Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-04-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-344-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
2YT-344-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00886-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Pareiškėjas
A. T.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankas, I. J., G. T., A. B., R. T.
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-344-1079/2021Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00886-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.8; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujat teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant pareiškėjai A. T., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, I. J., G. T., A. B. ir R. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. T. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kitus kilnojamuosius daiktus, priėmė jo palikimą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dieną Joniškio mieste mirė jos sutuoktinis J. T.. Iki jo mirties jie gyveno įstatymo nustatyta tvarka 1993 metais privatizuotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jų butui priklauso 1/6 dalis ūkinio pastato. Pastarasis nekilnojamasis turtas teisiškai įregistruotas pareiškėjos vardu, nes pirkimo-pardavimo sutartyje ji buvo nurodyta kaip pirkėja. Gyvendami tame bute, jie buvo įsigiję kilnojamojo turto – baldus, buitinę techniką, kitus namų apyvokos daiktus. Turtas, įgytas santuokos metu, turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Po sutuoktinio mirties ji nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes galvojo, jog turtas, teisiškai registruotas jos vardu, todėl daugiau negali niekam priklausyti ir į jį niekas kitas negali pretenduoti. Po sutuoktinio laidotuvių pasiliko gyventi tame pačiame bute, nes kito gyvenamojo būsto jie neturėjo. Jos žinion ir valdyman perėjo ir visas kilnojamas turtas, kuris buvo bute, pati vykdė visas gyvenamojo būsto naudotojo pareigas: jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo už elektrą ir kitus patarnavimus. Šiuo metu iškilo būtinybė disponuoti įgytu turtu, tačiau negali to padaryti, nes įstatymo nustatytais terminais nesikreipė pas notarą dėl sutuoktinio turto palikimo, todėl išliko senas teisinis šio turto statusas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 26-27).

Suinteresuoti asmenys A. B. ir I. J. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (b. l. 43-44).

Suinteresuoti asmenys G. T. ir R. T. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (b. l. 40, 52), byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad butą (duomenys neskelbtini) gatvėje turėjo seniai, jį išsipirko 1993 m., kai buvo ištekėjusi už J. T.. Butas laikomas jų bendra nuosavybė. Vyras mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia. Su J. T. tame bute pragyveno 12-13 m. Po jo mirties ji ten liko gyventi ir gyvena iki šiol. Ji visada mokėjo už elektrą, už atliekų tvarkymą, butas yra be patogumų, vanduo iš šulinio, skolų už butą nėra turėjusi. Name yra 4 butai, bet tik du butai gyvenami. Butui priklauso mažas sandėliukas. Iki vyro mirties bute gyveno dviese su sutuoktiniu, jo vaikai gyveno atskirai.

Pareiškėjos atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties elgėsi kaip turto savininkė, ji prižiūrėjo butą, saugojo, remontavo, mokėjo mokesčius, tačiau 1997-1998 m. dokumentų, patvirtinančių komunalinių paslaugų apmokėjimą, ji nėra išsaugojusi. Ji yra išsaugojusi tik kai kuriuos dokumentus nuo 2012 m. Jos parodymus, kad po sutuoktinio mirties ji paliko gyventi bute, patvirtino apklausti liudytojai. Kitų pretendentų į turtą nėra.

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja yra jo kaimynė, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kartu su pareiškėja kaimynystėje gyvena nuo 1985 m. Su jos vyru buvo bendradarbiai. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) mirė vyras, po to sūnus. Po vyro mirties tame bute liko gyventi pareiškėja. Po vyro mirties ji tvarkėsi bute, tapetavosi kambarius, valdžia sutvarkė kaminą.

Liudytoja N. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos draugė. Pareiškėja jai pasakojo, kad nori įteisinti savo nuosavybę į butą, negalvojo, kad po vyro mirties reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini). Visada ten gyveno. Ji pažinojo ir pareiškėjos vyrą. Pareiškėja tame bute gyveno su sutuoktiniu. (duomenys neskelbtini) mirus J. T., liko ten gyventi, gyvenamosios vietos pakeitusi nebuvo. Ji padėjo bute pareiškėjai klijuoti tapetus. Po J. T. mirties su pareiškėja dar kartu gyveno jos sūnus, bet jis mirė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, pareiškėja A. T. (buvusi – Š.) ir J. T. susituokė (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); iš mirties liudijimo AL Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad J. T. mirė būdamas santuokoje su A. T. ir turėjo penkis vaikus: I. J., gimusią (duomenys neskelbtini), G. T., gimusį (duomenys neskelbtini), A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), R. T., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. T., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 29); 2020 m. rugsėjo 14 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. T. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. T. palikimo priėmimo faktų (b. l. 5); gyvendami santuokoje, pareiškėja A. T. ir jo sutuoktinis J. T. pagal 1993 m. spalio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-2589, sudarytą Lietuvos Respublikos 1991 m gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374 pagrindu, įgijo dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Ž(duomenys neskelbtini), su jam priklausančia 1/6 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjos A. T. vardu (b. l. 11); iš pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad A. T. savo gyvenamąją vietą nuo 2005 m. spalio 3 d. yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8); iš atsiskaitymo už elektros energiją knygelės ir joje esančių pinigų priėmimo kvitų, mokėjimo pranešimo matyti, kad 2010 m., 2011 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m. pareiškėja mokėjo sąskaitas už elektrą, atliekų išvežimą (b. l. 14-21); iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad A. T. 1999 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-4977 buvo įgijusi 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2005 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 47-48).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes J. T. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1, nurodyta, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. iki mirties momento, jog teisės į turtą, turtinės teisės nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. T. kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldėjo po savo sutuoktinio mirties likusį mirusiojo J. T. palikimą. Jokie kiti asmenys į palikimą nepretendavo ir per šešių mėnesių laikotarpį palikimo nepriėmė.

Byloje pateikti ir ištirti įrodymai, pareiškėjos ir liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiškėja su sutuoktiniu iki pat jo mirties gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktiniai kartu su priklausiniu, gyvendami santuokoje, įgijo 1993 m. spalio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-2589, sudaryta Lietuvos Respublikos 1991 m gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374 pagrindu. Šis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjos A. T. vardu. Sutuoktiniui mirus, pareiškėja ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, toliau juo naudojosi, prižiūrėjo butą ir jo priklausinį, mokėjo už jį mokesčius, atliko kitus turto priežiūros veiksmus ir rūpinosi kaip savo visu jiems priklausiusiu kartu užgyventu kilnojamuoju turtu. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad A. T. faktiškai valdė likusį palikimą, pradėjusi juo disponuoti iš karto po palikėjo mirties, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. T., faktiškai pradėdama valdyti, yra priėmusi mirusiojo savo sutuoktinio J. T. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. T. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė