoje grįžti į namus, bijo, kad vyras jos nelauktų laiptinėje. Ji bandė L. raminti, kad tai galbūt yra tik girto vyro paistalai ir tiek, tačiau L. jai sakė, kad ji vis tiek bijo. L. pasakojo, kad dėl A. siųstų žinučių kreipėsi į daktarus, bijo būti namuose, bijo kiekvieno krebždesio į duris. Jai susidarė įspūdis, kad dėl L. prastos emocinės, psichologinės būklės apskritai prastėja jos sveikata (1 t., b. l. 77-78).

2024-10-04 L. S. pateikė penkias telefono ekrano nuotraukas, kuriose matomos SMS žinutės, kurių bendras turinys ižeidžiantis, žeminančio pobūdžio, keliantis įtampą, taip pat reiškiami ir tiesioginiai grasinimai: "Nenustebk, kad ryte, opelio padangos bus supjaustytos"; "Tau geruoju nesibaigs"; "Užmušiu jei sužinosiu"; "Jei jis mano bute, patikėk, abu užmušiu"; "Gryšiu užmušiu" (1 t., b. l. 80-87).

2024-10-10, apžiūros protokolu nustatyta, jog grasinančio pobūdžio žinutės buvo rašytos iš telefono abonento (duomenys neskelbtini), nuo 2024-09-14 iki 2024-10-04. Matomas aprašytas siųstų žinučių turinys ir tiesioginiai grasinimai, kurie nurodyti kaltinime (1 t., b. l. 103-104).

2024-10-24, daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint L. S. pateiktą mobilaus ryšio telefoną, nustatyta, kad iš telefono abonento (duomenys neskelbtini), 2024-10-17 buvo siųsta grasinanti žinutė ir matomas jos turinys, kuris nurodytas kaltinime - "Tau pizda kalė" (1 t., b. l. 107).

Iš UAB "InMedica" pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad L. S. 2024-10-09 lankėsi pas šeimos gydytoją V. L., skundėsi, jog dėl šeimyninių aplinkybių patiria nerimą, padidintą jautrumą, blogai miega, todėl buvo surašytas siuntimas pas gydytoją psichiatrą. 2024-10-16, nukentėjusioji lankėsi pas psichiatrę dėl A. S. grasinimų. Paskirtas medikamentinis gydymas (1 t., b. l. 93 - 102).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Grasinimu yra laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-1073/2018, 2K-203-489/2018). Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi, pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.

Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-269-303/2020). Sistemingumo požymis baudžiamosios teisės teorijoje aiškinamas kaip grasinimas, pasikartojantis tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais, kartui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-693/2018).

Kaip matyti, BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį.

Kaltinamasis pripažino, jog sąmoningai siuntė grasinančio pobūdžio žinutes, nes tuo metu buvo sunki jo materialinė padėtis, jautėsi nusivylęs, jautė pavydą, be to, buvo neblaivus, kas ir paskatino jį taip elgtis. Suprato, jog šiomis žinutėmės sukels neigiamas emocijas nukentėjusiajai, kas rodo, jog jis siekė ją bauginti, siekė, kad ji blogai jaustųsi. Be to, bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, sugadinti turtą, sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą. Iš pateiktų SMS žinučių turinio (1 t., b. l. 80-87; 103-108), matyti, jog kaltinamasis piktai, emocingai, nesivaldydamas, reiškė panieką, pyktį nukentėjusios atžvilgiu, vadino ją žeminančiais necenzūriniais žodžiais, nuolat rašė, kad jai bus blogai. Grasinimus nukentėjusioji priėmė realiai, nes jos bendras santuokinis gyvenimas su kaltinamuoju sudarė pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Tai, kad nukentėjusioji realiai priėmė šiuos grasinimus, patvirtina liudytojai – nukentėjusiosios artimieji, taip pat tai patvirtina ir medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 91-101), nes dėl patiriamo nerimo ir streso nukentėjusioji greipėsi pagalbos į gydymo įstaigas.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, nukentėjusios ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad A. S. padaryta veika yra įrodyta ir pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltamą veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis yra neteistas, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės minimumui (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. S. savo kaltę pilnai pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dirba, gailisi dėl savo elgesio, darytina išvada, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, paskiriant jam pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nebendrauti su nukentėjusiąja L. S. (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 6 punktas, 9 punktas).

Daiktiniai įrodymai – 3 laikmenos su apklausų įrašais, esančios prie baudžiamosios bylos medžiagos (2 tomas, b. l. 14,15,16), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 9 punktais, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nebendrauti su nukentėjusiąja L. S..

Iki nuosprendžio vykdymo A. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmenas su vaizdo įrašais palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.